G. Nausėdos susitikimas su partijų vadovais: ko tikėtis iš naujo seimo?

Partijų lyderiai neskubėjo dalytis postais – sprendimai dėl Vyriausybės sudėties bus priimami kitą savaitę

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su visų šešių partijų, patekusių į naująjį parlamentą, lyderiais aptarti rinkimų rezultatų ir naujojo seimo darbo.

Prie apskrito stalo susėdę partijų vadovai diskutavo dėl tolimesnių galimybių dirbti pozicijoje ir opozicijoje, nors sprendimai dėl koalicijos sudarymo buvo atidėti kitai savaitei.

Po susitikimo socialdemokratų vadovė Vilija Blinkevičiūtė teigė su šalies vadovu aptarusi naujos valdančiosios koalicijos formavimo ypatumus^[2].

Susitikime dalyvavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų laikinoji vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė išreiškė viltį sėkmingai bendradarbiauti su prezidento institucija net ir šią kadenciją dirbant opozicijoje. Kartu su Jo Ekscelencija konservatorių atstovė aptarusi tokias bendras temas kaip krašto gynyba ir vertybėmis grįsta užsienio politika.

Partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė susitikimo metu su G. Nausėda aptaręs galimos koalicijos perspektyvas, akcentuodamas, kad prezidentas, turėdamas centro kairės pozicijas, siekia suformuoti panašiomis vertybėmis grįstą koaliciją. Ekspremjeras taip pat pabrėžė būtinybę persvarstyti ateinančių metų valstybės biudžetą ir prioritetą teikti ne kelių finansavimui, bet sveikatos ir socialinei apsaugai bei švietimui.

„Valstiečių“ ir „Nemuno aušros“ nuotaikos nestabilesnės – lieka neaišku, ar partijos jungsis prie valdančiosios daugumos

Tačiau kiek mažiau užtikrintumo lieka Ramūno Karbauskio vadovaujamoje LVŽS, išplėšusioje aštuonis mandatus naujajame seime bei politinę areną sudrebinusioje Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušroje“, kuri dabar it nei pakarta, nei paleista – lyg ir gali būti valdančiojoje daugumoje, bet štai galutinis sprendimas priklausys nuo socialdemokratų, kurie, panašu, nedega noru tarp savo koalicijos partnerių matyti R. Žemaitaitį.

Įvykusio susitikimo metu R. Žemaitaitis pabrėžęs, kad jo vadovaujamos „Nemuno aušros“ tikslas yra įgyvendinti rinkimų pažadus ir pažymėjo, kad jo partijos nuostatos 50 proc. atitinka centro kairiųjų jėgų nuostatas.

O štai jungsis „valstiečiai“ prie valdančiųjų, ar ne, esą priklausys nuo V. Blinkevičiūtės – R. Karbauskis pažymėjo, kad sprendimas bus priimtas, kai socialdemokratų pirmininkė galutinai apsispręs, ar eis premjerės pareigas, ar ne. Mat neigiamu atveju, panašu, „valstiečių“ valdančiojoje daugumoje nebus, kadangi V. Blinkevičiūtė kaip ministrė pirmininkė esą atitinkanti „valstiečių“ lūkesčius.

Ketverius metus prabuvę valdančiojoje daugumoje greta konservatorių, liberalai, panašu, nebenori leisti savo kartelės ir pradėjo „plaktis“ prie socialdemokratų. Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad jos partija esą galėtų būti patikimesnė socialdemokratų partnerė nei LVŽS ir už pastaruosius gavusi daugiau mandatų.

Nepastovieji socialdemokratai vis keičia ir savo norus dėl koalicijos partnerių

Tuo tarpu nuo pat pradžių dažnu marškinių keitimu garsėję socialdemokratai ir dabar savojo prado neišsižada, mat niekaip nenusprendžia, kokiomis vertybėmis remiantis toliau matytų savo būsimus koalicijos partnerius^[1].

O štai prieš rinkimus rinkėjams davusi pažadą V. Blinkevičiūtė sėkmės atveju pirmininkauti naujajai Vyriausybei, panašu, gali imti ir persigalvoti. Tiesa, tokiu atveju, tiek balsavusieji už socialdemokratus, tiek patys socialdemokratai gali pasijusti kiek apgauti, mat nėra aišku, ar partija būtų sulaukusi tokio didžiulio palaikymo, jei ne populistiniai V. Blinkevičiūtės pažadai.

Tiesa, tarp „valstiečių“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ įsiplieskė tikra vertybinė kova dėl vietos po valdančiosios koalicijos sparneliu. Mat demokratų lyderis S. Skvernelis pareiškė, jog vietoje R. Karbauskio LVŽS veikiau kaip partnerius matytų Liberalų sąjūdį. O štai galutinį sprendimą dėl ateinančio parlamento vertybinio lauko priimti teks socialdemokratams.

Ar seime turėsime „Laisvės partiją II“, ar visgi, ateinančius ketverius metus gyvensime kiek ramiau, daugiau išsaugodami tradicinius Lietuvos pamatus.

Tiesa, ne tik S. Skvernelio demokratai, bet ir R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“, nors ir praėjusią kadenciją kalbėjo iš opozicinės pusės, iš esmės yra panašioje vertybinėje skalėje – abi partijos pasisako už vienalytę partnerystę, Stambulo konvencijos ratifikavimą ir, greičiausiai pasisakytų už privalomą vakcinaciją ateities pandemijų metu.

Net ir patys politikai nebesupaiso V. Blinkevičiūtės nuotaikų kaitos

Apie besikeičiančias V. Blinkevičiūtės nuotaikas antradienį prabilo ir į seimą šią kadenciją nepatekęs „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius.

Pasak jo, dar liepos 11 dieną Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė telefonu kalbėjusi su V. Blinkevičiūte dėl Civilinės sąjungos palaiminimo. Tąkart socialdemokratė pritarė, kad šį klausimą laikas išspręsti, o socialdemokratai tam pritariantys. Tačiau jau po keleto dienų socialdemokratė Rasa Budbergytė pareiškusi, kad partijos atstovai balsavime dėl Civilinės sąjungos nedalyvausiantys^[3].

Belieka tik spėlioti, kokios nuotaikos bus naujajame seime.

77 primena, kad pagal galutinius seimo rinkimų rezultatus, LSDP šią kadenciją turės net 52 vietas, po jų rikiuojasi konservatoriai su 28 mandatais, o trečiojoje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gavo 20 mandatų. Kiek mažiau vietų parlamente užims Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (14 mandatų), Liberalų sąjūdis (12 mandatų) bei 8 vietas naujame parlamente gavusi LVŽS.

Parlamente taip pat matysime tris LLRA-KŠS atstovus, Nacionalinio susivienijimo atstovą Vytautą Sinicą, „Laisvės ir teisingumo“ pirmininką Artūrą Zuoką bei save išsikėlusius Viktorą Fiodorovą ir Vitalijų Šeršniovą.

Būti premjere ir paaukoti vietą Briuselyje bet kokia kaina neapsimoka

Ir štai V. Blinkevičiūtė kaip tarė taip ir padarė – tikslas buvo atvesti socialdemokratus į 2024 metų seimą (kas buvo sėkmingai daroma visus ketverius metus įsiteikiant tiek pozicijai, tiek opozicijai ir taip sulaukiant platesnio srauto rinkėjų palaikymo). O kas jau toliau – tai nors ir karas, užduotis atlikta, darbas įtikinėjant rinkėjus savo kandidatūra padarytas.

Iš dalies europarlamentarę galima ir suprasti. Įsivaizduokite: sėdite sau šiltai Briuselyje ir gaunate įspūdingą beveik 8 tūkst. į rankas siekiantį atlyginimą, gausius, 350 eurų siekiančius dienpinigius posėdžių metu, pilnas kelionių kompensacijas ir beveik garantuotą darbo vietą penkeriems metams, jei nedarote didelių nesąmonių (o štai „sėdint“ seime, sėdimoji greit gali būti išspirta lauk) ir net galimybę gauti kelis tūkstančius siekiančią pensiją.

Tad nėra net ką lyginti su tuo „apšepusiu“ Lietuvos ministro pirmininko postu, kur už milžinišką atsakomybę ir nuolatinį buvimą po padidinamuoju stiklu (o lietuvių politikai itin mėgsta intrigas), į rankas gaunama vos kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų. Žinoma, priklauso galimybė pasivažinėti su apsauga ir prabangus gyvenimas Turniškėse, kurį akylai stebi asmens sargybiniai 24 valandas per parą.