<h2>Popandeminė atsigavimo banga</h2>
<p>Pandemija ir jos ribojimai šiandien jau yra palikti praeityje. Tai reiškia, kad keletą metų suvaržytos skirtingos veiklos sritys atsigauna ir net ima sparčiai didinti savo pajėgumus bei apsukas. Dėl to atsigauna ir darbo rinka, o skirtinguose sektoriuose ima masiškai stigti papildomų rankų. Pasirodo, kad darbuotojų trūkumas toks didelis, kad net trims iš keturių apklaustų įmonių šiuo metu trūksta darbuotojų. Tokius duomenis atskleidė „ManpowerGroup“ tarptautinis tyrimas, kuriame akcentuota, jog viso pasaulio darbdaviams skelbiant apie įmonių atsigavimą, verslai susiduria su didžiausiu darbuotojų stygiumi per paskutinius 16 metų[1].</p>
<p>Darbuotojų ypač trūksta statybos, informacinių technologijų ir technologijų, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Seimas nusprendė pritarti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtoms Užimtumo įstatymo pataisoms.</p>
<p>Pagal jas bus skiriamos vienkartinės išmokos iš užsienio pritraukiamiems labai aukštos kvalifikacijos biotechnologijų, inžinerijos, informacinių technologijų, fizinių mokslų specialistams, o taip pat – ir juos įdarbinančioms įmonėms.</p>
<h2>Darbo rinkoje trūksta ir statybininkų, ir slaugytojų</h2>
<p>Šiuo metu darbo ieškantiems ir turintiems pageidaujamų įgūdžių, gali būti ypač palankus metas. Kaip teigia personalo sprendimų įmonės „Manpower“ padalinio Lietuvoje vadovė Živilė Švežauskienė, talentų trūkumas dabar juntamas kone visose srityse[2].</p>
<p>Tyrimas atskleidė, jog darbuotojų stygius siekia net 72 % statybos, 76 % IT ir technologijų, 75 % didmeninės ir mažmeninės prekybos, 76 % gamybos, 74 % restoranų, viešbučių sektoriuose. Taip pat, 76 % švietimo, sveikatos ir socialinio darbo, 75 % bankininkystės, finansų organizacijose.</p>
<blockquote>
<p>„Visose šiose srityse fiksuojamas aukštesnis nei 70 % darbuotojų trūkumas. Tai rekordiniai skaičiai ir jie atsiranda dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dar vis juntamas spartaus atsigavimo po pandemijos lygis. Daugumoje šalių likę tik minimalūs apribojimai, kurie paskatino verslus pilnai vykdyti veiklą bei didinti turimas komandas. Turime išaugusį darbo vietų skaičių, tačiau nepamirškime, jog ne tik vasarą pritraukti darbuotojus yra didelis iššūkis, bet ir žmonės vis atsargiau žiūri į darbovietės keitimą“, – teigia Ž. Švežauskienė.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/scott-blake-x-ghf9ljrvg-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Reikalaujama įvairių įgūdžių</h2>
<p>Nors skirtingos veiklos sferos ir darbdaviai reikalauja įvairiausių darbuotojo įgūdžių, pasak Ž. Švežauskienės, dabar ypač svarbūs minkštieji įgūdžiai.</p>
<p>Jeigu vadinamieji „kietieji įgūdžiai“ dažniausiai yra susiję su žiniomis, pavyzdžiui, lietuvių kalbos gramatikos išmanymas, siuvimas ar programavimo įgūdžiai, tai „minkštieji įgūdžiai“ labiau susiję su požiūriu, kuris yra stabilus, ilgalaikis, išmoktas[3].</p>
<p>Tai labiau polinkis į tam tikrus dalykus. Jiems didesnę įtaką turi žmogaus psichologiniai bruožai ir patirtis. Skirtingi tyrimai rodo, kad net 75 proc. sėkmės ilgą laiką dirbant tam tikrą darbą priklauso ne nuo ko kito, o nuo mūsų turimų „minkštųjų įgūdžių“. </p>
<p>Pasak Ž. Švežauskienės, kone kiekviename sektoriuje dabar pastebima rekordiškai aukšta minkštųjų įgūdžių paklausa:</p>
<blockquote>
<p>„Pastebime, kad įmonės vis dažniau ieško darbuotojų, kurie turi minkštuosius įgūdžius. Taip yra todėl, kad mokomės iš pandemijos paskatintų kitokių poreikių. Darbdaviai nori būti tikri, jog darbuotojai gebės dirbti savarankiškai, bus lankstūs, atsakingi, nebijos prisiimti papildomų atsakomybių. Lankstumas tapo neatsiejama šių dienų dalimi, nebegalime ignoruoti šio fakto.“</p>
</blockquote>
<p>Ekspertės teigimu, šiuo metu labiausiai darbdaviai pasigenda patikimumo, drausmės, atsparumo, prisitaikymo, strateginio ir kritinio mąstymo, problemų sprendimo, kūrybiškumo, originalumo ir analizavimo gebėjimų.</p>
<h2>Darbdavys privalo turėti ką pasiūlyti potencialiam darbuotojui</h2>
<p>Nors darbo interviu ir atrankų metu gali atrodyti, kad darbuotoją renkasi kompanija, patyręs ir ambicingas profesionalas renkasi savo darbovietę pats. Dėl to kompanijos privalo turėti kuo privilioti patikusius darbuotojus.</p>
<p>„Manpower“ padalinio Lietuvoje vadovė Ž. Švežauskienė aiškina, jog norint išlaikyti bei pritraukti darbuotojus, vadovai turi atsižvelgti, peržiūrėti bei pakoreguoti papildomų naudų paketus:</p>
<blockquote>
<p>„Didėja ne tik darbdavių reikalavimai darbuotojams, bet ir atvirkščiai – darbuotojai drąsiai išreiškia savo poreikius darbo vietai."</p>
</blockquote>
<p>Šiandien tampa aišku, kad galimybė dirbti hibridiniu būdu – nebe privalumas, o būtinybė. Nustebinti darbuotojus ilgesne pietų pertrauka ar nemokama kava ofise taip pat gali nebepavykti. Todėl įmonės yra priverstos galvoti apie naujus naudų paketus, kurie leistų rinkoje konkuruoti dėl trūkstamų talentų.</p>
<p>Ž. Švežauskienės teigimu, įmonės į naudų paketus galėtų pažiūrėti kūrybiškai:</p>
<blockquote>
<p>„Naudų paketus geriausia būtų suskirstyti į individualius bei komandinius. Individualūs, pagal asmeninius poreikius parinkti, ar pačių darbuotojų išsirinkti naudų paketai, ženkliai padidina darbuotojų pasitenkinimą ir motyvaciją. Tačiau reikėtų nepamiršti ir toliau sudaryti sąlygas bendradarbiavimui bei komandiškumo stiprinimui.“</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/thisisengineering-raeng-zpexrwxojrq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Už atvykimą užsieniečiams mokės po 3 tūkst. eurų, o juos pritraukusiems darbdaviams – po 5,2 tūkst. eurų</h2>
<p>Atsižvelgiant į milžinišką darbuotojų poreikį, Seimas galiausiai pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtoms Užimtumo įstatymo pataisoms.</p>
<p>Tai reiškia, kad vienkartinės išmokos bus skiriamos iš užsienio pritraukiamiems labai aukštos kvalifikacijos biotechnologijų, inžinerijos, informacinių technologijų, fizinių mokslų specialistams, taip pat – juos įdarbinančioms įmonėms[4].</p>
<blockquote>
<p>Numatyta, kad vienkartinė kompensacija padengti dalį persikėlimo išlaidų į Lietuvą atvykstančiam darbuotojui sudarys apie 3 tūkst. eurų. Įmonėms bus padengiamos aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos užsienyje išlaidos – iki 5,2 tūkst. eurų.</p>
</blockquote>
<p>Viliamasi, kad ši priemonė padės į Lietuvą pritraukti prioritetinių ekonomikos sektorių talentų ir didinti Lietuvos konkurencingumą, sulaukti daugiau investuotojų.</p>
<p>Ši priemonė pritaikyta ir nuo karo bėgantiems specialistams iš Ukrainos.</p>
<p>Kaip teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Užimtumo įstatymo pakeitimais siekiama pritraukti ne tik aukštos kvalifikacijos užsieniečių, bet ir išvykusių aukštos kvalifikacijos Lietuvos piliečių, t. y. visus talentus iš užsienio, kurie Lietuvos rezidentais ir mokesčių mokėtojais mūsų šalyje nebuvo ilgiau nei 5 metus.</p>
<p>Tačiau, kompensuojamas bus tik tų darbuotojų, kurių dabar trūksta Lietuvoje ir kurių darbo funkcija įtraukta į trūkstamų aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, pvz., gyvybės mokslų, informacinių technologijų, inžinerijos, fizinių mokslų, sąrašą, persikėlimas.</p>
<p>Skaičiuojama, kad pritraukti nauji ir susigrąžinti mokesčių rezidentai valstybei atneštų daugiau pajamų nei išlaidų. Vertinama, kad bent 4,1 MMA uždirbantis specialistas per metus sumoka apie 10,5 tūkst. eurų mokesčių.</p>
