Didžiausias energetikos ginčas baigėsi fiasko – Lietuva atgavo vos dalį reikalautos sumos
Energetikos ministeriją supurtė dar neregėtas skandalas – po metų metus trukusių teisminių ginčų su Prancūzijos energetikos koncernu „Veolia“ Lietuva vietoj reikalautų 240,7 mln. eurų gavo vos 35 mln. eurų. Kritikai jau kalba apie pralaimėtą kovą ir prarastą galimybę susigrąžinti šimtus milijonų, kuriuos valstybė teigė patyrusi dėl netinkamai vykdytų šilumos ūkio nuomos sutarčių.
Byla prieš „Veolia“ buvo nagrinėjama Pasaulio banko Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre Vašingtone. Lietuvai atstovavo tarptautinė advokatų kontora „Gaillard Banifatemi Shelbaya Disputes“ ir Lietuvos partnerė „Tegos“, o procesas tęsėsi ne vienerius metus. Vyriausybė dar liepos 17 dieną pasirašė taikos sutartį, pagal kurią Lietuva sutiko atsiimti dalį savo reikalavimo, o „Veolia“ atsisakė ieškinio Vašingtono arbitraže[1].
Nors Energetikos ministerija tikina, kad gauta suma papildys valstybės iždą ir bus panaudota vartotojų paramai (15 mln. eurų), arbitražo išlaidoms (16 mln.) bei Ukrainos paramai (4 mln.), opozicija kelia klausimus, ar toks rezultatas gali būti vadinamas pergale. Esą beveik 85 proc. reikalautos sumos liko negrąžinta, o mokesčių mokėtojai dar turės padengti milijonines teisinius procesus lydėjusias išlaidas.
Apeliacinis teismas patvirtino, kad ieškinio atsiėmimas buvo teisėtas, tačiau politinė diskusija įsisiūbavo – dalis ekspertų sako, kad valstybė turėjo siekti didesnės kompensacijos arba toliau kovoti teisme. Tokia pabaiga, jų teigimu, siunčia signalą tiek tarptautiniams investuotojams, tiek Lietuvos visuomenei apie valstybės derybinius gebėjimus ir galios santykius su stambiomis užsienio korporacijomis.
A. Gedvilas: kodėl iš gyventojų patirtų nuostolių atsirado dar vietos užsienio politikos iniciatyvoms?
Tokius Lietuvos teisinius (pra)laimėjimus netruko pakomentuoti ir Seimo narys, „aušrietis“ Aidas Gedvilas, kurį šokiravo taip, kaip šalis ruošiasi paskirstyti šias atgautas lėšas[2].
„Dar labiau šokiruoja pinigų paskirstymas: iš 35 mln. eurų 16 mln. bus išleista arbitražo išlaidoms, kurios atsirado būtent dėl šios nesėkmingos bylos, 15 mln. teks vartotojams, o likę 4 mln. – Ukrainai.
Pastarasis sprendimas kelia ypač daug klausimų: kodėl iš Lietuvos gyventojų patirtų nuostolių kompensacijos staiga atsirado vietos užsienio politikos ir labdaros iniciatyvoms? Tai tik dar labiau parodo chaotišką bei neatsakingą ministerijos veikimą.“ – rėžė parlamentaras.
A. Gedvilas pridūrė, kad rezultatas toks, koks yra – vietoje šimtų milijonų grąžos Lietuvai likę tik trupiniai, kurie dar išdalinami taip, kad gyventojai esą lieka „paskutinėje vietoje“.
„P.S. Be kita ko, taip pat ir dėl šios skandalingos priežasties ir akivaizdžios nesėkmės „Nemuno Aušra“ negalėjo teikti ir palaikyti dabartinio energetikos ministro kandidatūros.“ – pridūrė jis.
Vaičiūnas: „35 mln. eurų iš „Veolia“ jau pakeliui į Lietuvos sąskaitą“
Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Apeliacinio teismo sprendimas nutraukti bylą prieš Prancūzijos koncerną „Veolia“ aktyvuoja taikos sutartį ir atveria kelią 35 mln. eurų kompensacijai[3].
„Šitas teismo sprendimas reiškia, kad aktyvuojama taikos sutartis ir visos iš to išplaukiančios teigiamos pasekmės Lietuvos valstybei. 35 mln. eurų, kurie sutarti, jie pakeliui į Lietuvos sąskaitą ir natūralu, turime išspręsti tam tikrus techninius klausimus, manau, čia dienų klausimas, kada jie bus Lietuvos sąskaitoje“, – žurnalistams praėjusį trečiadienį sakė Žygimantas Vaičiūnas.
Liepos pabaigoje Vilniaus teismas nutraukė bylą su „Veolia“
Liepos pabaigoje Energetikos ministerija pranešė, kad Vilniaus apygardos teismas nutraukė valstybės inicijuotą bylą prieš Prancūzijos koncerną „Veolia“ ir jo įmones „Vilniaus energija“ bei „Litesko“. Sprendimas priimtas abiejų šalių prašymu po taikos susitarimo, pasirašyto praėjusią savaitę[4].
Pagal susitarimą „Veolia“ atsisako savo 102 mln. eurų ieškinio Vašingtono Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) ir sumokės Lietuvai 35 mln. eurų kompensaciją. Valstybė savo ruožtu atsisakė dalies 240,7 mln. eurų vertės ieškinio, kuris Lietuvos teisme pradėtas nagrinėti šių metų gegužę. Energetikos ministerija pažymi, kad tai užbaigia didžiąją dalį ilgus metus trukusių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos, kilusių nuo 1999–2003 m.
Tačiau byla nesibaigia visiems. Teisme lieka reikalavimai koncernui „Icor“, jo akcininkams Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui, dabar Seimo nariui Artūrui Zuokui. Ministerija siekia iš jų prisiteisti daugiau nei 50 mln. eurų žalos, kaltindama dėl neteisėtai gautų sutarčių, galimos korupcijos schemos, spaudimo valstybės institucijoms ir neteisėto pelno iš šilumos kainų.
