M. Jansonas trauktis rekomenduoja visiems, bet atsiimtas lėšas reikėtų investuoti protingai
Nuo 2026 metų kaupiantieji antrojoje pensijų pakopoje galės laikinai pasitraukti iš sistemos ir atsiimti sukauptas lėšas. Ši galimybė bus atvira dvejus metus – iki 2027 metų pabaigos. Valstybė dar nepateikia konkrečių rekomendacijų, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia specialią skaičiuoklę, kuri leistų gyventojams įvertinti galimas pasekmes: kiek sukauptų lėšų gautų pasitraukę ir kiek pensija padidėtų, jei tęstų kaupimą toliau.
Prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros, bus galima matyti visą sukauptą turtą, pervedamą į „Sodrą“ ir paverstą apskaitos vienetais, bei numatomą išmoką į asmeninę sąskaitą[1].
Tuo tarpu Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas teigia, kad antroji pakopa yra smarkiai susikompromitavusi dėl politinių reformų ir fondų valdytojų elgesio.
Anot jo, investuotojams kyla nereikalingos rizikos: kiekvienų rinkimų metu priimami nauji sprendimai, kurie gali paveikti sukauptas lėšas. Savo ruožtu M. Jansonas rekomenduoja pasitraukti visiems, tačiau atsiimtus pinigus būtina protingai investuoti, pavyzdžiui, į investicinį auksą ar nekilnojamąjį turtą, vengiant „ištaškymo“ kasdienėms reikmėms.
Kaupimas padeda užsitikrinti „ramesnį rytojų“ gaunantiems mažesnes pajamas
Tačiau tam prieštarauja Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus, kurio teigimu, kaupimas antrojoje pakopoje ilgainiui suteikia daugiau finansinės apsaugos ir padidina pensiją keliolika procentų, net jei išmokos nėra indeksuojamos.
Jo skaičiavimai rodo, kad net mažas pajamas gaunantys gyventojai, dalyvaudami kaupime, ateityje gaus didesnę pensiją, o valstybė išvengs papildomų išlaidų skurdo mažinimui. Bartkus pabrėžia, kad kaupimas ypač svarbus mažesnes pajamas gaunantiems, nes tai užtikrina jų ilgalaikį finansinį saugumą.
Pasitraukus iš antrosios pakopos, sukauptos įmokos ir investicinis prieaugis bus pervesti, o valstybės skirta subsidija konvertuojama į pensijos taškus, kurie naudojami skaičiuojant individualią pensijos dalį.
Ekspertai sutaria, kad sprendimas nėra vienareikšmis: vieniems jis gali būti naudingas, o kitiems verta tęsti kaupimą ir toliau. Ateityje skaičiuoklė padės gyventojams apsispręsti, įvertinant asmeninę situaciją ir potencialią ilgalaikę naudą arba riziką.
Fondai turi pradėti dirbti su savo klientais, kad šie nenorėtų trauktis
Tuo tarpu paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad antros pakopos pensijų fondai turi aktyviai dirbti su savo klientais, siekdami užtikrinti, jog gyventojai nepasitrauktų iš kaupimo[2].
Pasak jos, nors Seimas leido gyventojams nuo 2026 metų dvejus metus laisviau atsiimti sukauptas lėšas, fondai turi pasinaudoti šiuo laikotarpiu ir įtikinti žmones, kad jiems nėra tikslo palikti sistemą.
„Mes sakome, kad reikia pasitikėti žmonėmis ir jų sprendimais. Ką jie darys, ar trauksis, ar liks, manau, priklausys ir nuo fondų darbo, ir veiklos“, – teigė ministrė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad skaičius gyventojų, nuspręsiančių atsiimti lėšas, gali būti ženkliai didesnis nei prognozuoja kiti ekspertai: jei Lietuvos bankas numato apie 20 % pasitraukiančių, J. Zailskienė mano, kad tai gali siekti net 40 %.
J. Zailsienės teigimu, fondų atsakomybė ir gebėjimas bendrauti su klientais bus lemiami veiksniai, kurie nulems, kiek žmonių nuspręs likti kaupime.
Kaip sužinoti, kiek galėsite atsiimti iš antros pakopos pensijų fondo?
Jau nuo ateinančių metų pradžios prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, per kurį gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti sukauptas lėšas. Atsiimant lėšas jos nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o už „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai[3].
Norint sužinoti, kiek galima atsiimti, reikia atlikti tris paprastus žingsnius:
Pirmiausia prisijunkite prie savo pensijų fondo paskyros – Lietuvoje veikia „Luminor“, „Artea“, SEB, „Swedbank“, „Allianz“ ir „Goindex“ fondai. Prisijungus matysite sukauptas lėšas.
Antra, prisijunkite prie „Sodros“ paskyros adresu gyventojai.sodra.lt, kur matysite įmokas į fondą, savo įmokų dalį ir valstybės skatinamąsias įmokas. Pasitraukiantys gyventojai gaus tik savo įmokas ir investicinį pelną, valstybės įmokos nebus grąžinamos.
Trečia, apskaičiuokite galimą atsiimamą sumą, iš visos sukauptos sumos atimdami „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokas.
„Sodra“ rengia atnaujintą prognozuojamos pensijos skaičiuoklę, kurioje bus galima pasirinkti naują scenarijų: „Kaupiu, bet noriu pasitraukti.“ Lietuvos banko prognozė rodo, kad per pirmąją bangą lėšas atsiims apie 20 % kaupiančiųjų, o atsiimta suma gali siekti apie 1,13 mlrd. eurų. Antroji atsiėmimo banga tikėtina pereinamojo laikotarpio pabaigoje.
Daugiau nei 200 tūkst. gyventojų kaupimo atsisakė
Šiemet automatiškai įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą 236 tūkst. gyventojų, tačiau apie 200 tūkst. iš jų nusprendė nekaupti – tai sudaro beveik 85 % įtrauktųjų. Tuo pat metu maždaug 36 tūkst. žmonių pradėjo kaupti arba atnaujino anksčiau sustabdytas įmokas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba primena, kad tie, kurie buvo įtraukti, dar gali atsisakyti kaupimo iki gruodžio 31 d., pateikę laisvos formos prašymą „Sodrai“. Nuo 2026 m. tam, kad atsisakyti kaupimo, jau reikės kreiptis tiesiogiai į pensijų fondą.
Kaupiantieji pensijai perveda 3 % nuo savo bruto atlyginimo, o valstybė priduria 1,5 % nuo vidutinio darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, uždirbantis 2 000 eurų per mėnesį kas mėnesį sukaups apie 90 eurų – savo įmokas ir valstybės pridėtą dalį.
