<h2>Pasaulio valstybės Ukrainai skiria milijonus, tačiau ar visa parama pasiekia šią šalį?</h2>
<p>Praėjo lygiai trys mėnesiai nuo tada, kai Rusija pradėjo beprasmį karą Ukrainoje. Jei iš pradžių buvo baimintasi, kad per keletą dienų agresorė gali užimti pagrindinius Ukrainos miestus ir net sostinę Kyjivą, greitai paaiškėjo, kad su tokiomis baimėmis ir prognozėmis buvo gerokai apsiskaičiuota. Ukrainai kovoti padeda ir daugybės pasaulio valstybių skiriama milijardinė parama, tačiau su didėjančiomis paramų sumomis, daugėja ir dvejonių bei klausimų – ar tikrai ji visa realiai pasiekia kovojančią šalį?</p>
<p>Rusijos pajėgos neįvykdė greito karo plano, o Ukrainos pasiryžimas išsaugoti savo nepriklausomybę pasirodė žymiai galingesnis ginklas nei buvo manyta.</p>
<p>Šiuo metu karas jau akivaizdžiai perėjo į naują etapą: Rusija, bent kol kas, atsisako sostinės puolimo ir koncentruojasi į uždavinių pasiekimą rytiniame Donbaso regione.</p>
<p>Teigiama, kad Rusija Ukrainoje pasiekia tik minimalias pergales, kad ukrainiečiai sėkmingai atsikovoja dalį savo teritorijų, pavyzdžiui, Charkovo miestą. Dalis ekspertų net ima spekuliuoti, kad Ukraina gali surengti sėkmingą kontrpuolimo operaciją.</p>
<blockquote>
<p>Ukrainiečių atsilaikymas Rusijos agresijos akivaizdoje siejamas ne tik su stipria morale ir ryžtu, tačiau ir su sąjungininkų teikiama karine bei finansine parama. JAV nuo vasario 24 d. pradėtos invazijos iš viso Ukrainai suteikė 54 mlrd. JAV dolerių.</p>
</blockquote>
<p>Nors pirmosiomis karo dienomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti ukrainiečių politikai nuolat apeliavo į Vakarų valdančiuosius prašydami gausesnės karinės paramos, pastaruoju metu tokių prašymų lyg ir nebereikia – pačios Vakarų valstybės noriai skiria Ukrainai gausią paramą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gleb-albovsky-sbpi02mzqxs-unsplash-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Paskutiniai JAV sprendimai</h2>
<p>Gegužės 19 d. JAV Senatas 86 balsais „už“ ir 11 „prieš“ priėmė 40 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai paketą. Įstatymo projekte numatyta didžiulė vienkartinė karinė ir saugumo pagalba, taip pat finansavimas didėjantiems ekonominiams ir humanitariniams Ukrainos poreikiams tenkinti[1].</p>
<p>Šis naujausias teisės aktas papildo kovo mėnesį Kongreso patvirtintą 13,6 mlrd. JAV dolerių paramą Ukrainai.</p>
<blockquote>
<p>Taigi, dabar bendra Jungtinių Valstijų parama Ukrainai nuo karo pradžios pasiekė istorinę 53 mlrd. JAV dolerių sumą.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, ar visa ši suma iš tiesų nukeliauja į Ukrainos kišenę? Galbūt dalis jos yra skiriama ir kitiems iššūkiams, tapusiais karo Ukrainoje rezultatu?</p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad didžiausia lėšų dalis bus skirta karinei paramai, ginkluotei bei kitai saugumo pagalbai Ukrainai. Tačiau, „didžiausia“ dalis iš tiesų yra <em>tik</em> 6 mlrd. JAV dolerių. Ši parama turės apimti ir ginkluotę bei įrangą ir logistinę paramą. </p>
</blockquote>
<p>Nors šie pinigai papildo anksčiau suteiktus 3,8 mlrd. JAV dolerių, taip pat skirtus ginkluotei, bendra, maždaug 9 mlrd. JAV dolerių suma nėra lygi dešimtims milijardų, kurie bus panaudojami tiesiogiai su karo frontu nesusijusiems reikalams[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-05-24-at-11-48-37-am.png" alt="" /></p>
<blockquote>
<p>Tai geriausiai atspindi ir faktas, kad net 3,9 mlrd. JAV dolerių iš didžiojo 40 mlrd. JAV dolerių paketo yra skiriama Europos partneriams ir karių dislokavimui regione, būtent Europos valstybių teritorijoje, pavyzdžiui, Lietuvoje. Tai reiškia, kad šiuo metu Ukraina tiesioginės naudos iš to negauna.</p>
</blockquote>
<h2>JAV parama – ženkli, tačiau ar tikrai tokia milžiniška kaip skelbiama?</h2>
<p>Įvertinus JAV teikiamą informaciją, didžioji dalis pagalbos skiriama tradiciniais užsienio pagalbos kanalais. Tai lėšos, skirtos skubiai paramai, sveikatos priežiūros paslaugoms ir paramai maistu Ukrainos pabėgėliams Ukrainoje ir už jos ribų.</p>
<p>Nors gegužės 19 d. priimtas įstatymo projektas leidžia prezidentui Joe Bidenui leisti perduoti Ukrainai dar 11 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškų ginklų, įrangos ir gynybos reikmenų bei skirti 9,1 mlrd. JAV dolerių šioms atsargoms papildyti, galima teigti, kad didžiausia JAV skiriama paramos dalis keliauja ne ginkluotei, tačiau humanitarinei pagalbai[3]. </p>
<p>Svarbu paminėti ir tai, kad dalis paramos paketo bus skirta tam, kad būtų užtikrintas sankcijų ir eksporto kontrolės priemonių, kurių vyriausybė ėmėsi siekdama susilpninti Rusijos ekonomiką, vykdymas. Dalis pagalbos bus skirta diplomatinėms programoms, padedančioms išlaikyti JAV piliečių aptarnavimą regione. Nors šie iššūkiai yra iššaukti karo Ukrainoje, pačiai kariaujančiai šaliai, tikėtina, nėra prioritetiniai. </p>
<blockquote>
<p>Iš 54 mlrd. JAV dolerių, kuriuos jau skyrė JAV, 31,4 mlrd. JAV dolerių galima laikyti tradicine užsienio pagalba. Remiantis JAV Tarptautinės plėtros agentūros duomenimis, tai yra didžiausia nei bet kuri metinė suma, kurią JAV skyrė vienai šaliai per pastarąjį dešimtmetį.</p>
</blockquote>
<p>Ši suma yra maždaug du kartus didesnė nei 2011 m. Afganistanui, kuris iki šiol buvo didžiausias JAV užsienio pagalbos gavėjas.</p>
<p>54 JAV mlrd. dolerių bendra JAV pagalbos suma sudaro apie 1 proc. prognozuojamo šių metų federalinio biudžeto. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/diego-gonzalez-nji8waqpn7y-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kitų šalių pagalba</h2>
<blockquote>
<p>Remiantis Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos instituto surinktais duomenimis, JAV skyrė maždaug tris kartus daugiau lėšų nei visos Europos Sąjungos šalys kartu sudėjus. Tačiau palyginti su ekonomikos dydžiu, JAV indėlis Ukrainai yra tik ketvirtas po Estijos, Latvijos ir Lenkijos. Sekanti šalis po JAV – Lietuva.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, tikroji parama ir jos kiekiai lieka gana miglota tema.</p>
<p>Pirmadienį susitikę beveik 50 gynybos vadovų iš viso pasaulio susitarė siųsti Ukrainai dar daugiau pažangių ginklų. JAV gynybos sekretorius Loydas Austinas patvirtino, kad apie 20 valstybių siųs naujus ginkluotos paramos paketus Ukrainai[4].</p>
<p>Parama Ukrainai iš tiesų tęsiasi. Čekija neseniai padovanojo karinių sraigtasparnių, tankų ir raketų, o Italija, Graikija, Norvegija ir Lenkija pranešė apie artilerijos sistemų ir šaudmenų siuntas. L. Austinas teigia, kad per virtualų susitikimą Ukrainos pareigūnai aiškiai nurodė savo saugumo poreikius.</p>
<p>JAV didina ir savo karių skaičių regione. Praėjusį rudenį regione buvo maždaug 78 000 JAV karių, o dabar jų skaičius išaugo iki 102 000[5].</p>
