FT: Zelenskio sprendimas pakenkė pasitikėjimui kovoje su korupcija
Paskutiniu metu Ukrainoje neramumai nėra susiję tik su karu ir Rusijos agresija. Šalies vadovas sukėlė nepasitenkinimo ir protestų bangą dėl jo bandymo kovoti su korupcija. „Financial Times“ publikavo straipsnį[1] „Volodymyr Zelenskyy’s unforced error“, kur britų verslo leidinys atvirai kritikuoja Ukrainos prezidento sprendimą sumažinti dviejų pagrindinių antikorupcinių institucijų nepriklausomybę.
Kaip pažymi leidinys, „net ir karo metu, kai Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę skubos tvarka priėmė įstatymą, panaikinantį dviejų antikorupcinių institucijų nepriklausomybę, tūkstančiai ukrainiečių išėjo į gatves“.
Reakcija buvo tokia stipri, kad prezidentas greitai atsiėmė savo sprendimą, o Aukščiausioji Rada ruošiasi balsuoti už ankstesnės tvarkos atkūrimą. Tačiau, anot „Financial Times“, vien atsitraukimo neužtenka — „padaryta žala nebus lengvai ištaisyta“.
Pasak „Financial Times“, daugelis Ukrainos piliečių šį incidentą vertina kaip „simbolinį autoritarinių polinkių požymį“ arba bent jau kaip ženklą, kad prezidentas per daug koncentruoja galią savo rankose.
Kai karo logika peržengia demokratinės valdžios ribas
Nors V. Zelenskis, pasak „FT“, pagrįstai vertinamas kaip įkvepiantis karo lyderis, šis atvejis parodė, kad „prezidento administracija peržengė būtino karo meto valdžios konsolidavimo ribas“. Redakcija pabrėžia, kad siūlomas įstatymas suteikė Prezidento kanceliarijai platesnę kontrolę Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcijos prokuratūros (SAPO) atžvilgiu[2].
Būtent šios dvi institucijos buvo sukurtos po 2014 m. Maidano protestų, kuriuose ukrainiečiai priešinosi ne tik prorusiškam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, bet ir visai sisteminei korupcijai. Prezidentas teisino savo žingsnį tuo, kad „NABU ir SAPO galimai buvo infiltruotos prorusiškų interesų“.
Tačiau, kaip pažymi FT, „nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų“. Vietoje to, daug kam Ukrainos pilietinėje visuomenėje susidarė įspūdis, kad tikroji priežastis — „aktyvūs korupcijos tyrimai prieš prezidento aplinkos asmenis“.
„FT“ taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas galėjo turėti neigiamų pasekmių Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą bei finansavimui iš ES ir TVF, „nuo kurio Kyjevas yra visiškai priklausomas“. ES jau seniai akcentuoja, kad antikorupcinių institucijų nepriklausomybė yra viena iš stojimo į ES sąlygų.
Nors V. Zelenskis greitai pareiškė, kad teiks naują įstatymo projektą, užtikrinantį institucijų autonomiją, „faktas, kad prezidentūra vis dėlto pasirašė pradinį įstatymą, nepaisant Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costos raginimų to nedaryti, rodo vis stiprėjantį vadinamąjį bunkerio mentalitetą“.
Vakarai per švelnūs, o Ukraina turi iš esmės keistis
„Financial Times“ teigia, kad nors nėra pagrindo kaltinti V. Zelenskį asmeniniu piktnaudžiavimu, šis epizodas parodė, jog „uždaro prezidento rato konsoliduota valdžia naudojama tam, kad nutildytų nepritariančius balsus ir silpnintų alternatyvius galios centrus“.
Leidinys taip pat pažymi, kad „užsienio partneriai, tokie kaip ES, buvo pernelyg pakantūs prezidentūros veiksmams, silpninantiems svarbiausius valdžios balanso principus“. Pasak redakcijos, ES turėtų „aiškiai parodyti, kad narystės siekis reiškia ir gilų politinės kultūros pokytį“.
Galiausiai, „pats svarbiausias uždavinys laukia paties V. Zelenskio — jis turės atkurti pasitikėjimą tarp savo žmonių“. FT primena, kad Ukrainos visuomenė pastaraisiais metais pademonstravo išskirtinį pasiaukojimą, todėl turi teisę žinoti, jog kovoja ne tik už nepriklausomą valstybę, bet ir už demokratiją bei teisinę valstybę.
