Europos Sąjungos kreipimasis į PPO: „Kinija diskriminuoja Lietuvą“

Ekonomika, Finansai ir NT, Pasaulis, Šiandien, VerslasG. B.
ES kreipėsi į PPO
Lietuva sulaukė ES ir JAV paramos. Christian Lue/Unsplash nuotrauka

<h2>Lietuva sulaukė ES ir JAV paramos</h2>
<p>Lietuvos ir Kinijos ginčas vis daugiau diskusijų kelia ne tik mūsų šalies viduje, tačiau ir tarptautinėje arenoje. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad Europos Sąjunga (ES) neturėtų įsivelti į šį konfliktą. Tuo pat metu, kita dalis Europos politikų reiškia kritiką bendrijai ir pabrėžia jos silpnumą, ir nesugebėjimą apginti savo šalių narių.</p>
<p>Paskutinių dienų įvykiai rodo, kad ES vis tik išreiškia oficialią paramą Lietuvai: bendrija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybinio elgesio su Lietuva. ES teigia, kad Kinija diskriminuoja Lietuvą politiniu pagrindu, dėl nesutarimo dėl Lietuvos ir Taivano mezgamų santykių. Tokia praktika nėra toleruojama, todėl sėkmingai įrodžius neteisėtus Kinijos veiksmus, šiai grėstų nemalonumai.</p>
<p>Vis dėlto, kontaktas su PPO yra tam tikrų konsultacijų prašymas. ES prašyme pabrėžiama, kad Kinijos taikomi ribojimai pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias prekybą prekėmis ir paslaugomis. Tačiau, svarbūs konkretūs tokių veiksmų įrodymai ir pačios Kinijos pretekstai šiam elgesiui.</p>
<p>Kaip sausio 27-ąją paskelbė ES pareigūnai, kreipimasis į PPO gali būti vertinamas kaip paskutinis žingsnis, siekiant diplomatiškai ir be dar didesnių ginčų išspręsti dvišalį valstybių konfliktą. Savo poziciją pagaliau išreiškus ES, palaikymą bendrijai, o kartu ir Lietuvai, reiškia ir JAV[1].</p>
<p>JAV paskelbė, kad prisijungs prie konsultacijų su PPO, dėl Kinijos ir Lietuvos santykių. Kartu, JAV reiškia ir asmeninį susirūpinimą diskriminacine Pekino prekybos praktika.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-01-27-at-11-58-06-pm.png" alt="ES" /></p>
<h2>Lietuva tikisi situacijos deeskalavimo, Kinija nepatenkinta ES įsikišimu</h2>
<p>ES žingsnį teigiamai vertina Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir kalba apie ES solidarumą bei vienybę:</p>
<blockquote>
<p>„Sveikiname Europos Komisijos sprendimą ES vardu inicijuoti konsultacijas su Kinija. Šis žingsnis yra aiški žinia Kinijai, kad ES netoleruos politiškai motyvuotų ekonominės prievartos veiksmų“, − kalba jis[2].</p>
</blockquote>
<p>Ministras akcentuoja ir tai, kad Lietuva siekia situacijos su Kinija deeskalavimo bei santykių normalizavimo, todėl tikimasi, kad Kinija noriai sutiks dalyvauti PPO konsultacijose su ES ir partnere JAV.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-01-28-at-12-06-46-am.png" alt="Kinija" /></p>
<p>Vis tik, pati Kinija nerodo didelio entuziazmo deryboms. Šalies atstovai teigia, kad ES elgiasi netinkamai:</p>
<blockquote>
<p>„Bendrijos kaltinimai dėl vadinamojo „Kinijos spaudimo Lietuvai" yra nepagrįsti ir nenuoseklūs“, − teigia kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.</p>
</blockquote>
<p>Užsienio reikalų ministerijos atstovas taip pat pabrėžia, kad reikalai tarp Kinijos ir Lietuvos yra politiniai, ne ekonominiai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/chuttersnap-kycnggkcvyw-unsplash.jpg" alt="Prekyba" /></p>
<h2>Konsultacijos su PPO gali trukti ne vienerius metus</h2>
<p>ES nurodė, jog esą yra surinkusi įrodymų apie Kinijos taikomus suvaržymus, tačiau kitų valstybių praktika rodo, kad PPO arbitražas yra lėtas procesas, kurio rezultatų gali teikti laukti ne vienus metus. Kai kurios prieš 5-erius ar 6-erius metus inicijuotos bylos vis dar yra konsultacijų lygmenyje, todėl staigių pokyčių tikėtis neverta[3].</p>
<p>Lietuvos užsienio reikalų ministerija detalizuoja, kad PPO procesams inicijuoti, ES pirmiausia turėjo surinkti informaciją apie netinkamą Kinijos elgesį. Vėliau, turėjo būti pateiktas prašymas dėl bylos inicijavimo. Pirmasis etapas bus konsultacijos, tačiau joms negelbstint, gali būti steigiamas ginčų sprendimo panelis. Vis tik, pati Kinija turi teisę teikti apeliaciją dėl Europos Komisijos ir ES skundo. </p>
<p>Lietuvos ir Kinijos santykiai itin suprastėjo dar praėjusiais metais, kai Lietuva ėmė megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, o vėliau, leido šalyje atidaryti Taivaniečių atstovybę, kurios pavadinime naudojamas salos vardas. Kinija šį elgesį mato kaip nebylų pripažinimą, neva Taivanas yra nepriklausoma valstybė. Tai pažeidžia „vienos Kinijos“ principą.</p>