<h2>Prezidentas apsisprendė: kalba apie krizę pandemijos metu</h2>
<p>Ne paslaptis, kad daugelis pripratome prie Dalios Grybauskaitės „geležinio balso“ ir rankos, todėl dabartinio Lietuvos prezidento Gitanos Nausėdos neutralumas ir nešališkumas retkarčiais būdavo daugeliui sunkiai suprantami. Tarp gyventojų vyravo pačios įvairiausios nuomonės dėl prezidento – vieni teigė, kad G. Nausėdai trūksta tvirto ir griežto tono, kiti minėjo, kad prezidentas vykdo panašią į Valdo Adamkaus propaguotą politiką. Visgi, toks svarbus asmuo kaip prezidentas, turi išlikti nešališkas ir išlaikyti objektyvumą. Tačiau prisiminkime, kokį vidinį karą ir priešpriešą visuomenė šiuo metu išgyvena – tokiais atvejais pastiprinantis prezidento žodis gali reikšti netgi labai daug.</p>
<p>Tiesa, kitas visuomenės susiskaldymo momentas buvo pastebėtas dar diskusijų dėl garsiosios Stambulo konvencijos metu. Šiai konvencijai pritarė tik maža dalis Lietuvos gyventojų, todėl likusi dauguma, pasisakanti prieš tokio tipo dokumentą, svarstė apie galimybę tokio tipo nacionalinio lygio klausimus spręsti referendumo būdu. Bet apie tai – kiek vėliau.</p>
<p>G. Nausėda vis garsiau pradėjo reikšti savo palaikymą daugumai „Didžiojo šeimų maršo gynimo“ metu. Tuomet prezidentas kreipėsi į Lietuvos gyventojus pasveikindamas su Tarptautine tradicinės šeimos diena ir ragino visuomenę skaldančius partnerystės klausimus išspręsti nenuskriaudžiant nei vienos pusės. „Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus“, – dar tuomet kalbėjo G. Nausėda. Taipogi pabrėžė, kad tokie veiksmai turi būti atliekami „laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.</p>
<p>Tačiau vienalytė partnerystė toli gražu nėra vienintelė ir didžiausia šių dienų aktualija Lietuvoje. Šalis dabar susiduria su pačia tikriausia krize daugelyje sričių, destruktyviais valstybės valdymo mechanizmais ir „chamiškai“ nepaisomais Lietuvos gyventojų prašymais bei reikalavimais. Panašu, kad kadaise valstybės suverenitetas, turėjęs priklausyti Tautai, dabar priklauso 141 Seimo nariui. O jei dar tiksliau – penkiolikai narių, sudarančių Vyriausybę.</p>
<p>Todėl Lietuvos prezidentas nusprendė nebesislėpti ir metiniame pranešime paminėjo visus dabartinės Lietuvos sopulius, tarp kurių paminėjo ir manipuliacijas mūsų silpnybėmis bei tvirtumu. Pasak prezidento, blogis nebesislepia, vadinasi, jis tampa pažeidžiamas:[1]</p>
<blockquote>Matome, kad visuomenės sveikatos krizė prislėgė ne tik ekonomiką, bet ir švietimą, o galų gale – virto sugyvenimo, pasitikėjimo krize. Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai – bevaisių rietenų, neįsiklausymo pasirinkimuose.</blockquote>
<p>Prezidentas neneigė ir dabartinės valdžios šešėlio esamoje situacijoje – mat ji demonstruoja neužtikrintumą, nuolat keičia nuomonę ir pati savo sprendimuose blaškosi. O našta visuomenei ant pečių vis didėja. Prezidentas taipogi paminėjo, kad pandemija atsijojo žmogiškumą ir tikrąsias vertybes – mat tai puikiai atsiskleidė versle. Pasak G. Nausėdos, pandemijos metu vieni verslininkai atsakingai kūrė naujas darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kol tuo tarpu kiti, mėgaudamiesi valstybės duota parama bei išimtimis, pirko „jachtas ir ferarius“. Tad kaip visuomenė galinti pasitikėti tokiais išrinktaisiais, kuomet jie patys nežino, kas yra kas?</p>
<p>Pranešime taipogi prašoma neapsigauti kalbant apie šalyje padidėjusį vidutinį atlyginimą – mat tokį kilimą lėmė turtingųjų pajamų padidėjimas. Deja, bet mažiausiai uždirbančios visuomenės dalies pajamos mažėjo arba jų buvo netekta išvis. Taigi, metiniame pranešime bendrai buvo paliestos dar ir temos, susijusios su teisingumo sistemos darbu, Lietuvos energetine nepriklausomybe, Rusijos ekspansijos stabdymu, švietimo reformomis, aplinkosaugos kokybės gerinimu. Visuomenė taip pat informuota ir apie tai, kad valstybinė cenzūra nėra tik konspiracijos teorija. „ELTA“ publikuotame metiniame prezidento pranešime teigiama, kad žmonių pasitikėjimas demokratine sistema Lietuvoje jau braška:</p>
<blockquote>Nacionalinio saugumo rizikos egzistuoja ne tik už Lietuvos sienų, bet ir mūsų šalies viduje. Ten, kur vis dar veši piliečių nusivylimas, galimybių lengvai randa ir jas išnaudoja priešiškos išorės jėgos, įveliančios mus į dezinformacijos ir propagandos voratinklį. Cinizmas, arogancija, pretenzijos į tiesos monopolį – visa tai gimdo piliečių nepasitikėjimą demokratine politine sistema, – metiniame pranešime pažymėjo G. Nausėda.</blockquote>
<p>Tad, panašu, kad bent jau dabar galime kiek atsikvėpti – pagrindinė valstybės figūra davė pritariamąjį žodį.</p>
<h2>Drąsi prezidento kalba patiko ne visiems – susilaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos</h2>
<p>Kaip ir buvo galima numanyti, drąsus prezidento „ėjimas“ įtiko ne visiems. Štai liberalai nebuvo itin patenkinti tokia kalba, todėl G. Nausėdai pažėrė kritikos strėlių. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taipogi savo „Facebook“ paskyroje nevengė pakomentuoti prezidento kalbą, ir, nestebina, jog kiek pakreipė į reikiamą pusę. Pirmininkės teigimu, ji pasigedusi prezidento objektyvaus vertinimo ir atsižvelgimo į situaciją, kokiomis sąlygomis buvo pradėjusi dirbti ši Vyriausybė. Mat valdantieji turėjo imtis nepopuliarių veiksmų norint išgauti šiandieninį rezultatą. V. Čmilytė-Nielsen taipogi pabrėžė, jog šioje kadencijoje opozicija gauna daugiau galimybių teikti savo projektus bei pasiūlymus lyginant su ankstesnėmis kadencijomis. Mat atstovavimas valdyboje yra išskirtinis, kadangi tiek opozicijos atstovų nėra buvę. Pranešimo pabaigoje paminėjo, kad siekiant lygybės visiems Lietuvos gyventojams, turi įvykti argumentuota diskusija be jokios neapykantos kalbos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/v-cmilyte-nielsen.jpg" alt="Seimo Pirmininkės pasisakymas" /></p>
<p>Liberalų frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, prezidento kalboje pristigo praėjusios Vyriausybės vertinimo. Mat pranešime pagrinde buvo tik „gražių gerovės vizijų piešimas“. E. Gentvilas taipogi nepagailėjo kritikos, kadangi apie praeitą Vyriausybę buvo užsiminta tik probėgšmais, didesnį dėmesį skiriant dabartinei. „Jau antrus metus iš eilės iš Prezidento girdime apie kovą su korupcija, bet pandemijos metu kilę skandalai Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje paliesti nebuvo“, – „ELTAI“ teigė E. Gentvilas.</p>
<p>Kitam liberalui – Arminui Lydekai nepatiko prezidento vertinimas dėl pozicijos ir opozicijos santykio, mat šie apsikeitė vietomis:[2]</p>
<blockquote>Šioje kadencijoje turime daugiau opozicijos atstovų Seimo struktūrose, tarp Seimo Pirmininkės pavaduotojų. Taip pat didelė parlamento darbotvarkės dalis skiriama opozicinei darbotvarkei. Mano nuomone, skirtumai akivaizdūs. Praėjusi vyriausybė su Seimu net nederindavo biudžeto pakeitimų, dabar viskas vyksta kur kas atviriau ir labiau įsiklausant.</blockquote>
<p>Išties, kuriam Seimo nariui, atstovaujančiam priešingą pusę nei prezidento, patiktų tokia kalba? O dar iš paties prezidento lūpų. Tiesa, apart kelių kritikos strėlių, G. Nausėda susilaukė begalę palaikymo iš Lietuvos žmonių ir net politikų. Štai Seimo narys Petras Gražulis negailėjo gražių žodžių palaikydamas prezidentą. P. Gražulis gyrė prezidentą už tai, kad šis vėl stojo Tautos pusėn ir pareiškė, kad žmonėms reikia sugrąžinti Konstitucijoje numatytas galias rengti referendumus svarbiausiais valstybės valdymo klausimais.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/p-grazulis.jpg" alt="Petro Gražulio pasisakymas" /></p>
<p>Buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taipogi savo „Facebook“ paskyroje pasidalino labiausiai įsimintomis prezidento išsakytomis frazėmis. Pasak politiko, jam labiausiai įsiminė prezidento įžvalgumas kalbant apie šių dienų situaciją, kuomet prezidento kalboje buvo minima, jog Lietuva dar nėra subrendusi kaip demokratinė valstybė. Mat mūsų politikai į piliečius žvelgia tik kaip į statistinius vienetus, kurių balsas tėra reikalingas tik per rinkimus. Prezidento pranešime buvo teigiama, kad sunku bus atsigręžti į tautą, jei žmonės bus skirstomi į „savus“, „svetimus“, „progresyviuosius“ bei „kaimietukus“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/a-veryga.jpg" alt="A. Verygos pasisakymas" /></p>
<p>Džiugesio tokia prezidento kalba neslėpė ir kitas Seimo narys – Mindaugas Puidokas. Savo „Facebook“ įraše pasidalijo ne tik esminėmis mūsų šalies problemomis, bet ir pasiūlė sprendimus. M. Puidokas nurodė, kad šiuo metu susiduriame su problemomis, susijusiomis su atskirų partijų interesų iškėlimu virš visuomenės gerovės, susiduriame ir su pasitikėjimo teisine sistema krize, mat bylos vilkinamos metų metus. Taip pat Seimo narys pastebėjo, jog Lietuvoje šiuo metu nėra laiku parengto Konstitucinio referendumo įstatymo, ko pasekoje, piliečiai neturi net teorinės galimybės referendumui surengti. Gajus ir socialinės nelygybės klausimas – karantinas šalyje tik dar labiau padidino atotrūkį tarp turtingųjų ir gaunančių mažas pajamas, o vaikams nebuvo užtikrinta teisė lankyti ugdymo įstaigas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/m-puidokas.jpg" alt="M. Puidoko pasisakymas" /></p>
<h2>Klausimas dėl referendumo buvo iškeltas dar Stambulo konvencijos svarstymo metu</h2>
<p>Laikotarpį, kuomet pasikeitė valdantieji, turbūt su savotiška įtampa prisiminsime daugelis. Be jokio atokvėpio, kitaip sakant – iš karto dar deramai „neapšilus“ kojų, buvo pradėti teikti tam tikros partijos interesus atitinkantys siūlymai. Vienas iš jų – daugiausiai įvairiausių vertinimų bei nuomonių susilaukusi Stambulo konvencija ir galimybė ją ratifikuoti Lietuvoje. Visuomenei pasidomėjus plačiau apie „siūlomą produktą“, didžioji dalis nusprendė, kad ne – šito mums tai jau tikrai nereikia ir kelio atgal nebebus. Todėl prisiminkime tą kilusį „šaršalyną“ – žmonės tiesiog reikalavo tokius klausimus spręsti referendumu ir patiems pasirinkti, ko jie norintys savo šalyje.</p>
<p>Būtent dėl tokios galimybės Darbo frakcijos narys Mindaugas Puidokas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Šios komisijos pirmininkė Laura Matijošaitytė atsakė, jog VRK sprendžia tik dėl konkretaus referendumo pagrindo, o M. Puidokas esą kreipėsi su klausimu, ar referendumas gali būti organizuojamas. Vertinant situaciją dėl Stambulo konvencijos, teigiama, kad tai yra tarptautinė sutartis, kurios tvirtinimas ir registravimas numatytas kaip Seimo balso teisė:[3]</p>
<blockquote>Be to, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant savo šalį yra labai svarbi suverenios galios išraiška, tačiau referendumu gali būti sprendžiami ne visi, o tik svarbiausi valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai.</blockquote>
<p>L. Matijošaitytė taipogi pabrėžė, kad pagal Konstituciją ir Sutarčių įstatymą yra nurodoma, kad sutartis ratifikuoja bei denonsuoja konkreti šalies institucija, tai yra, Seimas. VRK pirmininkė teigė, jog referendumai dažniausiai yra rengiami prijungiant šiuos prie rinkimų, mat rengiant tik referendumą be jokių rinkimų, kaštai yra didesni ir rezultatai matomi per rinkėjų aktyvumą – šis dažnai esantis ne toks, kokio tikisi iniciatyvinė grupė. Tiesa, ar tokie aspektai kaip Stambulo konvencija ar vienalytė partnerystė nėra svarbiausi valstybės ir Tautos valdymo klausimai, kuomet didžioji dalis visuomenės su tuo paprasčiausiai nesutinka? </p>
<p>Tiesa, artimiausi savivaldos rinkimai vyks tik 2023 metais, o Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas nukeltas Seimo rudens sesijai. Visgi, L. Matijošaitytė guodžia, kad kilus referendumo iniciatyvoms, jis galėtų būti surengtas ir anksčiau. Šiuo atveju bet koks, net ir mažas laimėjimas visuomenei itin svarbus, tad maža pergale galime laikyti konvencijos svarstymo nukėlimą. Visgi, tuo metu net ir pranešdama apie tokį sprendimą Viktorija Čmilytė-Nielsen nepasidavė ir paminėjo, kad tai – kitų metų prioritetas, o laikas iki svarstymo bus skirtas pasiruošimui.[4]</p>
<p>Taigi, tvirtas prezidento pranešimas, orientuotas visiems Lietuvos gyventojams, o ne Seimo nariams, gali būti puiki atspirtis eiti toliau – visuomenė ne tik bunda, bet jau ir turi pačio šalies vadovo palaikymą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/voting-2.jpg" alt="Referendumo klausimas" /></p>
