<p><strong>Susitikęs su LGBT+ vaiką auginančia mama Rasa Račiene, su Laisvės frakcijos atstovu, Žmogaus teisių komiteto pirmininku Tomu Vytautu Raskevičiumi prezidentas Gitanas Nausėda susitikti nepanoro. Pati prezidentūra esą nurodė, kad šalies vadovas ruošis į susitikimą su T. V. Raskevičiumi tik tada, kai dėl Partnerystės įstatymo projekto susitars pats Seimas.</strong></p>
<p>Prezidentas pabrėžė, kad šis klausimas visų pirma turi būti išdiskutuotas Seime ir turi sulaukti daugumos parlamentarų palaikymo. Todėl, pasak G. Nausėdos, Partnerystės įstatymo iniciatyvinė grupė dabar turi dėti visas pastangas į projekto derinimą su parlamento frakcijomis. O pats teigė sutiksiantis dalyvauti diskusijose tik po to, jei Seimo nariai pritartų įstatymo pateikimui[2].</p>
<p>Žmogaus teisių komiteto pirmininkas į šalies vadovą raštu kreipėsi trečiadienį ir kvietė susitikti aptarti patobulintą Partnerystės įstatymo projektą, kuriame atsižvelgiama į išsakytus pasiūlymus dėl bendrai gyvenančių nesusituokusių porų partnerystės santykių reglamentavimo[2].</p>
<p>„Siekiant užtikrinti ir teisiškai apsaugoti visų Lietuvos žmonių lygiateisiškumą, prieš registruojant patobulintą Partnerystės įstatymo projektą, būtina jį tiesiogiai aptarti su Prezidentu. Prezidentas aktyviai dalyvauja šio teisės akto teisėkūros procese, todėl jo nuomonė yra svarbi“, – teigė T. V. Raskevičius[3].</p>
<p>Partnerystės įstatymo projektą po pateikimo Seimas grąžino dar šių metų gegužės mėnesį, o G. Nausėdos teigimu, jis šį projektą būtų vetavęs, mat teiktame projekte partnerystės apibrėžimas buvo beveik sutapatintas su santuoka[4].</p>
<p>Tuo tarpu parlamentaras T. V. Raskevičius pastebėjo kintančią prezidento poziciją, mat gegužės 25 d. tradicines šeimos vertybes propaguojantis G. Nausėda teigė, kad pateiktame projekte kliūva partnerystės ir šeimos sąvokų sutapatinimas. Tačiau jau liepos 14 d. šalies vadovas prisipažino, kad šio įstatymo vis tiek nebūtų pasirašęs, o jau rugsėjį prasitarė, kad „velnias slypi detalėse.“</p>
<p>Vis dėlto, akivaizdu, kad prezidentas tokio įstatymo Lietuvoje nenorėtų, tačiau iki šiandien dar nėra pasakęs griežto „ne“, o dabar dar didelę dalį atsakomybės perkėlė ant parlamento „pečių“ pats siekdamas išsisukti nuo atsakomybės. Taigi, atrodo, kad G, Nausėdos politika panašesnė į chameleoną nei į tvirtą valstybės vadovo ranką.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/t-v-r.jpg" alt="T. V. Raskevičiaus pasisakymas" /></p>
