Lėtinis stresas tyliai ardo kraujagysles ir vis dažniau atveda jaunus žmones į operacinę
Kraujagyslių chirurgas Sigitas Urbonavičius daugiau nei dvidešimt metų dirba Skandinavijoje ir sako, kad pavojingiausi pokyčiai medicinoje vyksta ne laboratorijose ir ne operacinėse, o gydytojų mąstyme. 77TV laidoje „Placebo efektas“ su Vytautu Abraičiu jis kalba apie tai, kas dažnai lieka už kadrų: stresą, perdegimą, agresyvų gydymą ir tai, kaip geri norai kartais baigiasi tragedijomis.
Sigitas Urbonavičius sako pastebintis aiškią tendenciją – pacientai jaunėja, o jų ligos vis dažniau siejamos ne su amžiumi, o su nuolatiniu stresu.
„Aš matau, kad pacientų grupės jaunėja“, – sako kraujagyslių chirurgas.
„Jeigu mes jau pradedame operuoti jaunus žmones, man tai yra labai rimtas signalas.“
Pasak jo, dažniausiai tai žmonės, kurie gyvena nuolatinėje įtampoje.
„Didelių įmonių vadovai, žmonės su didžiule atsakomybe, dideliais pinigais ir dideliu stresu – jų kraujagyslės tiesiog neatlaiko“, – teigia S. Urbonavičius.
„Stresas tiesiogiai veikia kraujagysles.“
Chirurgas pabrėžia, kad šie pacientai dažnai jau būna vartoję daug vaistų, dar iki jiems prireikiant intervencijų.
„Kai matau jauną žmogų, kuris jau vartoja krūvą medikamentų, man kyla klausimas – ar mes tikrai gydome priežastį?“ – sako jis.
Agresyvus gydymas kartais sukuria naujas problemas, o ne išsprendžia senas
Kalbėdamas apie šiuolaikinės medicinos praktiką, Sigitas Urbonavičius atvirai pripažįsta, kad ne visada daugiau reiškia geriau.
„Mes labai dažnai norime padaryti per daug“, – sako jis.
„Geri norai kartais baigiasi labai blogai.“
Gydytojas prisimena atvejus, kai agresyvus medikamentinis gydymas baigėsi ne prognozuotu pagerėjimu, o katastrofa.
„Yra buvę situacijų, kai žmogui paskiriamas labai stiprus kraują skystinantis gydymas, ir jis patiria hemoraginį insultą“, – pasakoja S. Urbonavičius.
„Tu nori padėti, bet pasekmės būna negrįžtamos.“
Jo teigimu, tokie atvejai palieka gilius pėdsakus ne tik pacientų šeimoms, bet ir patiems gydytojams.
„Po tokių situacijų jauniems kolegoms prasideda depresija“, – sako chirurgas.
„Žmogus tiesiog subyra.“
Gydytojo perdegimas yra nematoma, bet mirtina profesijos kaina
Kalbėdamas apie medikų darbo realybę, Sigitas Urbonavičius sako, kad perdegimas yra sisteminė problema, apie kurią vis dar kalbama per mažai.
„Chirurgų gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei kitų medikų“, – sako jis.
„Gelbėti gyvybes kainuoja.“
Pasak jo, nuolatiniai budėjimai, naktiniai iškvietimai ir sprendimai, kuriuos reikia priimti per sekundes, palieka ilgalaikių pasekmių.
„Suskelbia telefonas naktį, tu nueini į skyrių, išsprendi problemą ir grįždamas pagauni save, kad dar net nesi pilnai pabudęs“, – pasakoja gydytojas.
„Tai yra kaip gauti per galvą su kuolu.“
Jis pabrėžia, kad toks darbo režimas ilgainiui ardo ir gydytojo sveikatą.
„Naktinis darbas yra didžiulis peilis organizmui“, – sako S. Urbonavičius.
„Mes apie tai kalbame per mažai.“
Paciento saugumas prasideda nuo ribų, kurias gydytojas turi drįsti nusibrėžti
Sigitas Urbonavičius sako, kad viena didžiausių šiandienos problemų – spaudimas gydytojui viską daryti „pagal sistemą“.
„Algoritmai spaudžia“, – sako jis.
„Kuo toliau, tuo labiau jie slėgia.“
Tačiau, pasak chirurgo, tikras profesionalumas prasideda tada, kai gydytojas sugeba pasakyti „ne“.
„Reikia labai aiškiai žinoti, ko tu nori“, – teigia S. Urbonavičius.
„Ir kartais geriausias sprendimas yra nieko nedaryti.“
Jo žodžiais, medicina turi grįžti prie žmogiško mastelio.
„Mes dirbame ne su skaičiais, o su gyvais žmonėmis“, – sako kraujagyslių chirurgas.
„Ir tai niekada neturi būti pamiršta.“
Pastaba: Pašnekovų ar vedėjų išsakytos nuomonės bei teiginiai jų laidose nebūtinai sutampa su 77 nuomone. Laiudoje pateikiamos gydytojo asmeninės profesinės įžvalgos. Dėl individualios sveikatos būklės ir gydymo sprendimų visais atvejais rekomenduojama konsultuotis su gydytoju.
