JAV prezidentui Donaldui Trumpui reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, salos gyventojai antradienį renka naują parlamentą. Balsavimo teisę didžiausioje Žemės saloje turi daugiau kaip 40 000 žmonių. Rinkimuose dalyvauja šešios partijos.
Per balsavimą bus išdalytas 31 mandatas. Po paskutiniųjų rinkimų 2021 m. stipriausia jėga parlamente yra premjero Mútės B. Egedės kairiųjų pažiūrų partija „Inuit Ataqatigiit“ (IA). Ji pradžioje metus laiko valdė kartu su nepriklausomybę remiančia „Naleraq“, tačiau kilus nesutarimams šioje koalicijoje, nuo 2022 m. – su socialdemokratų partija „Siumut“. IA ir „Siumut“ laikomos stipriausiomis jėgomis Grenlandijos politikoje.
D. Trumpas praėjusiais mėnesiais ne kartą pareiškė norintis perimti Grenlandijos kontrolę. Pastarąjį kartą jis tai pakartojo savo kalboje JAV Kongrese, o prieš pat rinkimus dar kartą pažadėjo salos gyventojams nuostabią ateitį.
„Esame pasirengę investuoti milijardus dolerių, kad sukurtume naujų darbo vietų ir padarytume jus turtingus“, – rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Naktį į pirmadienį paskelbtame įraše jis dar kartą pakvietė beveik 57 000 Grenlandijos gyventojų „tapti nuostabiausios pasaulio šalies dalimi“, jei to nori.
Vis dėlto taip paprasta, kaip tai įsivaizduoja D. Trumpas, nėra. Priešingai nei, pavyzdžiui, Aliaskos atveju 1867 m., JAV šiandien negali tiesiog nusipirkti teritorijos iš kitos valstybės. Be to, aiški Grenlandijos gyventojų dauguma (85 proc.), remiantis apklausa, nenori tapti JAV dalimi.
Grenlandija oficialiai priklauso Danijos karalystei, tačiau dėl daugelio politinių reikalų sprendžia savarankiškai. Kartu sala labai smarkiai finansiškai priklausoma nuo Kopenhagos.
Nepaisant to, Grenlandija jau dešimtmečius diskutuoja dėl nepriklausomybės nuo Danijos. Didžioji dalis Grenlandijos partijų iš esmės sutinka, kad sala vieną dieną turėtų tapti nepriklausoma, tačiau nesutaria, kada tam būtų tinkamas metas.
Parengta remiantis elta.
