Grybų derlius šį sezoną kol kas nedžiugina
„Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“, – posakis, kurį daugelis girdėjome ne kartą, tačiau šiais laikais, jis jau nebėra toks aktualus ir atspindintis mūsų kasdienybę.
Patyrę grybautojai ir tie, kurie su pintinėmis į mišką šiais metais išsirengia pirmą kartą skelbia, kad grybų sezonui startas jau duotas: į krepšius grybautojai jau deda ne tik voveraites, bet ir pirmuosius baravykus[1].
Tačiau didieji grybų ekspertai kol kas džiaugsmu netrykšta. Mikologas Jonas Kasparavičius sako, kad ilgalaikė vasaros sausra sustabdė grybų augimą.
„Lietuva yra labai įvairi ir krituliai pasiskirsto labai įvairiai. Aš gyvenu Merkinėje. Tai šitame Lietuvos krašte, nuo Varėnos iki Druskininkų, yra sausiausia“, – sako jis.
Mikologas J. Kasparavičius optimistiškai prideda, kad jei dabar reguliariai lis, grybų turėtų pasirodyt daugiau. Be to, juk grybai miškuose gali išbūti net iki spalio vidurio, tad sezono nurašyti tikrai nereikia.
Vis dėlto, sunku pasakyti, kaip orų kortos sukris rytoj, po kelių dienų bei savaičių. O būtent šiuo metu, rudeniniai grybai dar dygsta gana vangiai, tai liūdina tuos, kurie iš grybavimo norėtų ir užsidirbti.
Supirkėjai grybų rinkėjams dabar tikrai nėra dosnūs: kainos gerokai mažesnės nei prieš metus, o ir situacija nėra palanki: žymiai pigesnės gėrybės plūsta iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos[2].
Orai ir net geopolitinė situacija lėmė, kad grybų supirkėjai šiais metais nėra dosnūs
„Grybai ir uogos nėra sankcionuotos prekės“, – apmaudžiai pastebi grybautojai, surinkę lietuviškų grybų, tačiau supirkimo taškuose turintys konkuruoti su produkcija iš Baltarusijos ar Rusijos[3].
Verta pažymėti, kad kai kuriuos rusiškus grybus anksčiau pirkdavusios bendrovės po rusų pradėto karo Ukrainoje teigia to nedarančios. Dėl to, kai kurių verslininkų teigimu, šie metai verslui bus sudėtingi.
Iš tiesų, tai jau matosi žvelgiant į grybų supirkimo kainas. Jei pernai ir užpernai grybų supirkimo kainos tokiu metų laiku pasiekė rekordus, o kilogramą voveraičių į supirkimo punktus pristatę lietuviai galėjo tikėtis gauti net iki 10 eurų, situacija dabar yra visai kitokia. Už kilogramą voveraičių supirkėjai moka vos 6 eurus.
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius sako, kad to priežastis yra geras grybų ir uogų sezonas tokiose šalyse kaip Ukraina, Baltarusija ir Rusija.
Nors prekiauti su jomis vengiama, tačiau tai nėra draudžiama, o ir atsekti iš kur atkeliavo grybas yra gana sudėtinga. O tai reiškia, kad būtent iš šių valstybių į Europą vežamos pigios gėrybės mažina supirkimo kainas Lietuvoje. Be to, pasak Lietuvos perdirbėjų, nemažą konkurenciją jiems sudaro Lenkijos verslininkai.
Džiaukimės, kol galime: grybauti gali būti uždrausta?
Miške rastus grybus parduodate, o gal naudojate savų patiekalų gardinimui? O gal su pintine po mišką vaikščioti mėgstate vietoje meditacijos? Džiaukitės tokia pramoga kol galite. Gali būti, kad jau visiškai netrukus grybavimas Europos Sąjungoje (ES) bus uždraustas.
Žiniasklaida skelbia, kad netolimoje ateityje grybavimo malonumo gali tekti atsisakyti, nes ES tai tiesiog ketina drausti. Rugpjūčio 14 dienos naujienų portalo „Euronews“ publikuotame straipsnyje pabrėžiama, kad jau dabar ES šalyse narėse taikoma skirtinga tvarka dėl grybavimo.
Štai, Čekijos ir Lenkijos įstatymai neriboja, kiek išėjus į mišką galima prisirinkti grybų, tačiau štai Nyderlanduose žmonės gali grybauti tik jiems priklausančiuose sklypuose. Savo ruožtu Prancūzijoje ir Vokietijoje yra nustatytas 250 gramų limitas, nors skirtingose Vokietijos teritorijose galioja ir skirtingi įstatymai.
Vokietijoje priskaičiuojama net 11,4 mln. ha miškų, o daugiau nei 98 proc. šios teritorijos yra prieinama, čia galima lankytis nemokamai. Iš tiesų, lankymasis galimas net privačiuose miškuose, tačiau reikalingas savininko leidimas, o kituose miškuose galioja įvairios taisyklės.
Pavyzdžiui, negalima palikti šiukšlių, žvejybai ir medžioklei reikalingas leidimas, motociklininkams ir dviratininkams draudžiama nuvažiuoti nuo takų. Grybus ir uogas miškuose leidžiama rinkti, tačiau tik tiek, kiek reikia asmeniniam vartojimui. Pavyzdžiui, kai kuriose teritorijose nustatytas 1 kg limitas. Tikėtina, kad bėgant metams tokią tvarką išvysime ir Lietuvoje.
