„Google“ praneša Aukščiausiajam Teismui: 230 skirsnio panaikinimas sugriautų internetą
„Google“ JAV Aukščiausiajam Teismui pareiškė, kad Komunikacijų padorumo akto 230 skirsnio panaikinimas sugriautų internetą ir iškreiptai paskatintų plataus masto žodžio slopinimą bei įžeidžiančio žodžio plitimą[1]. Tai yra pavojų keliančios pataisos, nes nebeliktų esamų filtrų.
Svetainės, turinčios išteklių pašalinti netinkamą turinį, galėtų tapti priklausomos nuo hecklerio veto, pašalindamos viską, kas kam nors atrodo nepriimtina. Kitos svetainės, priešingai, galėtų laikytis požiūrio nematyti blogio ir išjungti visą filtravimą, kad išvengtų bet kokių išvadų apie konstruktyvų žinojimą apie trečiųjų šalių turinį. Dar kitos svetainės galėtų apskritai išnykti.
Aukščiausiasis Teismas bylą, kurioje bendrovė giną šią poziciją, nagrinės vasario mėnesį, kad nuspręstų, ar 230 skirsnis suteikia imunitetą tam tikriems ieškiniams, pareikštiems interneto paslaugoms. JAV Komunikacijų padorumo įstatymo 230 skirsnis padeda apsaugoti interneto bendroves nuo atsakomybės, kylančios dėl to, kas skelbiama jų platformose.
Bylos ieškovas, 23 metų JAV pilietės Nohemi Gonzalez, žuvusios per 2015 m. Islamo valstybės teroro išpuolį Prancūzijoje, šeima, teigė, kad „Google“ priklausanti „YouTube“ pažeidė kovos su terorizmu įstatymą, nes perdavė ISIS pranešimus, radikalizavo naujokus ir skatino jų misiją[2].
Jų teigimu, bendrovė turėtų būti laikoma atsakinga už šį turinį, nes jis buvo propaguojamas per tikslines rekomendacijas jos svetainėje. Žodiniai argumentai Aukščiausiajame Teisme numatyti vasario 21 d.
Pokyčiai, kurie kelia klausimus dėl netinkamo turinio publikavimo
„Google“ teisininkė Halimah DeLaine Prado tinklaraščio įraše rašė, kad statymai negali būti didesni, susiję su sprendimu dėl 230 skirsnio. Sprendimas, kuriuo būtų pakenkta 230 skirsniui, priverstų interneto svetaines arba pašalinti potencialiai prieštaringą medžiagą, arba užmerkti akis prieš nepatinkantį turinį, kad apie jį nesužinotų.
Vartotojai būtų priversti rinktis tarp per daug prižiūrimų pagrindinių svetainių arba marginalinių svetainių, užtvindytų nepriimtinu turiniu. „Google“ pateikė šį gynybos dokumentą Aukščiausiojo Teismo byloje, kuri gali pakeisti interneto leidėjų ir paslaugų teisinę aplinką[3].
Teisėjas Clarence Thomas pasiūlė teismui nustatyti naujas 230 skirsnio taikymo srities ribas. Ieškovai teigia, kad 230 skirsnio apsauga netaikoma algoritmo sukurtoms rekomendacijoms, nes „YouTube“ vaidina tam tikrą vaidmenį sprendžiant, kokius vaizdo įrašus rekomenduoti naudotojams.
Bendrovė teigia, kad 230 skirsnis saugo naudotojų pranešimų organizavimo metodus, o įstatymo susilpninimas tik apsunkintų terorizmo turinio filtravimą. Sprendimas, kuriuo būtų sumenkintas 230 skirsnis, priverstų svetaines arba pašalinti potencialiai prieštaringą medžiagą, arba užmerkti akis prieš nepatinkantį turinį, kad apie jį nesužinotų.
Teisinė rizika dėl turinio rekomendavimo ar organizavimo sumažintų naudingų paslaugų, pavyzdžiui, geriausių darbo skelbimų rodymą, aktualiausių produktų sąrašą ar naudingiausių receptų vaizdo įrašų, dainų ar naujienų, pramogų ir informacijos šaltinių rodymą.
H. DeLaine Prado rašo, kad 230 skirsnio apribojimas apsunkintų prieigą prie informacijos, apribotų saviraiškos laisvę, pakenktų verslui ir leistų internete likti didesniam kiekiui žalingo turinio. Tai nėra vieninteliai dokumentai pateikiami teismui. Artimiausiomis savaitėmis mažesnės technologijų bendrovės, taip pat priklausomos nuo trečiųjų šalių turinio, ir kitos šalys pateiks papildomus dokumentus.
230 skirsnio pagrindas ir svarba internetiniam turiniui
Pasak visus saugančio skirsnio, internetas leidžia žmonėms visur bendrauti, dalytis idėjomis ir pasisakyti už pokyčius nereikalaujant didžiulių išteklių ar techninių žinių. Mūsų precedento neturintis gebėjimas bendrauti internete – tinklaraščiuose, socialinės žiniasklaidos platformose, švietimo ir kultūros platformose, tokiose kaip Vikipedija ir Interneto archyvas – nėra atsitiktinumas[4].
Kongresas pripažino, kad norint, jog internete klestėtų naudotojų kalba, reikia apsaugoti paslaugas, kurios suteikia naudotojų kalbai galios. Todėl JAV Kongresas priėmė įstatymą – 230 skirsnį. Iš pradžių jis buvo Komunikacijų padorumo akto dalis, kuriuo saugoma amerikiečių saviraiškos laisvė internete, apsaugant tarpininkus, kuriais visi pasikliaujame.
Joks interaktyviųjų kompiuterinių paslaugų teikėjas ar naudotojas negali būti laikomas kito informacijos turinio teikėjo pateiktos informacijos leidėju ar pranešėju, – teigiama jame.
230 skirsnyje įtvirtintas principas, kad visi turėtume būti atsakingi už savo veiksmus ir pareiškimus internete, bet paprastai ne už kitų asmenų veiksmus ir pareiškimus. Įstatymas užkerta kelią daugumai civilinių ieškinių prieš naudotojus ar paslaugas, kurie grindžiami tuo, ką sako kiti.
Kongresas priėmė šį dviejų partijų teisės aktą, nes pripažino, kad didesnis naudotojų pasisakymų internete skatinimas nusveria galimą žalą. Kai kalbama žalinga kalba, atsakomybė turėtų tekti kalbėtojui, o ne paslaugai, kurioje talpinama kalba. Daugiau nei 25 metus 230 skirsnis saugo mus visus: mažus tinklaraščius ir svetaines, dideles platformas ir pavienius naudotojus.
Laisvas ir atviras internetas, kokį jį pažįstame, negalėtų egzistuoti be 230 skirsnio. Svarbiuose teismų sprendimuose dėl 230 skirsnio nustatyta, kad naudotojams ir paslaugoms negali būti keliamos bylos dėl elektroninio pašto persiuntimo, internetinių atsiliepimų talpinimo arba dalijimosi nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kurie kitiems atrodo nepriimtini. Tai taip pat padeda greitai išspręsti teisinio pagrindo neturinčias bylas.
Jei pagal įstatymą taptume atsakingi už kitų kalbas, didžiausios platformos greičiausiai būtų užrakintos ir griežtai cenzūruojamos. Kitos puikios interneto svetainės ir programėlės net nepradės veikti, nes joms teks susidurti su didžiule teisine rizika dėl naudotojų kalbos talpinimo.
