Senjorai nesulaukia didesnių pensijų
Vyriausybės stalčiuose stringantys sprendimai pradeda kelti vis daugiau klausimų – prezidento komanda atvirai ragina nebedelsti ir imtis veiksmų dėl pensijų bei gyventojų pajamų. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius įspėja: laikas skaičiuojamas ne mėnesiais, o jau beveik metais.
Pasak jo, nuo prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymo dėl „Sodros“ biudžeto perviršio panaudojimo praėjo apie devyni mėnesiai, tačiau Vyriausybė vis dar nepateikė savo išvados. Tokia situacija, anot patarėjo, primena ankstesnių valdžių praktiką, kai socialiniai sprendimai būdavo vilkinami be aiškios pabaigos[1].
Prezidentūra siūlo reikšmingą pokytį – nuo 20 iki 75 proc. „Sodros“ perviršio skirti individualiai pensijų daliai didinti. Šis siūlymas jau įveikė pirmąjį etapą Seime, tačiau tolesni sprendimai stringa. Nors valdantieji socialdemokratai anksčiau kalbėjo apie spartesnį pensijų augimą, dabar jie akcentuoja papildomų tyrimų būtinybę.
Nereikia stebėtis dabartiniais socialiniais rodikliais?
Tuo metu Vyriausybės planuose numatyta analizę dėl „Sodros“ lėšų panaudojimo atlikti tik iki 2027 metų pabaigos. Tai reiškia, kad konkretūs sprendimai gali būti atidėti dar keleriems metams.
Tačiau kritikos strėlės skrieja ne tik pensijų klausimui. Savo ruožtu V. Augustinavičius taip pat atkreipė dėmesį į neapmokestinamojo pajamų dydžio stagnaciją. NPD nėra keičiamas nuo 2024 metų, o diskusijos šia tema praktiškai nevyksta.
„Nereikia stebėtis, kad socialiniai rodikliai šiek tiek prastėja, jeigu mes nebetęsiame tų priemonių, kurios mažintų pajamų nelygybę, mažintų skurdą“, – kalbėjo G. Nausėdos atstovas.
Prezidento pozicija išlieka nuosekli – NPD turi būti didinamas, o sprendimai turėtų atsirasti kartu su kitų metų valstybės biudžetu. Prezidentūra tikisi, kad Vyriausybė artimiausiu metu pateiks konkrečius pasiūlymus ir šiuo klausimu, nes delsimas, anot patarėjo, tampa nebe pateisinamas.
6,6 mlrd. eurų rezervas atveria galimybes didinti pensijas?
Gyventojams traukiantis iš antrosios pensijų pakopos, į „Sodros“ rezervą jau pervesta 1,3 mlrd. eurų, o bendras jo dydis sparčiai auga – metų pabaigoje gali siekti apie 6,6 mlrd. eurų. Tai iš naujo įžiebė diskusiją, ar dalį šių lėšų reikėtų skirti dabartinių pensijų didinimui[2].
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad ministerijoje jau atliekami skaičiavimai, ieškant balanso tarp rezervo kaupimo ir didesnių išmokų. Tuo metu šalies vadovas G. Nausėda siūlo bent 20 proc. „Sodros“ perviršio nukreipti pensijų augimui, argumentuodamas vis dar aukštu senjorų skurdo lygiu.
Vis dėlto vieningos pozicijos nėra. Opozicija ragina ryžtingiau didinti pensijas, tačiau ekonomistai įspėja apie ribotas galimybes – didesnės išlaidos reikštų didesnį valstybės biudžeto deficitą. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, sprendimus varžo fiskalinės drausmės taisyklės ir ilgalaikiai įsipareigojimai, ypač turint omenyje senstančią visuomenę.
Nausėda pasiūlė nulinį GPM šeimoms su vaikais
Tuo tarpu dar kovo pradžioje Jo Ekscelencija pasiūlė imtis ryžtingesnių demografinių sprendimų ir skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų per mokestines lengvatas. Vienas pagrindinių siūlymų – taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą šeimoms, kurioms gimsta antras ar trečias vaikas.
Lengvata būtų taikoma pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio ir galiotų penkerius metus, o gimus dar vienam vaikui – būtų pratęsiama. Prezidento teigimu, toks modelis pagerintų šeimų finansinę padėtį, o poveikis valstybės biudžetui būtų išdėstytas per ilgesnį laikotarpį.
Kartu siūlyta imtis ir platesnių priemonių – keisti pelno mokesčio tvarką, kad darbdaviams būtų finansiškai naudingiau įdarbinti tėvus, auginančius du ar daugiau vaikų, bei stiprinti sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose.
Prezidentas aiškino, kad gimstamumo mažėjimas yra ilgalaikė problema, todėl būtini sisteminiai sprendimai, apimantys ne tik finansines paskatas, bet ir darbo rinkos bei viešųjų paslaugų gerinimą. Pasak jo, tik nuosekli politika gali sukurti aplinką, kurioje šeimos drąsiau ryžtųsi auginti daugiau vaikų.
