<h2>„Facebook" tapo „Meta“ ir tikisi reformuoti internetą</h2>
<p>Dar prieš kelis mėnesius socialinių tinklų milžinė „Facebook" pranešė svarbią naujiena: kompanija keičia pavadinimą ir tampa „Meta“. Nors socialinis tinklas „Facebook" savojo vardo ir neatsisako, kompanijos pavadinimo ir prekinio ženklo pokytis akivaizdžiai signalizuoja milžiniškas ambicijas pastaruoju metu itin karšta tema tapusios meta-visatos srityje. Pats Markas Zuckerbergas, viešai pristatęs permainas ir ateities planus, atskleidė daugiau informacijos apie bendrovės viziją – meta-visatos projektą, kuris turėtų tapti tikra revoliucija visam skaitmenizuotam pasauliui ir internetui bei leistų žmonėms interaktyviai komunikuoti visiškai kitame, aukštesniame lygyje[1].</p>
<p>Iš tiesų, technologijų sektoriaus galiūnų akiratyje meta-visatos idėja atsidūrė jau prieš kurį laiką, o šiais metais itin išplitusi NFT technologija tokias kalbas tik paskatino. Tačiau, nors diskusijų bei debatų daug, ne visi supranta kas ta meta-visata yra ir kokias galimybes bei žinoma, rizikas, ji gali atverti. Kalbant paprastai, meta-visata gali būti laikoma skaitmeninis, virtualus pasaulis, apjungtas dirbtinio intelekto, virtualios realybės, holografinių 3D avatarų įtraukties ir vaizdo platformų, leidžiančių asmenims komunikuoti[2]. Taigi, toks įtraukus būdas leistų bendrauti itin interaktyviai ir tiesiog visapusiškai egzistuoti skaitmeniniame pasaulyje.</p>
<p class="p1">Patys ambiciškiausi meta-visatų planai gali skambėti net itin utopiškai: skaitmeninė erdvė taptų vieta darbui, bendravimui, pramogoms. Dalyvauti susitikime su kolegomis, su draugu vakare žiūrėti filmą ar net sudalyvauti mėgstamiausio atlikėjo koncerte – tam mums pakaktų tiesiog prisijungti į meta pasaulį. Tokia erdvė taptų revoliucija ir naujuoju interneto bei technologijų standartu. Taip, galbūt šiandien idėja ir skamba kaip fantastinė literatūra, bet iš tiesų, dalinių, ne tiek išplėtotų, tačiau pilnai funkcionuojančių meta-visatos projektų jau yra sukurta. Taigi iš esmės, taip yra kuriamos šia inovacija tikinčių, ja pasitikinčių ir jau išbandžiusių asmenų gretos, o tie asmenys tikėtina, taps pirmieji universalios meta-visatos „gyventojai" – vartotojai.</p>
<p class="p1">Tiesa, jeigu ir gali atrodyti, kad apie šią naujovę pirmasis pradėjo kalbėti M. Zuckerbergas ar didžiausi technologijų fanatikai, tai nėra tiesa. Meta-visatos konceptas jau skaičiuoja dešimtmečius. Talentingi kūrėjai visuomet žiūrėjo toliau už horizonto: sukūrus internetą, reikėjo sistemos, kad būtų galima juo naudotis greitai ir saugiai. Tuomet, tapo svarbu atrasti auditoriją – dalį visuomenės, kuriai aktualu senas darbo priemones iškeisti į galingas bei greitas. Ilgainiui, internetas ir su juo gimusios inovacijos tapo pramogų šaltiniu, o tikslinė auditorija – lojalia, skaitmenizuoto pasaulio bendruomene.</p>
<p class="p1">Šiuo atveju, tikimasi, kad taip nutiks ir su meta-visata. Kai šis terminas pirmą kartą buvo pavartotas mokslinės fantastikos rašytojo Nealo Stephensono dar 1992-ais, idėja skambėjo nerealiai[3]. Tuomet, rašytojas teigė, kad idėją sumąstė atsitiktinai, tačiau dabar, jo mintis apie realų žmogų vaizduojančius avatarus, 3D pastatus ir virtualią erdvę skamba stebėtinai panašiai į tai, ką žada tas pats M. Zuckerbergas su „Meta". „Facebook" įkūrėjas meta-visatą apibūdina kaip patobulintą internetą, kurio pagalba, skaitmeniniame pasaulyje žmonės galės daryti viską, ko tik užsigeidžia.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/fakurian-design-t55gerpetn0-unsplash.jpg" alt="Meta-visata" /></p>
<h2>Darbas, draugai ir pramogos – viskas virtualiame pasaulyje</h2>
<p>Su šiais metais išpopuliarėjusia NFT technologija realus ir skaitmeninis pasaulis vienas prie kito priartėjo dar labiau. Dabar, mes galime įsigyti meno kūrinius, teises į muziką ar kitą kūrybinę produkciją, žaidimo įrankius ir būti teisėtais tokio turto savininkais uždėję skaitmeninį parašą. NFT atvėrė ir daugiau galimybių: pavyzdžiui, užsidirbti iš savo skaitmeninio turto, įsitraukiant į aktyvią ir daug žadančią NFT mainų rinką. Tai jau pakeitė žaidimų bei meno industrijas, o pritaikius meta-visatos projektą, paveiktų ir visos žmonijos, tiksliau, tos dalies, kuri turi prieigą prie kompiuterių bei interneto, gyvenimą[4].</p>
<p>Kaip pristato M. Zuckerbergas, jo „Meta" suteiks vartotojams galimybę visiškai pilnai gyventi įprastą gyvenimą skaitmeniniame pasaulyje. Tokia idėja skamba itin viliojančiai, tačiau kartu ir klaustrofobiškai. Įsivaizduokime gyvenimą: atsikeliame ryte, pasiruošiame dienai ir užsidėję virtualios realybės akinius pasineriame į skaitmenizuoto pasaulio reikalus: dalyvaujame darbo susitikime, kuriame vieni kolegos savo idėjas pristato realiuose, fiziniuose ofisuose, o kiti, kaip ir mes, prisijungę į meta-visatą. Atlikę darbinius įsipareigojimus, pakalbame su artimaisiais ar draugais, apsirūpiname maisto produktais, o gal ir nusiperkame naujų namų apyvokos bei buities daiktų. Galiausiai, vakarą užbaigiame mėgstamiausios roko grupės koncerte, o jo akimirkomis pasidalijame su draugais. Atsijungiame, einame miegoti, o kitą dieną – vėl tas pats. </p>
<p class="p1">Dėka meta-visatos idėjos, mums nereikia būti kartu su kitais žmonėmis toje pačioje fizinėje vietoje: mums pakanka kompiuterio ar kito išmaniojo įrenginio, interneto, virtualios realybės prietaiso, kurį pasiūlys ta pati „Meta". Tiksliau, dabar jau jos įsigytos „Oculus" ir „Horizon" kompanijos. Jų gaminami virtualios realybės akiniai leis į kito pasaulio erdvę patekti taip paprastai, kaip šiandien prisijungiame prie to pačio „Facebook". Su tokio tipo akiniais mes tiesiog visa galva galėsime pasinerti į virtualų pasaulį, kuriame aplink mus suksis realius asmenis atspindintys avatarai. Taigi, galėsime sutikti ir kaimyną, ir savo vadovą, ir nemėgstamą buvusį bendraklasį. M. Zuckerbergas tikisi, kad „Meta" kompanija per ateinančius penkis metus taps šios fantastinės realybės kompanija, o realybė tarp fizinės aplinkos ir virtualios erdvės ilgainiui, tačiau visiškai išnyks[5]. </p>
<p class="p1">Galima galvoti, kad meta-visata atstos vis greičiau iš mados išeinančius socialinius tinklus. Juk ir prisijungę prie „Facebook" tapdavome šio tinklo bendruomenės dalimi, surasdavome pažįstamus, bendravome ir komunikavome. Vis tik, socialinio tinklo pasaulis ir realybė vis tiek išliko atskiromis plotmėmis: asmenybė „Facebook'e" ar „Instagram'e" gali ir neatspindėti mūsų individualybių realiame pasaulyje. Tačiau, meta-visatos atveju, iškart pabrėžiama, kad atskirtis tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio nyks, todėl mūsų avatarai taps realių žmonių atspindžiais. Tiesa, gali būti ir priešingai: sukursime utopinę asmenybę, kurią perkelsime ir į fizinį kūną.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/james-yarema-nptt9rd8wd4-unsplash.jpg" alt="Virtuali realybė" /></p>
<h2>Didesni privalumai atneša ir daugiau pavojų</h2>
<p>Tikriausiai sunku prieštarauti, jog meta-visatos idėja iš tiesų yra revoliucinė. Vis dėlto, kai kurie įžvelgia ir tam tikrų grėsmių. Jei didelė pasaulio dalis taptų aktyviais „Meta" vartotojais taip kaip dabar daugelis naudoja „Facebook" ar „Twitter", nebūtų prasmės palaikyti realaus kontakto: visus savo bendravimo ir pramogų poreikius, net įsipareigojimus, mes patenkintume virtualioje erdvėje, o tai svarbiai paveiktų tarpasmeninius žmonių santykius.</p>
<p>Be kita ko, negalime užmiršti ir virtualios erdvės siaubo – patyčių, įžeidinėjimų ir persekiojimo. Socialiniuose tinkluose, forumuose, pokalbių kambariuose patyčios aktyvios ne mažiau nei realiame gyvenime ir nuo jų kenčia ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugę. Vis tik, baisius žodžius ar grasinimus matome teksto pavidalu, juos rašo, dažniausiai, mums nežinomas asmuo[6].</p>
<p>Tačiau, įsivaizduokime, jeigu raginimus nusižudyti mes girdime iš virtualioje erdvėje gyvuojančių avatarų. Tokiu atveju viskas tampa žymiai asmeniškiau: patyčios tampa tikresnės, kartu, galbūt net žiauresnės, o vienintelis būdas išsilaisvinti – galimybė atsijungti nuo savųjų įrenginių. Vis tik, meta-visatoms įgaunant vis daugiau įtakos, tai gali tapti itin sudėtinga. Nors dabar „Meta" naudojimo gide ir yra užsimenama apie etiško bendravimo subtilybes, o avatarai yra raginami komunikuoti draugiškai, siūlomos blokavimo ir ignoravimo galimybės gali būti per menkos.</p>
<p>Tokių visatų pritaikymas kelia klausimų ir dėl finansinės lygybės. Internetas ir kompiuteris yra būtinybė, tačiau kartu, ir privilegija. Vis dėlto, tai nepalyginamai pigesnės priemonės nei pavyzdžiui, virtualios realybės akiniai. Taigi, išlieka tikimybė, kad į „Meta" ar kitas visatas prisijungti galės tik vidutinės ar aukštesnės ekonominės klasės asmenys. Tokiu būdu, vykdoma tam tikra finansinė segregacija, o skaitmeniniame pasaulyje sukuriama išrinktųjų, turtingųjų bendruomenė, norinti ir galinti sau leisti tokias pramogas bei gyvenimo būdą. Taigi, virtualus pasaulis taps fantastinę literatūrą primenančia utopija – tokia, kokia buvo rodoma senuose filmuose, prilipdant 2030-ųjų ar kitų metų etiketę. Tuo tarpu likusi visuomenė, gyvens niūrioje, nespalvotoje distopijoje. </p>
<p class="p1">Žinoma, bene svarbiausias klausimas – duomenų apsauga. „Meta" atveju, viską valdo ta pati kompanija, o didžiuliai asmeninių duomenų kiekiai, priklausantys vienam verslo vienetui gali sukelti pagrįstų dvejonių. Kaip teigia meta-visatos startuolio „Crucible" įkūrėjas Ryanas Gillas, ideali atvira meta-visata yra kuriama ir valdoma visų. Vis tik, „Meta" atveju, viskas kuriama visų bendruomenės narių, tačiau priklauso tik M. Zuckerbergui ir jo kompanijai. O pati kompanija ir taip neturi geros reputacijos, atsižvelgiant „Facebook" skandalus, susijusius su vartotojų duomenų apsauga. Vis daugiau aktyvistų ragina JAV valdžią priimti nacionalinį skatmeninio privatumo įstatymą, kuris leistų stebėti ne tik dabar populiarių platformų, tokių kaip „Facebook" ar „Twitter" veiklą, bet ir galėtų kontroliuoti meta-visatų saugumo aspektus. Su tokiomis ambicingomis idėjomis ir skambiais planais, kurie yra pristatomi, vartotojų saugumas tampa būtinybe.</p>
