Milžiniškus nuostolius keliantys gaisrai – nepaneigiamas faktas, bet to priežastys – neaiškios
Pastaruoju metu bene kasmet Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Amazonėje, Afrikoje, Azijoje ir Europoje miškų gaisrai padaro didelę žalą aplinkai, laukinei gamtai, žmonėms ir infrastruktūrai.
Remiantis Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, pasaulyje daugiau nei du trečdaliai 2001-2018 m. kilusių miškų gaisrų kilo Afrikoje; didžiausi išdegę plotai, viršijantys 500 mln. ha, buvo priskaičiuoti ir Okeanijoje bei Pietų Amerikoje[1].
Apskaičiuota, kad visame pasaulyje gaisrų sukelta oro tarša susijusi su 340 000 ankstyvų mirčių dėl kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų, sveikatai pavojingas oro užterštumas fiksuojamas beveik visuose didžiausiuose pasaulio miestuose, taršos išvengti nepavyksta ir Lietuvai.
Didėja ir neigiamas miškų gaisrų ekonominis poveikis. 2018 m. Kalifornijos laukiniai gaisrai sukėlė apie 19 mlrd. dolerių nuostolių, o dėl 2019-2020 m. miškų gaisrų Australijoje patirta 23 mlrd. dolerių tiesioginių nuostolių.
Prognozuojama, kad iki 2030 m. ekstremalių gaisrų skaičius pasaulyje gali padidėti 14 proc., iki 2050 m. – 30 proc., o iki šio amžiaus pabaigos – 50 proc.
Daugelis ekspertų teigia, kad dėl šių vis dažnesnių laukinių gaisrų kalta yra klimato kaita, tačiau tokios nuomonės laikosi tikrai ne visi. Pavyzdžiui, technologijų verslininkas, daktaras Davidas Martinas išsakė mintį, kad ši viską savo kelyje šluojančių gaisrų banga nėra tik gamtos stichija: jis mano, kad už to slypi pasaulio vyriausybės.
Miškų gaisrai – proga užgrobti žemę
D. Martinas dabartinę miškų gaisrų situaciją lygina su istoriniais įvykiais, kai būdavo kalbama apie ekologinę katastrofą, nors iš tiesų, už to stovi finansinė krizė, kuria siekta sužlugdyti šeimos ūkius, siekiant naudos pramoniniam žemės ūkiui[2].
„Stebint, kaip keistai elgiasi tie, kurie vadovauja gąsdinimo kampanijai dėl CO2 išmetimo į aplinką, keista matyti, kad jie leidžia miškų gaisrams įsiliepsnoti ir nekontroliuojamai plisti. Tai verčia abejoti jų ketinimais, turint omenyje, kad mums visada buvo sakoma, jog anglies dioksidas yra kenksmingas. Tad kodėl jie prisideda prie CO2 kiekio išmetimo, leisdami naikinti medžius, kurie sugeria CO2? Atsakymas yra žemės perskirstymas“, – sako D. Martinas.
Aiškindamas, kad padažnėję miškų gaisrai yra susiję su žemės pasisavinimu, jis akcentuoja, kad geriausias būdas valstybei perimti žemę yra gaisras.
„Kai žmonės negali laimėti teisingomis sąlygomis, jie pasitelkia ugnį. Ir jie naudoja ugnį, kad sunaikintų ir iš naujo pasisavintų žemę naujam naudojimui“, – teigia D. Martinas, pabrėžiantis, kad ši „veidmainystė būtina kognityviniam disonansui sukurti“.
Statistika rodo, kad gaisrų skaičiaus šuolis nėra toks drastiškas
O kiti, nuomonės, jog miškų gaisrai vis dažniau kyla dėl klimato kaitos, kritikai teigia, iš tiesų, gaisrų skaičius dabar tikrai nėra ženkliai didesnis nei anksčiau.
JAV Nacionalinis tarpžinybinis gaisrų centras (NIFC) ištisus dešimtmečius stebi miškų gaisrus. NIFC skelbia, kad 2022 m. Amerikoje kilo 68 988 gaisrai, išdegė 7,57 mln. akrų ploto.
Nors tokie skaičiai nepaneigia fakto, kad tai yra didžiulė tragedija, šie skaičiai atitinka istorinę normą. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo pranešta apie 71 499 gaisrus, tuomet išdegė daugiau kaip 10 mln. akrų. Dešimtmečiu anksčiau, 2007 m., kilo 85 705 gaisrai, per kuriuos išdegė 9,32 mln. akrų[3].
Be to, klimato aktyvistų kritikai taip pat pastebi, kad JAV vyriausybė galimai siekia dėl sukurti naratyvą, jog būtent klimato kaita yra atsakinga dėl gaisrų.
2021 m., pirmaisiais Joe Bideno prezidentavimo metais, kelių skirtingų federalinių agentūrų valdoma NIFC pakeitė turimus duomenis apie miškų gaisrus ir iš savo interneto svetainės pašalino duomenis, surinktus iki 1983 m. Kodėl? Nuo 1983 m. vidutinis metinis miškų gaisrų skaičius ir sudegusių plotų skaičius padidėjo, tad galima sudaryti įspūdį, kad miškų gaisrai tampa didesne problema nei bet kada anksčiau.
Vis dėlto, NIFC duomenys, surinkti iki 1983 m. rodo, kad pagrindo nerimui gali ir nebūti. Nuo 1926 m. iki šeštojo dešimtmečio pradžios per metus sudegusių hektarų skaičius buvo gerokai didesnis nei šiandien: daugeliu metų jis buvo tris ar net keturis kartus didesnis.
Žinoma, vertinant šiuos skaičius būtina atsižvelgti į žmonių gyvenimo būdą, žinias ir turėtas technologijas – daugeliu atvejų per beveik šimtmetį pasaulis ženkliai pasikeitė, tad lyginamoji analizė negali būti atliekama.
Dėl gaisrų reikia kaltinti ne tik šylantį klimatą, bet ir aplaidžią valdžią
Manoma, kad priežasčių, dėl ko dabar apie laukinės gamtos gaisrus kalbama vis dažniau, yra ir daugiau. Tai gali būti ir prasta miškų priežiūra, ir netinkamas valdžios požiūris. Kitaip tariant, priežastis retai kada būna tik viena.
Ekspertai teigia, kad gaisrų dažnumą ir stiprumą gali lemti ir didėjantis Amerikos gyventojų skaičius, ypač vakarinėse šalies valstijose. Be to, dar svarbesnė yra miškų tvarkymo praktika.
Biologinės įvairovės centras, pripažįsta, kad didžiajai daliai Vakarų valstijų sausų miškų gresia didelių, didelio intensyvumo gaisrų pavojus, nes per pastarąjį šimtmetį miškai buvo blogai tvarkomi.
Akcentuojama, kad pagrindiniai veiksniai, nulėmę dabartinę miškų būklę, yra didelių medžių kirtimas, gaisrų gesinimas ir gyvulių ganymas. Biologinės įvairovės centro ekspertai sako, kad nuo XX a. pradžios visi šie trys veiksniai veikė vakarų miškus ir tebeveikia šiandien.
Vis dėlto, šiuo atveju reikėtų prisiminti, kad bent jau JAV, didžiausias šalies miškų valdytojas ir prižiūrėtojas yra ne kas kitas, bet pati federalinė vyriausybė. Net 31 proc. visos miškų žemės Amerikoje priklauso federalinėms agentūroms. Tai yra apie 238 mln. akrų miškų teritorijos.
