<h2>Plastikiniai maišeliai ar šiaudeliai gali tapti automagistralės dangos dalimi</h2>
<p style="text-align: justify;">Šiandien pasaulis susiduria su viena aplinkosaugine krize po kitos, tačiau vienas didžiausių mūsų ir ateinančių kartų iššūkių yra didžiulės plastiko sankaupos vandenynuose bei gamtoje. Kiekvienais metais pasaulyje pagaminama per 400 milijonų tonų plastiko, tačiau net 75 proc. jo, dėl perteklinio vartojimo ir neapdairumo, yra išmetami, taip kenkiant faunai vandenynuose, kartu sukuriant ir milžiniškus kalnus atliekų sąvartynuose, kur jos yra tūkstančius metų[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Nors pastaraisiais metais garsiai komunikuojama apie tvaresnį gyvenimo būdą, visiškai arba dalinai atsisakyti plastiko vartojimo yra sudėtina, todėl aktyviai ieškoma būdų kaip gi plastiką galima perdirbti ir vėl naudingai pritaikyti praktikoje.</p>
<p style="text-align: justify;">Kad ir kaip neįtikėtinai ir keistai tai gali skambėti, tačiau vienas tokių pritaikymo būdų yra plastiko naudojimas kelių tiesyboje. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip pernelyg nerealus scenarijus, iš tiesų plastikas gali pagerinti kelio dangos kokybę, kartu užkuriant žiedinės ekonomikos variklius. Sėkmingas šios idėjos plėtojimas gali tapti raktu į sėkmę bei padėti išspręsti sudėtingą plastiko taršos problemą pasaulyje.</p>
<p>Kaip rašo <em>BBC, </em>kiekviename naujai tiesiamo kelio kilometre, galima panaudoti net iki 684 000 plastikinių butelių arba beveik 2 milijonus vienkartinių plastikinių maišelių. Iš pirmo žvilgsnio naujoji kelio danga net nesiskiria nuo įprastinio asfalto, o jos patikimumas, remiantis jau atliktais tyrimais, yra garantuotas – ji laikoma saugia, tinkama eksploatuoti ir yra taikoma jau ne vienoje pasaulio šalyje.</p>
<p>Jau keletą metų atliekami bandymai parodė, kad plastiko įtraukimas į kelių dangos mišinius iš tikrųjų pagerina jos stiprumą, atsparumą, padeda atlaikyti itin intensyvų eismą.</p>
<p>Galima daryti prielaidą, jog tokio tvarumo paslaptis yra tai, jog plastikas iš esmės yra gana atsparus, todėl tokie keliai tampa nepavaldūs prastoms oro sąlygoms, irimui, duobių atsiradimui. Taip vienu metu nušaunami net keli zuikiai: sąvartynuose ar vandenynuose yrantis plastikas vėl tampa naudingas ir efektyviai pritaikomas, tuo tarpu gyventojai gali džiaugtis kokybiška kelio danga.</p>
<p>Žinoma, tai ypač svarbu vietovėse, kuriose plastiko atliekų kiekis didelis, o kelių infrastruktūra vis dar sudėtinoje padėtyje. Tokia šalis yra Indija, kuri viena pirmųjų ir ėmė taikyti šią inovaciją. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/denys-nevozhai-k5w21d7pgmk-unsplash.jpg" alt="Keliai" /></p>
<h2>Ekologiniai pranašumai prieš tradicinę dangą tampa akivaizdūs</h2>
<p style="text-align: justify;">Vis gi, gali kilti natūralus klausimas, kaip gi plastikinis butelis ar maišelis virsta asfalto dalimi? Iš tiesų, šis procesas yra pakankamai paprastas ir elementarus. Pirmiausia, plastikiniai buteliai, maišeliai ar kitos plastiko atliekos yra kruopščiai atrenkamos, nuplaunamos ir mechaniškai supjaustomos į mažas granules. Tuomet, jos yra lydomos 170 laipsnių temperatūroje, o gauta masė yra sumaišoma su įprastiniu asfalto mišiniu[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Kadangi plastikas yra pakankamai įvairus, galutinis produktas taip pat gali skirtis, todėl ne visa gauta masė bus tinkama kelių tiesybai. Kai kuriais atvejais, skirtingas plastikas yra tinkamas gana konkretiems kelių tipams, pavyzdžiui, tik dviračių takams. </p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašo <em>howitworksdaily.com, </em>kelių tiesimo įmonės ir specialistai įprastai gali rinktis iš trijų skirtingų rūšių plastikinių granulių. Pavyzdžiui, keliuose, kurie bus naudojami sunkvežimiams ir sunkiajai technikai gabenti, turi būti naudojamos stipresnės ir kietesnės granulės, nes kitu atveju kelias ilgai netarnaus.</p>
<p style="text-align: justify;">Remiantis <em>howitworksdaily.com </em>informacija, kai kurie tyrimai rodo, jog kelio danga, kurioje yra plastiko granulių gali būti net kokybiškesnė bei ilgaamžiškesnė nei tradicinė. Tokia danga geriau atlaiko sunkios technikos apkrovą bei yra tinkama įvairiose klimato juostose.</p>
<p style="text-align: justify;">Mokslininkai teigia, kad pritaikius šią praktiką pasauliniu mastu, galima pastebimai sumažinti plastiko atliekų kiekį vandenyne, kartu sutaupant kelio dangai išleidžiamas sumas. Atsižvelgiant į faktą, kad tik 9 proc. iš 350 milijonų tonų pagaminamo plastiko yra perdirbama, ši technologija gali tapti inovacija, pakeisiančia aplinkosauginę situaciją[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Tačiau, džiaugtis, bent kol kas, atrodo dar yra anksti. Šalyse, kurioje automobiliai jau rieda šia tvaria danga, inovacija yra taikoma dar neseniai, ilgiausiai tik septynerius metus, todėl ilgalaikių prognozių bei tyrimų apie kelio tvarumą, kokybę bei saugą dar nėra ir artimiausiu metu nebus.</p>
<p style="text-align: justify;">Be to, svarbu paminėti ir tai, kad perdirbto plastiko granulės sudaro tik dalį keliams naudojamos asfalto masės, todėl, nors ir palankesnis gamtai, tačiau šis kelio tiesybos metodas anaiptol nėra 100 proc. nekenksmingas ir „žalias".</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašo <em>e360yale.edu</em>, paprastai asfaltas susideda iš 90–95 proc. užpildo – žvyro, smėlio ar kalkakmenio ir tik 5–10proc. bitumo – juodosios medžiagos, išgautos iš žalios naftos, jungiančios užpildą. Šiuo atveju, bitumą keičia plastikas, tačiau procentine išraiška, tai yra menkas pokytis. </p>
<p style="text-align: justify;">Ne mažiau svarbu yra ir tai, jog plastiko, skirto asfaltui, kaitinimas išskiria didžiulį kiekį anglies dvideginio, todėl į klausimą, kuri iš šių dviejų blogybių yra geresnė, atsakyti tampa vis sudėtingiau.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tanvi-sharma-4bd2p5zbda-unsplash.jpg" alt="Plastikas" /></p>
<h2>Nors idėja pristatoma kaip nauja, iš tiesų ji plėtojama jau du dešimtmečius</h2>
<p style="text-align: justify;">Plastikas, į kelio dangos masę pirmą kartą įmaišytas prieš du dešimtmečius – 2000-aisiais Indijoje, o šiandien, anot <em>e360yale.edu,</em> šioje šalyje nutiesta jau daugiau kaip 96560 kilometrų tokios dangos kelio. Ši inovatyvi ir neįprasta idėja pastaraisiais metais taikoma ir išbandoma jau ir didžiojoje dalyje pasaulio.</p>
<p style="text-align: justify;">Technologija įgauna vis daugiau dėmesio ir prielankumo tiek Didžiojoje Britanijoje, kurioje yra įkurtas startuolis „MacRebur", plastiko atliekas paverčiantis kelio danga, tiek ir kitose Europos šalyse, taip pat Azijoje, Pietų Afrikoje bei Meksikoje.</p>
<p style="text-align: justify;">Pavyzdžiui, kaip rašo <em>BBC</em>, Nyderlanduose, šalyje, kurioje daugelis vietinių mieliau renkasi dviratį, o ne automobilį, įmonė „PlasticRoad“ dar 2018-aisiais įrengė ir pirmąjį pasaulyje dviračių taką, kurio kelio dangoje buvo naudojamas perdirbtas plastikas.</p>
<p style="text-align: justify;">Taigi, nuo Ganos iki Nyderlandų, nuo JAV iki Filipinų – plastiko pritaikymas infrastruktūroje gali būti tas didžiulis perversmas, kurio gana ilgai laukiame mes visi, kovojantys už švaresnį ir „žalesnį" rytojų. Juk prognozuojama, kad iki 2040 m. visame pasaulyje bus 1,3 milijardo tonų plastiko. Mes negalime sau to leisti, todėl pačios keisčiausios idėjos turi būti drąsiai išbandomos. Kaip rodo šios sėkmės istorijos, rezultatai gali pozityviai nustebinti.</p>
