Naujosios Vyriausybės pažadų lavina: ekonomistai įspėja apie besitrauksiantį biudžetą
Ketvirtadienį prisiekė naujoji, XX Vyriausybė. Tuo tarpu ekonomistai jau mojuoja pirštu – dėl priimtų mokestinių pakeitimų „pinigų lietus“ amžinai nekrapnos. Ir štai jau nuo kitų metų „aukso amžių“ po truputį gali keisti sunkūs ir lietingi debesys.
Ne paslaptis, kad dabartinė valdžia žmonėms žada daug – ir galimybes jau nuo kitų metų atsiimti dalį savo II-oje pensijų pakopoje sukauptų lėšų, ir jau kalbama apie keturių darbo dienų savaitę bei ilgesnes kasmetines atostogas darbuotojams. Tik nutylima, kas už visa tai sumokės – juk dabartinėje geopolitinėje įtampoje auga ir gynybos poreikiai.
O štai jau dabar kalbama ir apie tai, kad esamas nekilnojamojo turto (NT) mokestis gali būti pakoreguotas.
Štai pats finansų ministras R. Šadžius neseniai užsiminė, kad nors naujų mokesčių nuo kitų metų įvesti neplanuojama, galima jau esamų korekcija.
Tačiau ekspertų nuomonės šiuo klausimu – ne vienareikšmės. „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė svarsto, kad problema – kai kuriuose politikuose. Mat kai kurie jų yra „trumpų distancijų bėgikai“, nuolat galvojantys tik apie artėjančius rinkimus ir kaip įsiteikti rinkėjams, kad už juos balsuotų[1].
Anot I. Genytės-Pikčienės, politikams teks gerokai „pasukti galvas“, iš kur paimti pinigų duotiems pažadams įgyvendinti – gynybos pajėgumų stiprinimui, įsisenėjusioms viešojo sektoriaus problemoms spręsti.
Kad vienaip ar kitaip už tokius pakeitimus teks sumokėti, įsitikinęs ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas – mat pajamos iš to mokesčio esą bus gerokai mažesnės, negu galėjo būti nieko nedarant, todėl biudžetas nuo to esą tik sumažės.
Mauricas: po „aukso metų“ – 2028-aisiais Lietuvai gresia nuosmukis ir mokesčių didinimas
Visgi prakalbęs apie artėjančius „geresnius laikus“, kai į rinką bus įlieti iš pensijų fondų atsiimti pinigai ir kurie tęsis 2026-2027 metų laikotarpiu, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad netrukus gyventojų finansiniai raumenys subliūkš, o mokesčių korekcijos – net labai tikėtinos ir tai nebūtinai bus NT sritis.
„Manau, kad yra didelė tikimybė, jog 2028 m., 2029 m., grįšime prie mokesčių didinimo klausimo“, – teigė Ž. Mauricas.
Kiek anksčiau ekonomistas taip pat įspėjo apie ilgai nesitęsiantį aukso laikotarpį. Jo teigimu, dabartiniai valdžios pažadai dėl didėjančių pensijų ir minimalaus atlyginimo tik trumpam sudarys geresnio gyvenimo įspūdį, bet iš esmės išbalansuos šalies ekonomiką.
Gyventojai, atsiėmę lėšas iš antrosios pensijų pakopos, daugumą jų išleis kasdieniams poreikiams, o spartus vartojimas bus finansuojamas skolintais pinigais, kurie vieną dieną baigsis.
Pasak Ž. Maurico, 2028 m. Lietuvai gresia skaudžios „pagirios“ – ekonominis nuosmukis ir daugiau nei 3 proc. sieksiantis biudžeto deficitas. Tai reikštų sugrįžimą prie mokesčių didinimo, kai tuo pat metu išleisti antrosios pakopos pensijų pinigai jau bus išgaravę. Ekonomistas perspėja, kad tokia trumpalaikė politika sukuria iliuziją, jog šalies ekonomika klesti, tačiau iš tiesų stumia valstybę į gilėjantį finansinį disbalansą.
Mokesčiai vis tiek kils: biudžetas – ne guminis
Tuo tarpu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat pritarė minčiai, kad ilgalaikėje perspektyvoje nevertėtų tikėtis, kad mokesčiai nekils – mat biudžetas – ne guminis, o poreikiai esą nuolat auga.
Paminėdamas kaimyninės Lenkijos pavyzdį, kuri esą nėra linkusi kelti mokesčių, A. Izgorodinas pažymėjo, kad šalis „labai stipriai skolinasi rinkose“, todėl kaimynų biudžeto deficitas šiemet gali pasiekti iki 7 proc., o kitąmet – 6,5 proc.
Vieningos nuomonės dėl lėšų atsiėmimo iš II-os pensijų pakopos – nėra
Nuo 2026-ųjų gyventojai turės dvejų metų galimybę pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas. „Sodra“ rengia specialią skaičiuoklę, kuri leis įvertinti, kiek pinigų būtų galima gauti pasitraukus ir kokią įtaką tai turėtų būsimai pensijai.
Atsiimtos lėšos nebus apmokestinamos, tačiau valstybės įmokos gyventojams negrįš – jos bus konvertuotos į papildomus pensijų taškus. Prognozuojama, kad per pirmąją bangą savo santaupas išsiims apie 20 proc. kaupiančiųjų, o tai gali siekti 1,13 mlrd. eurų.
Ekspertų nuomonės dėl pasitraukimo skiriasi. Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas atviras – dėl politinių rizikų antroji pakopa esą susikompromitavusi, todėl pasitraukti verta visiems, bet pinigus būtina investuoti protingai, pavyzdžiui, į NT ar auksą.
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus tvirtina priešingai – ilgainiui kaupimas padidina pensiją ir ypač padeda mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Tuo tarpu socialinės apsaugos ministrė Jūratė Zailskienė ragina pačius fondus labiau dirbti su klientais, nes pasitraukiančiųjų skaičius gali būti dvigubai didesnis, nei rodo prognozės.
Patvirtinta naujoji Vyriausybė, tik ne visi įtiko
Seimas ketvirtadienį patvirtino socialdemokratų, „aušriečių“ ir valstiečių suformuotą XX Vyriausybę – už programą balsavo 80 parlamentarų. Iškart po sprendimo prisiekė penkiolika naujų ministrų, vadovaujamų premjerės Ingos Ruginienės.
Kabinetas žada stiprinti gynybą, pramonę, socialinį dialogą, šeimų rėmimą bei regionų plėtrą, o per tris mėnesius privalės pateikti detalų planą, kaip šie tikslai bus įgyvendinti.
Tačiau naujosios valdžios startą aptemdė kultūros bendruomenės protestas dėl Igno Adomavičiaus paskyrimo ministru. Daukanto aikštėje susirinkę menininkai kaltino jį kompetencijos stoka ir partinių interesų gynimu. „Čiurlionis vartosi grabe!“ – skelbė protestuotojų plakatai, o prie akcijos prisijungė ir ryškūs kultūros atstovai, žadantys tolesnius streikus bei boikotus.
