Vakarų valstybės panaikino apribojimus Ukrainai tiekiamiems ginklams
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Vokietija kartu su kitais pagrindiniais Vakarų partneriais pirmą kartą panaikino nuotolio apribojimus Ukrainai tiekiamiems ginklams. Tokiu sprendimu siekiama leisti Ukrainai efektyviau gintis nuo Rusijos karinės agresijos.
„Britai, prancūzai, amerikiečiai ir mes, visi pašalinome apribojimus Ukrainai tiekiamų ginklų veikimo nuotoliui“, pirmadienį teigė F. Merzas, reaguodamas į didžiausią iki šiol Rusijos surengtą bepiločių ataką prieš Ukrainą.
Pasak jo, tai reiškia, kad Ukraina dabar gali gintis, smogdama kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje. „Iki šiol Ukraina tokių veiksmų beveik nesiėmė. Dabar gali tai daryti“, sakė jis.
Kremlius šį sprendimą pavadino „pavojingu“ ir teigė, kad jis kenkia bet kokiai taikos susitarimo perspektyvai. „Jei tokie sprendimai iš tiesų priimti, jie visiškai prieštarauja mūsų siekiui rasti politinį sprendimą“, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kancleris renkasi atsargią taktiką, bet spekuliuojama apie tolimojo nuotolio ginklų siuntimą
Nors prieš tapdamas kancleriu F. Merzas rėmė Taurus raketų perdavimą Ukrainai, ką atsisakė daryti jo pirmtakas Olafas Scholzas. Jis atsisakė atsakyti, ar dabar planuojama šių raketų siunta. Tapęs kancleriu prieš mažiau nei tris savaites, F. Merzas pasirinko atsargesnį kursą ir perspėjo, kad atviras kalbėjimas apie ginklų tiekimą gali per daug atskleisti Maskvai.
„Putinas, laisvai kalbantis vokiškai, neturėtų sužinoti mūsų ketinimų tiesiog žiūrėdamas Vokietijos žinias“, teigė jis, pabrėždamas „strateginio dviprasmiškumo“ reikšmę.
Nepaisant to, Berlyne pasirodė svarstymų, kad F. Merzas gali netrukus paskelbti apie tolimojo nuotolio ginklų, galbūt ir Taurus, siuntimą. Pirmadienį taip pat paskelbta, kad trečiadienį Berlyną aplankys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak F. Merzo, tik leidus Ukrainai smogti toliau nei savo teritorijos ribose, galima užtikrinti veiksmingą gynybą. „Mes tai vadiname ‘tolimojo nuotolio ugnimi’, tai yra Ukrainos aprūpinimas ginklais, galinčiais pasiekti karinius taikinius anapus jos sienų“, kalbėjo jis VDR „Europaforumo“ konferencijoje. F. Merzas išskyrė skirtumą tarp karo tikslų: „Ukraina taikosi į karinius objektus, o Rusija į civilius.“
Viltims dėl diplomatinio sprendimo lieka vis mažiau vietos
F. Merzas griežtai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl jo požiūrio į derybas. Anot jo, Rusijos lyderis pasiūlymus kalbėtis traktuoja kaip silpnumo ženklą. „Putinas akivaizdžiai žiūri į derybų pasiūlymus kaip į silpnumo apraiškas“, sakė F. Merzas.
Viltis, kad Vatikanas galėtų tapti derybų vieta, išblėso po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė, kad būtų „neetiška“, jei Katalikų Bažnyčia tarpininkautų tarp dviejų stačiatikių šalių.
Atsakydamas į kritiką, kad per mažai siekiama taikos, F. Merzas teigė, kad buvo išnaudotos visos diplomatinės priemonės. „Po pastarųjų trijų savaičių niekas rimtai negali kaltinti mūsų nesiėmus visų galimų diplomatinių priemonių“, pabrėžė jis. Pasak jo, Ukraina ir jos rėmėjai „padarė viską, išskyrus kapituliaciją“.
„Jei net pasiūlymas susitikti Vatikane nesulaukia [Putino] pritarimo, turime būti pasiruošę, kad šis karas truks ilgiau, nei visi tikimės ar galime įsivaizduoti“, pridūrė F. Merzas.
Iki šiol Vokietija, antra pagal ginklų tiekimą Ukraina po JAV, nebuvo tiekusi ginklų, kurių veikimo nuotolis viršytų 70 km.
