Apie 2025 metų valstybės biudžetą konservatoriai diskutavo tik su savo partneriais
Baigiantis 2020-2024 metų kadencijai, kurią konservatorių vertybėms opozicionavusi visuomenės dalis pašaipiai vadina „arogancijos metais“, finansų ministrė Gintarė Skaistė (ne)tyčia atvertė daugiau kortų, kaip gi buvo „derinami“ reikalai dėl kitų metų valstybės biudžeto klausimų.
Praėjusį penktadienį spaudoje pasirodė iškalbingas pranešimas, kuriame finansų ministrė G. Skaistė aiškina kaip vyksta derybos dėl 2025 metų valstybės biudžeto[1].
Neaišku, ar G. Skaistė tą iš tiesų norėjo pasakyti, ar tik prasitarė visai netyčiomis, bet duodama interviu LRT radijui finansų ministerijos vadovė tvirtino, kad su ministerijomis, kurioms vadovauja konservatorių partneriai, dėl ateinančių metų biudžeto esą buvo tikrai kalbėtasi ir „kalbėta apie tai, kad pagrindiniai įsipareigojimai ateina iš įstatyminių bei politinių įsipareigojimų stiprinti krašto apsaugą ir švietimą“.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga net svarstė, kaip reikalai buvo tvarkyti su Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai šiuo metu vadovauja nepartinis Aurimas Pečkauskas – galbūt viskas buvo derinta su kitomis „jėgomis“[2]?
Tiesa, pastarasis tarp visų konservatorių ir jų partnerių ministrų turėtų jaustis gana nejaukiai, mat visoms ministerijoms išskirtinai vadovauja tik TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir keli „laisviečių“ nariai.
Biudžete gausu „juodųjų skylių“ – numatytas skurdus viešųjų paslaugų finansavimas
Nors lietuviai jau įprato pasirūpinti savimi patys ir susitaupyti ant sveikatos priežiūros paslaugų, mat į valstybines įstaigas patekti ne visada pasiseka dėl ilgų eilių, 2025 metų biudžetas buvo sukritikuotas kaip itin skurdus viešųjų paslaugų atžvilgiu.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė rėžė, kad kartu su ateinančių metų biudžetu neįgyvendinti pažadai, kuriuose numatyta aprūpinti valstybę naujomis, pastoviomis pajamomis, skirtomis viešosioms švietimo, sveikatos ir socialinėms paslaugoms[3].
O užuot sprendus šį trūkumą, anot I. Segalovičienės, jis lengva ranka permetamas naujam seimui ir Vyriausybei.
Tiesa, ne tik pinigų stygius viešosioms paslaugoms akis bado. Štai 2025 m. biudžete neketinama didinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), kas reiškia, kad bus atsitraukiama nuo kovos su pajamų nelygybe.
Mažiau pinigų kitąmet esą numatyta ir Lietuvos keliams.
Vyriausybės parengtame kitų metų biudžeto projekte numatoma, kad biudžeto pajamos pasieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos sieks 23,02 mlrd. eurų. Palyginti su šių metų duomenimis, pajamas planuojama padidinti 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), o išlaidų suma – didesnė nei 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 metais sudarys 43,2 proc. (neatsižvelgiant į ES balansą ir kaupimo efektą – 42,3 proc.), o deficitas sieks 3 proc.
Remiantis Mastrichto kriterijais, Europos Sąjungos valstybės, įskaitant Lietuvą, privalės išlaikyti biudžeto deficitą, neviršijantį 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat skolos lygis neturi viršyti 60 proc. BVP.
Neapsigaukite: gerėjantis gyvenimas kitąmet turės savo kainą
Tuo tarpu garsiai skelbiant apie jau 2025-aisiais gerėsiančią pragyvenimo kokybę, derėtų nepasimauti ant populistinio kabliuko. Taip, gyvenimas gerės, tačiau labiausiai tiems, kurie uždirba minimalųjį mėnesinį atlyginimą (MMA), kuris augs ir viršys kadaise išsvajotą tūkstančio eurų ribą.
Tačiau klasika, kad visos šios „dovanos“ – uždirbančiųjų bent truputį daugiau nei MMA sąskaita.
Apskaičiuota, kad toks malonumas likusiai daliai dirbančiųjų kas mėnesį kainuos iki 255 eurų daugiau.
Nepaisant papildomos mokestinės naštos, pragyvenimas brangsta visiems vienodai ir štai vien pigiausių būtinųjų maisto produktų krepšelis tik per rugsėjį (lyginant su rugpjūčiu) brango 2,25 euro[4].
O kur dar kiti būtinieji egzistencijai poreikiai: stogas virš galvos, šildymas, vanduo, elektra, degalai ir kt.
