Feisbukui gresia 4 mln. dolerių ieškinys, didžiosios technologijų kompanijos atsiduria teismų akiratyje

„Meta“ viliasi išsisukti nuo milijardinio ieškinio Jungtinėje Karalystėje

Feisbuką valdanti „Meta“ kol kas gali džiaugtis išsisukusi nuo beveik 4 mlrd. JAV dolerių galinčio siekti kolektyvinio ieškinio.

Šiuo ieškiniu socialinės žiniasklaidos bendrovė kaltinama dėl piktnaudžiavimo savo dominuojančia padėtimi rinkoje, taip siekiant pasipelnyti iš socialinių tinklų vartotojų asmeninių duomenų.

Nors Jungtinės Karalystės Londono tribunolas atmetė šį ieškinį, kartu jis suteikė dar vieną šansą ieškovų teisininkams per 6 mėnesių laikotarpį dar kartą įrodyti „Meta“ kaltę ir vartotojų patirtus nuostolius^[1]. Jeigu vėliau ieškinys vis dėlto būtų patenkintas ieškovų naudai, „Meta“ būtų įpareigota sumokėti net 3,7 mlrd. JAV dolerių.

Šį ieškinį yra pateikusi Liza Lovdahl Gormsen, kuri kaltino feisbuką pažeidus Jungtinės Karalystės įstatymus bei naudojantis dominuojančia padėtimi rinkoje be atlygio monetizuojant vartotojų duomenis.

Londono tribunolo teisėjų kolegijai atmetus šį konkretų ieškinį, L. Gormsen ir kitiems būsimiems ieškovams yra skiriama daugiau laiko persigrupuoti ir bandyti pateikti tvirtesnių įrodymų.

„Tribunolas siūlo sustabdyti CPO paraiškos nagrinėjimą šešiems mėnesiams, kad siūlomas grupės atstovas galėtų pateikti papildomų įrodymų, kuriuose būtų išdėstytas naujas efektyvus bylos nagrinėjimo planas. Nesant naujo ir geresnio plano, Tribunolas atšauks sustabdymą ir atmes CPO prašymą. Jei bus pateiktas naujas ieškinys, tribunolas duos atitinkamus nurodymus dėl atnaujinto prašymo nagrinėjimo“, – teigiama tribunolo pranešime spaudai.

Feisbuko teisiniai nemalonumai kainuoja brangiai

Jungtinės Karalystės ieškinys prieš „Meta“ – tik lašas jūroje. Pastaraisiais metais kompaniją nuolat kamuoja teisinės problemos. Dar šių metų pradžioje Airijos duomenų apsaugos komisija skyrė kompanijai beveik 400 mln. eurų baudą už Europos Sąjungos (ES) Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimus, susijusius feisbuko ir instagramo paslaugomis.

Airijos duomenų apsaugos komisijos sprendime nurodyta, kad „Meta“ per 3 mėnesius turi pakeisti savo veiklos praktiką ir imti laikytis ES teisės aktų^[2].

Šis sprendimas priimtas praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai feisbuką valdanti kompanija sutiko sumokėti 725 mln. JAV dolerių, kad būtų patenkintas Kalifornijoje iškeltas kolektyvinis ieškinys, kuriame teigiama, kad bendrovė trečiosioms šalims teikė prieigą prie vartotojų duomenų be jų sutikimo.

„Meta“ bylinėjasi ir Kenijoje, kur oficialiai net nevykdo veiklos. Kenijos darbo ginčų teismas šį mėnesį nusprendė, kad kompanija gali būti baudžiama. Toks sprendimas priimtas po to, kai buvęs turinio moderatorius pateikė ieškinį dėl blogų darbo sąlygų. Šiuo metu pati „Meta“ Kenijos teismui pateikė apeliacinį skundą ir ginčija teismo išvadą dėl šios šalies jurisdikcijos „Meta“ atžvilgiu^[3].

Kaip teigia knygos „Stebėjimo kapitalizmo amžius“ autorė Shoshana Zuboff, tokios bendrovės kaip „Meta“ ne be reikalo vis dažniau susiduria su visuomenės pasipriešinimu dėl privačių duomenų naudojimo.

„Jos naikina mūsų gebėjimą bendrauti kaip darnioms tautoms, turinčioms bendrų tikslų, sveiką protą ir bendrą paskirtį. Ir gyventojai neabejotinai reiškia pasipiktinimą, siekdami, kad tai turi būti pakeista“, – teigia ji.

JAV teismas nagrinės technologijų gigančių atsakomybę dėl terorizmo skatinimo

Tuo tarpu JAV teismai didesnį dėmesį skiria ne tik feisbukui, tačiau daugeliui technologijų gigančių. Šią savaitę JAV Aukščiausiasis Teismas išklausys argumentus dviejose bylose dėl „Google“ ir tviterio teisinės atsakomybės už turinį, kurį skelbė teroristinės grupuotės, tokios kaip ISIS šalininkai.

Vienoje iš bylų ginčijamas Komunikacijų padorumo akto (angl. Communications Decency Act) 230 skirsnis. JAV šis įstatymas buvo priimtas dar 1996 m., tačiau suprantama, kad tuomet socialiniai tinklai dar neturėjo tokios įtakos kaip šiandien.

230 skirsnyje teigiama, kad „joks interaktyvių kompiuterinių paslaugų teikėjas ar naudotojas negali būti laikomas kito informacijos turinio teikėjo pateiktos informacijos leidėju ar pranešėju“^[4]. Kitaip tariant, platforma arba tiesiog tokios technologijų bendrovės kaip feisbukas ar tviteris yra atleistos nuo atsakomybės už tai, ką jų platformose skelbia vartotojai.

Vis tik, pastaruoju metu šis skirsnis pradėtas vertinti ypač kritiškai, o Kongresas vis aktyviau ragina jį reformuoti. Dabar Aukščiausio Teismo Teisėjai galės peržiūrėti jį pagal dvi bylas, kurios tiesiogiai koreliuoja Komunikacijų padorumo akto įstatymu.

Pirmoji byla, „Gonzalez prieš „Google“, iškelta Nohemi Gonzalez, kuri žuvo būdama 23 metų per 2015 m. ISIS teroro išpuolį Paryžiuje, šeimos. Byloje teigiama, kad „Google“, kuri valdo jutubo platformą, padėjo ISIS verbuoti žmones, nes leido teroristinės grupuotės nariams skelbti vaizdo įrašus.

„Google“ teigia, kad smerkia terorizmą ir ėmėsi veiksmų, kad pašalintų teroristinių grupuočių skelbiamą medžiagą, tačiau tikina, kad ieškinys yra klaidingas, nes būtent 230 skirsnis saugo kompaniją nuo atsakomybės.

Kitą bylą, „Tviteris prieš Taamneh“ iškėlė Jordanijos piliečio Nawraso Alassafo, kuris žuvo 2017 m. per ISIS teroro išpuolį Stambule, šeima. Šis ieškinys nėra susijęs su 230 skirsniu. Jis sietinas su Kovos su terorizmu įstatymu.

Ieškiniu teigiama, kad tviterio leidimas talpinti teroristų turinį internete, yra pagalba teroristams. Tviteris teigia, kad pagal atitinkamas Kovos su terorizmu įstatymo nuostatas, socialinės žiniasklaidos bendrovė būtų laikoma atsakinga tik tuo atveju, jei ji būtų suteikusi pagalbą konkrečiam teroro aktui arba būtų atsisakiusi blokuoti paskyras, kalbančias apie konkretų teroro išpuolį.