<p>Lygiai prieš pusmetį – pernai rugsėjį Vilniuje, Šnipiškių mikrorajone duris atvėrė gurmaniško maisto parduotuvė „Skonio veranda“. Jos įkūrėja – dviejų vaikų mama Grėtė Lideikė, po dekretinių atostogų nusprendusi į turėtą gerai apmokamą darbą nebegrįžti, o vietoje to kurti savo verslą. Anot jos, auginant vaikus savas verslas yra tikras išsigelbėjimas. Norėdama įkvėpti ir kitas mamas, moteris t.p. sukūrė puslapį „Verslo užrašai“ instagrame, kur dalijasi savo patirtimi ir patarimais.</p>
<p><strong>– Kaip atsirado šis verslas? Ką veikėte iki tol?</strong></p>
<p>– Esu baigusi viešojo administravimo bakalaurą ir veiklos audito magistrą. Studijų metais labiausiai gilinausi į šeimos verslo specifiką Lietuvoje ir pasaulyje. Buvo mintis savo karjeros kelionę pradėti valstybės tarnyboje, bet atlikusi privalomąją ir savanorišką praktiką Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje visgi supratau, kad verslas mane žavi labiau. Tuomet pradėjau darbuotis savo tėvų versle. Jame padirbusi supratau, kad verslas – labai sudėtingas dalykas, nes turi rūpintis viskuo nuo A iki Z. Sakiau, niekada nekursiu savo verslo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/greteparodoje.jpg" alt="" /></p>
<p>Po kurio laiko įsidarbinau tarptautinėje distributorių įmonėje, kurioje buvau atsakinga už maisto produktų pardavimą. Supratau radusi savo kelią. Su nostalgija prisimenu darbą ten. Ten jaučiausi įvertinta.</p>
<p>Visgi gyvenimas vėl pasisuko kitaip ir šiuo metu esu savo verslo kūrimo kelionėje su visais jos nuotykiais. Tapus mama, mano kasdienybė stipriai pasikeitė. Su dabar jau keturmete Beatriče motinystei buvau stipriai atsidavusi ir kai išgirsdavau, jog kitos mamos po vaikučio gimimo jau po keleto mėnesių keliauja į darbus arba sukuria verslus man atrodė misija neįmanoma. Viskas buvo nauja, nepatirta. Atrodė, darbe greitai prisitaikydavau prie pasikeitusių aplinkybių, o motinystę prisijaukinti prireikė laiko. Gimus Dovydui, kuriam tuoj – dveji, buvau ramesnė, aplankė noras augti kartu, tobulėti, kurti, todėl ir kilo idėja, jog kol vaikučiai dar maži, palankiausia yra turėti savo verslą ir atidaryti gurmaniško maisto parduotuvę.</p>
<p>Savo verslo nebuvau turėjusi, tačiau daug talkinau tėvais, kurie gamina maisto produktus su medumi. Su jais esu dalyvavusi ne vienoje maisto ir saldumynų parodoje Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje. Todėl verslo sritį parodė pats gyvenimas. Visada buvau ten, kur buvo skanus maistas ir saldumynai. Dažnu atveju renkuosi mažas, jaukias parduotuvėles, ypatingai lauktuvėms iš užsienio šalių. Todėl džiaugiuosi jog kuriu tokį verslą, kuriuo nuolat žavėjausi vaikščiodama Italijos, Ispanijos, Graikijos salų gatvelėmis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skonioveranda0101-asmeninioarchyvo.jpg" alt="" /></p>
<p><strong>– Kaip gimė parduotuvės pavadinimas?</strong></p>
<p>– Tikriausiai visiems jauniesiems verslininkams pavadinimas ir logotipas reiškia kažko pradžią. Variantų buvo daug ir įvairių – kai kurie niekaip nesusisiejo su maistu. Nutariau, kad pavadinime visgi reikia užuominos apie ką yra verslas. Taip atsirado žodis „verslas“, o „veranda“ simbolizuoja vietą, kokią norėjau – paprastą, neprabangią, nepompastišką, į kurią žmonės nebijotų užeiti. Galvojau gal tai galėtų būti „Skonio namas“, „Skonio svetainė“, bet kadangi pagrindinis parduotuvės akcentas yra dideli langai su langinėmis, be to naudoju daug gėlių, įvairių girliandų, vėliavėlių, labai tiko žodis „veranda“.</p>
<p>Šis prekės ženklas yra labai asmeniškas – jei tik vaikai neserga, parduotuvėje darbuojuosi pati, pasitinku žmones, įsiklausau į jų norus, palinkiu gražios dienos. Šis pavadinimas mano veiklą labai gerai atitinka. Deja, susidūriau su nemalonumais – neseniai gavau pretenziją iš kitos įmonės dėl pavadinimo panašumo ir šiuo metu ieškau kito.</p>
<p><strong>– Kuo prekiaujate? Kaip atsirenkate produktus?</strong></p>
<p>– Mūsų šūkis – „Tavo džiaugsmingai dienai!“. Kviečiu klientus ragauti, bendrauti, o svarbiausia – dovanoti ir džiuginti artimuosius. Tai – parduotuvė, kurioje aiškiai atsispindi šeimos verslo vertybės, o ir aplinkui krykštaujantys mano ponuliai tik tai patvirtina.</p>
<p>Siekiu, jog „Skonio veranda“ būtų ta vieta, kur žmonės nori ne tik pirkti, bet ir užsukti pasišnekučiuoti, ar pavyzdžiui, pasiskolinti skėčio kai lyja, kur mamos užsuktų su vaikais pasidalinti dienos įspūdžiais, smulkūs verslai atvyktų su savo istorijomis. Mūsų lentynos pripildytos saldumynų, užkandžių, užtepėlių, makaronų, aliejaus ir acto, turime kavos, arbatos, kakavos ir įvairių skanių dovanų iš Vokietijos, Olandijos, Italijos, Bulgarijos, Kanados bei, žinoma, Lietuvos. </p>
<p>Man labai svarbus šiltas ir malonus aptarnavimas, klientus kviečiame dalyvauti asortimento atrankoje, pavaišiname juos kava, arbata, o kartais pasikviečiame į žiemos žygį ar vasaros pikniką, dažnai prisidedame prie įvairių socialinių iniciatyvų. „Skonio veranda“ – tai ne tik parduotuvė, bet it bendruomenė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skonioveranda0103-pauliausvaicekausko.jpg" alt="" /></p>
<p>Atsirinkdama produktus pirmiausiai vertinu jų skonį ir išvaizdą. Labai svarbi ir jų sudėtis. Atkreipiu dėmesį, kaip dirbama su komunikacija, kokia žinutė perduodama, taip pat ar gamintojui svarbios tvarumo idėjos.</p>
<p>Pavyzdžiui, asortimente turiu saldainių metalinėse dėžutėse, kurias kviečiu panaudoti antrą kartą – gėlėms pamerkti, žolelėmis sodinti, pieštukams susidėti ar svajonėms paslėpti.</p>
<p>Kitas man labai svarbus aspektas – kaip komunikuojama su būsimu partneriu. Ar paskambina? Ar paskiria nuotolinį susitikimą? Ar greitai atrašo į užklausas? Ar įdeda pavyzdžių? Ar sutinka transporto mokestį dalintis per pusę, o gal apmoka visą 100%? Ar pritaiko nuolaidų? Taip pat lengvai patikrinu ar įmonė atitinka mano vertybes atlikdama bandomuosius užsakymus. Taip galima įvertinti būsimą partnerį nuo taip kaip jis bendrauja iki to, kaip supakuoja siuntas.</p>
<p>Parduotuvės asortimentą labiausiai orientuoju į dovanas. Kad žmonės užsukę galėtų rasti ne tik kasdienai skirto maisto, kad būtų ir galimybė išsirinkti ką nors skanaus ir įdomaus nusinešti į svečius. Nuperki dailią šokoladinių saldainių dėžutę su pistacijomis, dedi į maišelį ir – į gimtadienį. Kas nori, galime ir specialiai supakuoti – tai papildomai nekainuoja.</p>
<p><strong>– Jūsų parduotuvėje – daug itališkų gaminių. Esate su šia šalimi kaip nors susijusi?</strong></p>
<p>– Kaip minėjau, prioritetas yra produktų skonis bei „dovaninė“ išvaizda. Šiai dienai labiausiai šiuos kriterijus atitinka būtent Italijos gamintojai. Taip pat žaviuosi ir prancūzų produktais, tačiau jie daug brangesni, nei itališki, na ir žinoma, norėtume turėti daugiau lietuviškų produktų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skonioveranda0107-asmeninioarchyvo.jpg" alt="" /></p>
<p><strong>– Nuo parduotuvės atidarymo praėjo jau pusė metų. Įvertinkite progresą.</strong></p>
<p>– Esu užsibrėžusi tikslus tik pirmiesiems dvejiems metams, o tada žiūrėsiu, kaip sekasi ir kokia kryptimi judėti toliau. Džiaugiuosi, jog klientai supranta mano parduotuvės idėją, jau turiu nemažą nuolatinių klientų ratelį. Taip pat “Skonio veranda” pamažu atranda ir įmonės, kurios iš manes perka dovanas savo parneriams ir darbuotojams, t.y. yra parduotuvių iš kitų Lietuvos miestų, su kuriomis bendradarbiaujame. Lengva nėra, tačiau stengtis verta.</p>
<p><strong>– Su kokiais sunkumais susidūrėtė? Kaip juos nugalėjote? Jei darytumėte iš naujo, ką keistumėte? O gal iš viso spjautumėte ir nebeapsiimtumėte?</strong></p>
<p>– Pagrindinis sunkumas, į kurį sureagavau jautriausiai, yra konkurencija. Žinojau, kad maisto rinka labai konkurencinga, bet kad tokia arši – tikrai nesitikėjau. Labai daug kopijuotojų. Kai aš planavau asortimentą, norėjau kad jis būtų šiek tiek kitoks, su savu prieskoniu, ir nieko nekopijavau, kaip tik žiūrėjau kitu kampu – ko dar nėra? Žinoma, negali visas asortimentas būti viena didelė inovacija, bet savą braižą norėjau atrasti ir, manau, kad radau.</p>
<p>Kiti matyt, yra per tingūs skirti laiko analizei, įdomių produktų paieškai ir tiesiog nukopijuoja. Nuo pirmų savaičių konkurentai užsuka į parduotuvę, fotografuoja ir filmuoja produktus, jų kainas. Taip pat vis internete pasirodo elektroninių parduotuvių su mano atvežtais produktais. Mano gamintojai gruodį pradėjo rašyti ir skambinti man, kad sulaukė ne vienos užklausos iš panašių parduotuvių Lietuvoje. Vienas prekės ženklas sakė, kad prieš tai savo produktus tiekė vos vienai parduotuvei Lietuvoje, bet po „Skonio verandos“ atsiradimo, jais iškart panoro prekiauti dar penkios.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skonioveranda0106-asmeninioarchyvo.jpg" alt="" /></p>
<p>Verslą kūriau savo tempu, o ne tam, kad pasigirčiau, kiek naktų nemiegojau. Manau, verslo esmė ir yra tas patogumas, kad gali dirbti savo tempu, vadovautis savo prioritetais ir būti atsakingu tik prieš patį save.</p>
<p>Jei daryčiau iš naujo, nieko nekeisčiau, nebent gal skatinčiau save labiau pasitikėti savimi. Nes kartais ištinka tokios nepasitikėjimo krizės. Atrodo stengiesi, darai, o čia ima ir nukopijuoja kas nors – tada susvyruoju. Bet po to pagalvoju, kad tai – kaip tik ženklas, kad darau gerai ir reikia judėti toliau. Džiaugiuosi, kad mano tėvai ir vyras mane labai palaiko. Dažnai primena, jog mėgaučiausi, o tuomet viskas susidėlios savaime.</p>
<p><strong>– Kaip sekasi su elektronine parduotuve? Kodėl užtruko ją atidaryti?</strong></p>
<p>– Elektroninės parduotuvės paleidimas užtruko, nes neįvertinau, jog mano verslo komanda esu aš viena. Galvojau, imsiu, darysiu viena ir viską kartu paleisiu. Čia mano klaida. Jau vien fizinę parduotuvę atidaryti yra daug reikalų. Prekių pristatymus dėliojausi, jog jie būtų kuo arčiau atidarymo, kad lentynos būtų pilnos, ką tik pagamintų produktų. Jų sulaukus teko pildyti žurnalus, vesti apskaitą, sutvarkyti ženklinimą, paskaičiuoti kainodarą. Tai tikrai atėmė daug laiko, o kur dar parduotuvės įrengimas, visko sudėliojimas. Tad likus dviems savaitėms iki fizinės parduotuvės atidarymo, nusprendžiau ties ja ir susikoncentruoti, o tuomet neaukojant savo sveikatos, šeimos laiko, kibti į elektroninės parduotuvės kūrimą.</p>
<p>Atrodė, va, susivedi prekes, sudedi nuotraukas ir paleidi. Bet prekių nemažai, tad laiko irgi užėmė daug. Tačiau viskas pavyko! Nors parduotuvė dar tobulinama, ji jau veikia ir priima užsakymus! Ji gerai tuo, kad dabar galiu pasiekti ir klietus Kaune ar Klaipėdoje, ir Mažeikiuose. Užsakymų daugėja. Tiesa, fizinė parduotuvė vis dar generuoja daugiau apyvartos, nei elektroninė. Tam, kad prekės ženklas taptų žinomas, reikalingi ne vieneri metai.</p>
<p><strong>– Kokios prekės perkamiausios, o gal buvo ir tokių, į kurias pirkėjai nė žiūrėti nenorėjo?</strong></p>
<p>– Priklauso nuo sezono – prieš Kalėdas buvo populiariausi įvairūs saldumynai, o dabar – užkandžiai bei kava. Buvo prekių, kurių niekas nenorėjo, bet dabar jos – vienos populiariausių, šiuo metu jų net nėra.</p>
<p><strong>– Kaip sekasi suderinti nuosavą verslą ir šeimos reikalus? Gal turite kokių nors paslapčių, kuriomis galėtumėte pasidalinti?</strong></p>
<p>– Pradėjus verslą, nors atrodė, bus lengviau nei samdomame darbe, išties sudėtinga visur suspėti, ypatingai kol vaikai maži. Suderinti darbą su šeima sudėtinga ir iš tiesų net nėra svarbu, ar tai samdomas darbas, ar nuosavas verslas. Jei vienam skirsime daugiau dėmesio, nukentės kitas. Nuolatinis laviravimas. Svarbiausia stengtis būti geriausiu esamomis sąlygomis.</p>
<p><strong>– Ant „Skonio verandos“ durų kabo šmaikštus užrašas, jog parduotuvėje dirba mama. Kaip į jį reaguoja klientai?</strong></p>
<p>– Šį užrašą ką tik nukabinau. Pakabinusi jį buvau, kad klientai nenustebtų, jog parduotuvėje šeimininkauja ir vaikai. Visgi, pabandžiau dirbti su mažuoju ponuliu – nepavyko. Žiūrėk, tai užtepėlių stiklainiukas rankose, tai jau staltiesė tempiama žemyn su visais produktais. Abu vaikai dabar pradėjo lankyti darželį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skonioveranda0104-pauliausvaicekausko.jpg" alt="" /></p>
<p><strong>– Ką veikiate laisvalaikiu, jei jo turite? Kaip pailsite?</strong></p>
<p>– Kažkada su vyru juokavome, kad turint vaikų, atostogų nebebūna, galima tik pakeisti vietą. Taip ir atsitiko…</p>
<p>Mus dažniausiai galima rasti gamtoje. Su šeima kiekvieną savaitgalį vykstame aplankyti vis kitų pažintinių takų, t.p. lankome tai vienus, tai kitus senelius – šeima man yra didžiausia vertybė. O mano asmeninis poilsis prasideda, kai praveriu parduotuvės duris – man labai patinka tai, ką darau, todėl ją neperdedama vadinu ramybės oaze. Tik atradus laisvą minutėlę ieškau naujų produktų, stebiu tendencijas, generuoju naujas idėjas ir planus.</p>
<p><strong>– Kaip gimė jūsų instagramo puslapis „Verslo užrašai“?</strong></p>
<p>– Jį įkūriau, nes noriu pasidalinti ir galbūt įkvėpti kitus, daug žmonių nori turėti savo verslą, bet trūksta dar nedidelio paskatinimo. Atrodo, ir idėjų turi, ir daug sėkmingų verslo istorijų išgirsti, bet pradėti baugu… Kitiems rūpi nuo nuo pradėti, ar kaip suderinti verslą su mamos pareigomis. Nors buvau įvairiuose mokymuose, bet trūko realios patirties – praktinis aspektas yra visuomet geriau, nei teorinis. Puslapyje dalinuosi savo verslo kūrimo iššūkiais ir kaip juos nugaliu. Man pavyko ir žinau daugybę kitų puikių mamų, kurios turi savo verslą. Per šį puslapį ir naujų draugių atradau, kasdien nuo skaitytojų gaunu žinučių, padėkų. Supratau bendruomenės svarbą ir tai, kad įkvėpti ir palaikyti gali ir nepažįstami žmonės. Be to tai puiki platforma ir skleisti žinias apie savo parduotuvę.</p>
<p><strong>– Ko norėtumėte palinkėti mamoms, svajojančioms apie savo verslą, tačiau kol kas jo imtis nesiryžtančioms?</strong></p>
<p>– Visoms svajojančiam apie savo verslą norėčiau palinkėti teisingo supratimo apie verslą – jo sėkmė priklauso tik nuo motyvacijos ir įdėtų pastangų. Mažame versle dažnai būna taip, kad kiek dirbi, tiek ir turi. Be to dažnai pirmus dvejus ar trejus metus apskritai tik dirbi. Svarbu tai iš anksto žinoti ir per anksti nenuleisti rankų.</p>
<p>Gyvenimas yra tam, kad įgyvendintume savo idėjas ir sumanymus. Laikas, sugaištamas svarstymams, yra per daug brangus. Geriau pabandyti, o tada spręsti – verta, ar ne.</p>
