Prezidentas sako, kad dabartinė tvarka per daug riboja žmonių pasirinkimą
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia palaikantis idėją atsisakyti privalomo pensijų anuiteto. Apie tai jis kalbėjo antradienį prie Lietuvos banko. ELTA duomenimis, šalies vadovas mano, kad žmonėms turėtų būti suteikta daugiau laisvės patiems spręsti, kaip naudoti sukauptas lėšas.
„Vienas iš klausimų, kuris neramina – anuiteto klausimas. Tai žodis, kuris šiandien turbūt daug kam Lietuvoje nėra suprantamas. Aš manau, kad teisingas kelias būtų anuiteto privalomumą panaikinti ir suteikti žmonėms kur kas daugiau laisvės valdyti tuos pinigus, kuomet jie jau yra pasiekę brandų amžių ir pasirūpinti savo finansinių išteklių paskirstymu patiems“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat užsiminė, kad tokie pokyčiai galėtų būti inicijuojami instituciniu lygmeniu. Jo teigimu, Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija jau dirba šioje srityje ir gali pateikti pasiūlymų.
„Tai gali būti LB iniciatyva, nes jis dirbdamas kartu su Finansų ministerija teikia ir daugiau pasiūlymų dėl būtent šio aspekto ir sektoriaus. Mes tikrai esame pasirengę politiškai paremti tokią iniciatyvą, jei ji būtų siūloma arba įgyvendinta“, – teigė prezidentas.
Šiuo metu daliai gyventojų anuitetas yra privalomas pagal įstatymą
Pagal dabar galiojančią tvarką, pensijų anuitetas Lietuvoje yra privalomas tiems gyventojams, kurie pensijų fonduose sukaupė didesnę sumą. „Sodros“ duomenimis, ši riba šiuo metu siekia 16 785 eurus.
Tai reiškia, kad žmogus, pasiekęs pensinį amžių, negali visų sukauptų pinigų pasiimti iš karto. Vietoje to jis turi įsigyti anuitetą, kuris užtikrina reguliarias mėnesines išmokas visą likusį gyvenimą.
Toks modelis sukurtas siekiant finansinio stabilumo senatvėje. Tačiau kritikai teigia, kad tai riboja asmens pasirinkimo laisvę, ypač tais atvejais, kai žmonės nori patys valdyti savo santaupas.
Prezidento siūlymas reikštų, kad gyventojai galėtų patys nuspręsti – rinktis periodines išmokas ar savarankiškai disponuoti visa sukaupta suma.
Prezidentas įspėja, kad sistema silpnėja, bet jos atsisakyti nereikėtų
G. Nausėda taip pat komentavo situaciją pensijų kaupimo sistemoje. Pasak jo, po reformos iš antrosios pakopos pasitraukė didelis skaičius žmonių – beveik 550 tūkst., tačiau pats sprendimas suteikti daugiau pasirinkimo buvo teisingas.
„Tai, kas dabar vyksta pensijų fonduose, yra tam tikras nukraujavimas. Tai buvo prognozuota, tačiau vis tiek buvo teisingas sprendimas, nes tai suteikė žmonėms laisvę naudotis tais pinigais taip, kaip jie nori jais naudotis“, – sakė prezidentas.
Kartu jis perspėjo apie galimas ilgalaikes pasekmes. Mažėjant dalyvių skaičiui, gali augti administravimo kaštų dalis, o tai mažintų sistemos patrauklumą.
Prezidentas pabrėžė, kad svarbu išlaikyti patį kaupimo principą. Jo teigimu, vien „Sodros“ pensija ateityje gali būti nepakankama, ypač jaunesniems žmonėms, atsižvelgiant į demografines tendencijas.
„Turime suprasti, kad nereikia su vonele išpilti visko, kas ten buvo. Reikia išsaugoti pensijų kaupimo principą, nes pasikliauti vien tik „Sodros“ pensijomis žmonėms, kurie šiandien yra 30–35 metų amžiaus, būtų neišmintinga ir netoliaregiška“, – teigė G. Nausėda.[1]
