- Lytiniam švietimui priešinasi vis daugiau žinomų žmonių
- Vaikų auklėjimas, vertybinių nuostatų formavimas turi būti paliktas išimtinai tėvų kompetencijai
- Mokykla sutartyse su tėvais įsipareigoja teikti kokybišką mokslą. Gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokos dėl neparuoštų specialistų kokybiškos būti negali
- Vaikų įgūdžius privalomai įpareigoti ugdyti mokytojai, neturintys tam reikalingų specialių įgūdžių
- Asociacija "Petys už laisvę" pasirūpins tėveliams reikalingų pretenzijų tekstu mokykloms dėl kokybiško mokslo įsipareigojimų nevykdymo
- Dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos pašalinimo iš bendrųjų programų sąrašo
- Pasirašyk dėl Gyvenimo įgūdžių pamokų sustabdymo
Lytiniam švietimui priešinasi vis daugiau žinomų žmonių
Gyvenimo įgūdžių pamokos kelia vis didesnį pasipriešinimą visuomenėje ir ypač tėvų bendruomenėse. Dėl lytinio švietimo dalies, kur pamokų metu galimai bus kalbama apie masturbacijas, LGBT bendruomenes, socialines lytis ir t.t. atsiranda vis naujų iniciatyvų šias pamokas nutraukti.
Bene didžiausią akciją vakar pradėjo visuomenininkai, kurie renka parašus po reikalavimu Švietimo ministerijai, atšaukti Gyvenimo įgūdžių programą. Prie šios iniciatyvos jungiasi vis daugiau žmonių, bei visuomeninių organizacijų, tarp kurių ir pandemijos metu išgarsėjąs „Gustuko picerijos“ vadovas Matas Zemneckas. Šalyje gerai žinomas visuomenininkas teigia, kad vaikų auklėjimas ir vertybių diegimas turi būti paliktas išimtinai tėvams.
„Pradėsiu nuo to, kad šios programos autoriai joje rašo (toliau cituoju):
„Programa siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, suteikti mokiniams galimybę įgyti žinių, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti įvairius gyvenime kylančius iššūkius ir juos įveikti savarankiškai arba ieškant, suteikiant pagalbą ir pasiruošti visaverčiam gyvenimui.“
Taip pat programoje rašoma (toliau cituoju):
„Gyvenimo įgūdžių dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas ir galimybes ugdytis įgūdžius, gebėjimus, asmenines savybes, vystyti talentus, įgyti žinių, kurie jaunam žmogui taps įrankiais, padedančiais savarankiškai nuspręsti dėl savo ateities, priimti su karjera ir asmeniniu gyvenimu sietinus sprendimus, kelti tikslus ir jų siekti.“.
Taigi, skaitant šias eilutes iš gyvenimo įgūdžių programos, turbūt nei vienas iš mūsų negalėtume pasakyti, kad pirmiau mano pacituoti dalykai vaikui nėra reikalingi, kita vertus, susipažinus su programos turiniu iš esmės, mes drąsiai galime sakyti, kad programos įgyvendinimo metu dėstytini dalykai yra priskirtini labiau vaiko auklėjimui.
Vaikų auklėjimas, vertybinių nuostatų formavimas turi būti paliktas išimtinai tėvų kompetencijai
Tačiau, kaip šiandieną tai jau buvo pasakyta, mes kalbame apie tai, kad vaikas lanko – noriu pabrėžti – ne auklėjimo įstaigą, o mokymo įstaigą. Suprantama ir neneigiu to, kad mokykla gali ir turi sudaryti sąlygas vaiko ugdymuisi plačiąja to žodžio prasme. Nepaisant to, vaikų auklėjimas, mano giliu įsitikinimu, turi būti paliktas išimtinai tėvų kompetencijai, juo labiau, kad tėvai turi ne bet kokią, o konstitucinę teisę vaikų doroviniu auklėjimu užsiimti ne-var-žo-mai. Taigi tėvai, mano nuomone, turėtų rasti mokymo įstaigoje galimybę leisti savo vaikus į tokio pobūdžio pamokas, kaip gyvenimo įgūdžių pamoka, tačiau – pasikartosiu – kadangi ši pamoka, atsižvelgiant į programos turinį ir mano vertinimu bei supratimu, didžiąja jos dalimi yra priskirtina vaiko auklėjimui, vaiko vertybinių nuostatų suformavimui, toks dalykas mokyklose turėtų būti ne privalomas, o laisvai pasirenkamas.
Mokykla sutartyse su tėvais įsipareigoja teikti kokybišką mokslą. Gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokos dėl neparuoštų specialistų kokybiškos būti negali
Visi tėveliai, kurių vaikai lanko mokyklas, žino, kad švietimo santykiai tarp mokinio ir mokyklos yra įforminami mokymo sutartimi. Svarbu pabrėžti, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti mokymo sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, jos šalims turi ne bet kokią, o įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas sutartyje yra tiesiogiai numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai. Pratęsdamas tai, pagarsinsiu, kad Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog mokykla privalo užtikrinti kokybišką švietimo programų vykdymą. Analogiškas mokyklos įsipareigojimas yra numatytas ir mano, kaip mano dukros įstatyminio atstovo, bei mokyklos, kurią lanko mano dukra, sudarytoje mokymo sutartyje. Net neabejoju, kad toks mokyklos įsipareigojimas yra įtvirtintas visose mokymo sutartyse, kurias yra pasirašiusios mokyklos. Net, jei toks įsipareigojimas kažkurioje mokymo sutartyje nėra nustatytas, mokyklai yra tiesiogiai taikomas mano pirmiau pacituotas Švietimo įstatymas, kuris, kaip minėta, įpareigoja mokyklą užtiktinti ne bet kokį, o kokybišką švietimo programų vykdymą.
Taigi net, jei neimtume domėn klausimo dėl gyvenimo įgūdžių programos privalomumo, kyla labai rimtų abejonių dėl to, ar mokykla, kaip sutarties šalis, yra pasiruošusi vykdyti jai tiek įstatymu, tiek sutartimi nustatytą įpareigojimą užtikrinti kokybišką būtent šios švietimo programos – gyvenimo įgūdžių bendrosios programos – įgyvendinimą. Toks klausimas kyla dėl visiems žinomos ir net pačių aukščiausių mūsų valstybės politikų, konkrečiai – šalies Prezidento, įvardintos problemos, o būtent – specialių įgūdžių šiai programai dėstyti pedagogų stygiaus, o tiksliau – jų nebuvimo.
Vaikų įgūdžius privalomai įpareigoti ugdyti mokytojai, neturintys tam reikalingų specialių įgūdžių
Todėl, švelniai tariant, yra keista, kad valstybė nustato mokyklai pareigą įgyvendinti atitinkamą programą, vaikams – prievolę lankyti taip vadinamas gyvenimo įgūdžių lavinimo pamokas, tačiau tuos įgūdžius lavinti yra suteikiama teisė mokytojams, neturintiems arba nebūtinai turintiems reikiamų specialių įgūdžių. Noriu pastebėti, kad, įgyvendinant gyvenimo įgūdžių programą, būtų ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Nenuvertindamas nei vieno mokytojo kompetencijos, žinių ir gebėjimų, drįstu manyti, kad tokio plataus spektro kompetencijų ugdymas reikalauja specialaus pasirengimo, priešingu atveju, kaip teisingai pastebėjo Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, galime “priskaldyti malkų”.
Asociacija "Petys už laisvę" pasirūpins tėveliams reikalingų pretenzijų tekstu mokykloms dėl kokybiško mokslo įsipareigojimų nevykdymo
Atsižvelgdamas į visa tai, rimtai svarstau galimybę kreiptis į mokyklą, pareikšdamas jai pretenziją dėl mokymo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, tai yra, dėl mokyklos negalėjimo, jos nepasirengimo užtikrinti kokybišką gyvenimo įgūdžių programos įgyvendimą, dėl nurodytos priežasties kartu prašydamas mokyklos sustabdyti gyvenimo įgūdžių programos dėstymą mano vaikui. Tikrai suprantu, kad mokykla, šiuo atveju, yra tik centrinės valdžios institucijų priimtų sprendimų įkaitė, kuri, nėra abejonės, taip pat susiduria su nemenku iššūkiu, kita vertus tikiuosi, kad ir mokykla supras, jog mano dukra, kurios įstatyminiu atstovu esu aš, sutartinius švietimo santykius turi su mokykla, todėl vienas iš teisinių būdų, kaip sustabdyti šios programos vykdymą ir, tokiu būdu, gal net galima sakyti – padėti pačiai mokyklai, yra teisinis ginčas dėl mokymo sutarties sąlygų vykdymo. Jokiu būdu neteigiu, kad būtent tokį savo ir savo vaikų teisėtų interesų gynimo būdą turėtų rinktis visi tėveliai, kita vertus, naudodamasis proga pagarsinsiu, kad asociacija “Petys už laisvę” pasirūpins tuo, jog visi norintys pasinaudoti tokios pretenzijos tekstu, galėtų tą lengvai lengvai ir suprantamai padaryti“,- teigė visuomenininkas ir verslininkas Mantas Zemneckas.
Pasirašyk dėl Gyvenimo įgūdžių pamokų sustabdymo
Dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos pašalinimo iš bendrųjų programų sąrašo
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai
Kopija žiniai:
Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
2023 m. rugsėjo 19 d., Vilnius
R E I K A L A V I M A S
Mes, šį reikalavimą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasirašiusieji,
pripažindami tai, kad valstybinės ir savivaldybių mokymo įstaigos turi pareigą užtikrinti ugdymo kryptingumą, kokybę ir įvairiapusiškumą;
pabrėždami tai, kad vaiko ugdymo kryptingumo, kokybės ir įvairiapusiškumo užtikrinimas, o taip pat vaiko auklėjimas būti doru žmogumi ir ištikimu piliečiu yra ne tik valstybinių ir savivaldybių mokymo įstaigų, bet ir vaiko tėvų (globėjų) pareiga, kurią vaiko tėvai (globėjai) vykdo ją derindami su savo konstitucine teise nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių auklėjimu pagal savo įsitikinimus;
vertindami tai, kad Lietuvos valstybė nuoširdžiai rūpinasi tuo, jog kiekvienam mokiniui būtų sudarytos galimybės nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius: socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią bei tapti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius;
vadovaudamiesi tuo, kad Lietuvos švietimo sistema apima, tame tarpe, ir švietimo pagalbą –Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikiamą švietimo informacinę, konsultacinę, psichologinę, sveikatos priežiūrą mokykloje, socialinę pedagoginę pagalbą, kurios, beje, paskirtis ir yra stiprinti mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą, o taip pat ir profesinį orientavimą, kurio paskirtis ir yra padėti asmeniui rinktis jam tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų ir aktyviai kurti savo karjerą;
atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. priimtame nutarime pažymėjo, jog ugdymas – labai įvairialypis procesas, kurį lemia įvairūs veiksniai: šeimos įtaka, pedagogų ir mokymo bei auklėjimo įstaigų veikla, visuomenės ir šeimos vertybės, visuomenėje vykstantys socialiniai, demografiniai, ekonominiai, politiniai, kultūriniai procesai, valstybės finansinės, organizacinės bei infrastruktūros galimybės;
pabrėždami tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. priimtame nutarime taip pat konstatavo, jog mokymas yra (tik) sudedamoji asmens ugdymo dalis;
vadovaudamiesi tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmenims iki 16 metų yra privalomas būtent mokslas,
teigiame, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ patvirtinta Gyvenimo įgūdžių bendroji programa ir nepagrįstai, ir neteisėtai yra patvirtinta kaip formaliojo švietimo programa;
reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras nedelsiant pakeistų 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ ir pašalintų Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą iš bendrųjų programų sąrašo.