<h2>Su galvos svaigimu nors sykį gyvenime susiduria 20 proc. gyventojų</h2>
<p>Su galvos svaigimu, kuris nesusijęs su alkoholio padauginimu ar ilgu sukimųsi ratu, susiduria gan nemažai asmenų. Nors kartą gyvenime tuo skundžiasi maždaug 20 procentų žmonių. Tiesa, galvos svaigimą gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių, todėl ne visada lengva suprasti, kas kaltas dėl tokio nemalonaus pojūčio.</p>
<p>Galva gali svaigti dėl streso, mažakraujystės, išsekimo, neišsimiegojimo, širdies ritmo sutrikimo, padidėjusio kraujospūdžio ir dar begalės kitų priežasčių. Toks simptomas būdingas ir įvairioms baisioms diagnozėms, todėl neretai internete atsakymų ieškantys žmonės išsigąsta, jog galbūt turi smegenų auglį ar tuoj patirs insultą. Tačiau svaigimas nebūtinai reiškia kokią nors ligą. Jis gali būti ir priežastimi prastos savijautos, kuri veda prie depresijos, jėgų nebuvimo, darbingumo sumažėjimo.</p>
<p>Jei svaigsta galva, rekomenduojama[1] subalansuoti mitybos racioną, užtikrinant, kad jame būtų gausu daržovių ir vaisių. Taip pat svarbu daryti stuburo ir kaklinės dalies pratimus, siūloma išmėginti masažą. Kai kuriais atvejais svaigimas gali būti susijęs su per staigiu kūno padėties keitimu, todėl reikėtų to vengti ir stotis bei keltis lėtai. Tačiau dažnu atveju pasireiškiantis nemalonus svaigimas yra tik simptomas, todėl norint jį veiksmingai gydyti, reikia išsiaiškinti, kodėl svaigsta galva.</p>
<p>Tam kad būtų nustatyta tikroji galvos svaigimo priežastis, šeimos gydytojas nukreipia pas specialistus, besiskundžiančiam asmeniui skiriami įvairūs tyrimai – ne tik kraujo, bet ir galvos srities, kaklo kraujagyslių. Kai kuriems pacientams paskiriami gydymo kursai pas kineziterapeutą, reabitologą, o kiti netgi išbando tokius alternatyvius būdus kaip dėlės ar akupunktūra. Tačiau neretai specialistai taip ir neranda aiškios galvos svaigimo priežasties ir kartoja, kad pacientas yra visiškai sveikas.</p>
<h2>Neaiškaus galvos svaigimo (PPPD) požymiai</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pppd_symptoms.jpg" alt="" /></p>
<p>Nors dažniausiai svaigimo priežastys būna tokios paprastos kaip nusilpęs kraujas ar kurį laiką trunkanti nemiga, tačiau nerasti priežasties – ne tokia didelė retenybė, kaip gali atrodyti. Net ir 21 amžiuje, kai medicina yra smarkiai pažengusi į priekį, 10 procentų atvejų taip ir lieka neišaiškinti. Deja, aiškių priežasčių nerandama ne tik vienkartinio, bet ir ilgalaikio svaigulio atvejais.</p>
<p>Neaiškiam galvos svaigimui, kuris laikomas ne psichiatriniu ir ne organiniu sutrikimu, yra priskirtas specialus, koduotas pavadinimas – PPPD. Šis pavadinimas reiškia persistuojantį posturalinį percepcinį svaigimą. PPD yra sudėtingas ir iki galo kol kas taip ir neišaiškinto mechanizmo galvos smegenų erdvės suvokimo funkcijos susilpnėjimas.</p>
<p>Pagrindiniai neaiškaus galvos svaigimo (PPPD) požymiai[2]:</p>
<ul>
<li>Su galvos svaigimu susiduriate kasdien arba beveik kasdien jau ne mažiau kaip 3 mėnesius. Patiriami simptomai išlieka visą dieną, tačiau įprastai jų stiprumas banguoja, o ryte būna geriau nei vakare.</li>
<li>Simptomai atsiranda jų neprovokuojant, bet juntami einant, stovint ar sėdint. Dažnu atveju savijauta blogėja dėl judančių dirgiklių, kai žiūrima į tokius objektus kaip automobiliai ar autobusai. Blogiau jaučiamasi ir esant margoje aplinkoje ar tokiose vietose kaip parduotuvė.</li>
<li>Šis negalavimas dažniau būdingas dirglesniems, jautresniems žmonėms, kurie linkę į depresiją, panikos atakas, nerimą. Taip pat neretai jie turėję stiprių galvos svaigimo priežasčių: vestibulinį neurotitą, gerybinį pozicinį svaigimą, didelį stresą, neurologines ligas ir panašiai.</li>
</ul>
<h2>Net ir turint PPPD, gydymas gali padėti gyventi komfortiškiau</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/unknown_reasons_for_vertigo.jpg" alt="" /></p>
<p>Šis sutrikimas daugelį metų nebuvo atpažįstamas ir neturėjo aiškaus gydymo. Net ir dabar jam nėra kokio nors tyrimo ar testo ir gydytojams tenka remtis tik pacientų pasakojimais bei pamažu atmesti kitas galimas svaigimo priežastis. O seniau PPPD buvo vadinamas subjektyviu svaigimu, fobiniu vertigo, judėjimo erdvėje diskomfortu, vizualiniu vertigo ir paprastai pacientai buvo nurašomi psichiatrams.</p>
<p>Tačiau dabar situacija kiek pakito ir PPPD sergantys pacientai turi viltį sulaukti pagalbos ir jaustis geriau. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva sako:</p>
<blockquote>
<p>„Diagnozuoti PPPD padeda kruopštus nusiskundimų surinkimas, kitų ligų atmetimas, ištiriant vestibulinę žmogaus funkciją, koordinaciją, pusiausvyrą. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, trukmės, kitų ligų. Sėkmingai taikoma vestibulinė kineziterapija, elgesio terapija, gali būti paskiriami vaistai.“</p>
</blockquote>
<p>Po gydymo daugelis pacientų pradeda jaustis geriau, pakyla jų gyvenimo kokybė ir komfortas. Tad jei jus ar jūsų artimuosius taip pat kankina neaiškios priežasties, tačiau jau ne vieną mėnesį trunkantis galvos svaigimas, tikrai verta apsilankyti pas specialistus.</p>
