Europiečių nuomonės dėl Ukrainos išsiskiria vis labiau, o ekspertai ragina išsiaiškinti tikruosius JAV tikslus
Europoje ima stigti vienybės dėl Ukrainos, o JAV ekspertai kelia naujus klausimus ir aiškinasi, kokie yra tikrieji JAV tikslai Ukrainos kare. Neatsakius į esminius klausimus, siūloma stabdyti finansavimą su priešo invazija kovojančiai šaliai.
Kol amerikiečiai aiškinasi, kokį vaidmenį kare vaidina jų pačių šalis, Europos vienybė pamažu ima eižėti. Pavyzdžiui, net 50 proc. ispanų mano, kad karas Ukrainoje turėtų kuo greičiau baigtis, net jei tai reikštų, kad ukrainiečiai turės paaukoti dalį teritorijos Rusijai arba padaryti kitų nuolaidų agresorei.
Tokį savo požiūrį ispanai išdėstė naujausioje Eurobarometro apklausoje, tačiau jie yra vieninteliai taip stipriai susvyravę dėl Ukrainos karo klausimo. Didžioji dauguma kitų Europos Sąjungos (ES) piliečių ir toliau pritaria tolesnei Bendrijos paramai Ukrainai. Į klausimą, ar pritaria bloko pozicijai remti Ukrainą, net 74 proc. respondentų atsakė teigiamai.
Požiūris į paramą Ukrainai keičiasi ne tik tarp eilinių piliečių, bet ir tarp sprendimų priėmėjų. JAV ekspertai net teigia, kad respublikonai neturėtų pritarti papildomiems Joe Bideno administracijos prašymams finansuoti Ukrainą kol nebus atsakyta į keletą esminių klausimų, susijusių su finansais ir realiu karo baigties scenarijumi.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskva kol kas nematė jokių rimtų pasiūlymų dėl taikos Ukrainoje ir pabrėžė, kad NATO turi atitraukti savo pajėgas iš kitų NATO šalių.
Šiaurės ir Rytų Europos gyventojai Ukrainą yra linkę palaikyti labiau nei pietiečiai
Beveik 74 proc. ES piliečių pritaria Bendrijos paramai Ukrainai. Labiausiai paramos Ukrainai tęsimą remia Švedijos, Suomijos, Nyderlandų, Danijos, taip pat Portugalijos piliečiai. Lietuvoje pritariančių ES paramai Ukrainai yra apie 87 proc., o pagal šį rodiklį esame 6-oje vietoje ir lenkiame visas regiono kaimynes[1].
Be to, beveik trys ketvirtadaliai ES piliečių ir toliau pritaria konkretiems ES veiksmams, kuriais remiama Ukraina. Šiaurės šalyse, Nyderlanduose ir Airijoje, daugiau nei 9 iš 10 respondentų pritaria šiems veiksmams, o daugiau nei pusė ES piliečių yra patenkinti tuo, kaip ES narės bendradarbiauja karo Ukrainos klausimais.
Vis dėlto, apklausos atskleidžia, kad europiečių požiūris į Ukrainą ypač skiriasi: toliau nuo Ukrainos esančių šalių piliečiai paramą ir net galutinį karo baigties scenarijų vertina skirtingai nei didelė dalis Šiaurės ir Rytų Europos valstybių. Pavyzdžiui, „Pan-European“ apklausa rodo, kad 50 proc. apklaustų ispanų mano, kad karas Ukrainoje turėtų kuo greičiau baigtis, net jei tai reikštų, kad ukrainiečiai turės paaukoti dalį teritorijos Rusijai ir padaryti nuolaidų Maskvai[2].
Tyrimas devyniose ES šalyse – Portugalijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Italijoje ir Graikijoje atskleidė, kad kairiųjų valdančiosios koalicijos partijų rinkėjai labiausiai pasisako už greitą konflikto pabaigą, net jei tai reikštų Ukrainos teritorines nuolaidas Rusijai. Dėl Ispanijos karinės paramos ukrainiečiams pritaria 61 proc. ispanų, tačiau ir šis klausimas poliarizuoja rinkėjus.
JAV ekspertai ragina mažinti paramą Ukrainai ir paaiškinti, kokios galutinės karo baigties tikimasi
O kol europiečiai keičia savo pozicijas dėl paramos Ukrainai, tai daro ir milijardus jai jau išleidusi JAV. Atstovų Rūmuose bus siekiama pažaboti milijardinius J. Bideno administracijos remiamus paramos paketus, o ekspertai prezidento aplinką ragina atsakyti į keletą esminių klausimų:
Kaip administracija reagavo į žvalgybos klaidas, kai buvo teigta, kad invazija lems greitą Rusijos pergalę?
Kokio papildomo finansavimo reikės, kad Ukraina galėtų laimėti karą?
Kokia, administracijos nuomone, bus Ukrainos karo baigtis?
Kaip administracija suderina savo veiksmus ir politiką, kurie, atrodo, tiesiogiai prieštarauja karo Ukrainoje laimėjimui?
„Fox News“ politikos apžvalgininkai James Jay Carafano ir Victoria Coates teigia, kad šiuo metu svarbiausia yra susitelkti ir padėti Ukrainai pasiekti pergalę, karu sužlugdant Vladimiro Putino režimą taip, kad šis atsisakytų svajonių toliau veržtis į Europą bei potencialiai, kažkurią NATO narę. Svarbu užtikrinti ir tai, kad parama Ukrainai būtų tęsiama be išaugusios branduolinio ginklo panaudojimo grėsmės[3].
Ekspertai pažymi ir tai, kad būtina apsaugoti pačius amerikiečius bei užtikrinti energetikos strategiją, padidinant naftos, anglies, gamtinių dujų, branduolinio kuro gavybą ir prieigą prie jo. Be to, dabar, kai Ukrainos klausimas vis labiau skaldo JAV įstatymų leidėjus, svarbu tampa ir tai, kad Ukrainos valdžia gebėtų tęsti konstruktyvų dialogą ne tik su J. Bideno administracija, bet ir su respublikonais. Tai, pasak ekspertų, galima padaryti Ukrainai paneigiant konservatyvių pažiūrų JAV politikų abejones dėl Ukrainos korupcijos.
Rusija V. Zelenskio taikos planą vadina absurdišku ir reikalauja NATO atsitraukimo iš Rytų Europos
Tuo tarpu nei viena kariaujanti pusė apie karo pabaigą dar net nesignalizuoja. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pastarosiomis dienomis prakalbo apie tai, kad Maskva dar nematė jokių rimtų pasiūlymų dėl taikos Ukrainoje bei pabrėžė, kad anksčiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pateikti 10-ies punktų karo užbaigimo pasiūlymai yra „absurdiški“[4].
„Apie jokias derybas su V. Zelenskiu dėl absurdiškų jo iniciatyvų negali būti nė kalbos. Kalbant apie Rusijos ir Vakarų derybų Ukrainos klausimu perspektyvas, mes būsime pasirengę reaguoti į bet kokius rimtus pasiūlymus. Tačiau kol kas nematome jokių rimtų pasiūlymų. Būsime pasirengę juos apsvarstyti ir priimti sprendimą“, – sakė S. Lavrovas.
S. Lavrovas sakė, kad Maskva yra pasirengusi aptarti konfliktą su Vakarų šalimis, tačiau bet kokiose derybose turi būti sprendžiami ir Rusijos saugumo klausimai. Be to, Rusijos diplomatas paragino NATO išvesti savo „karinę infrastruktūrą“ iš Ukrainos ir kitų šalių, esančių netoli Rusijos sienų[5].
„Ukrainoje neturi būti jokios karinės infrastruktūros, kuri keltų tiesioginę grėsmę mūsų šaliai“, – sakė S. Lavrovas.
Galiausiai S. Lavrovas įspėjo, kad Rusijos ir Vakarų konfliktas dėl Ukrainos yra dalis pasaulinės politikos pokyčių, kurie vyks ilgą laiką.
„Daugiapolės pasaulio tvarkos formavimosi procesas bus ilgas, jis užtruks visą epochą. Ir mes dabar esame šio proceso viduryje.“
