<h2>Nediskriminuojančios kalbos gairės vėl įžiebė aistras</h2>
<p>Europos Komisija (EK) parengė rekomendacijas, kurių tikslas – paskatinti nediskriminuojančios komunikacijos praktiką. Tokia nediskriminacinė politika liečia lytį, tautinę priklausomybę, rasę bei religiją. Maždaug 30-ies puslapių planas, itin fokusuotas ties lyties neutralumu, buvo pristatytas dar spalio mėnesį. Vis tik, originalų dokumentą interneto vartotojams pavyko atrasti tik dabar, o plačioji visuomenė liko itin nustebinta kai kuriais siūlymais, pavyzdžiui, raginimu atsisakyti žodžio „Kalėdos".</p>
<p>Italų tabloidinės spaudos atstovas „il Giornale" atkapstė etikos komisarės Helenos Dallis pristatytą dokumentą, kuris į skirtingas barikadų puses vėl padalino konservatyvių pažiūrų atstovus bei liberalus, o pasakyti ką, kaip visada, turi ir Vatikanas. Kilusi kritikos banga privertė prabilti ir H. Dalli, kuri aiškinosi „Twitter" tinkle:</p>
<blockquote>
<p>„Buvo išreikštas susirūpinimas, dėl kai kurių nediskriminuojančios komunikacijos plane pateiktų pavyzdžių. Tai yra visiškai natūralu, nes dokumentas yra rengimo stadijoje. Mes atkreipsime dėmesį į šiuos susirūpinimus ir atsižvelgsime į juos naujame taisyklių variante", – teigia etikos komisarė H. Dallis[1].</p>
</blockquote>
<p>Minimas taisyklių rinkinys yra aktyviai remiamas Europos komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, kuri siekia sukurti lygybės bendriją (angl. Union of Equality). Tuo siekiama užtikrinti visų asmenų įvertinimą ir gebėjimą jaustis saugiais bei reikalingais bendros, europinės visuomenės nariais.</p>
<h2>Vietoje „šv. Kalėdų", tiesiog „šventės"</h2>
<p>Taigi, kokius nediskriminuojančios kalbos pavyzdžius siūlo EK ir ar jie tikrai tokie neįprasti? Tikriausiai vienas daugiausiai diskusijų sukėlęs siūlymas yra žodžio „Kalėdos" atsisakymas. Kaip pažymima dokumente, ne visi yra krikščionys ir ne visi švenčia šv. Kalėdas. Taigi, kalbant ir teigiant, kad „Kalėdų laikotarpis yra kupinas streso", reikėtų naudoti žodžius „šventinis laikotarpis yra kupinas streso". Lygiai taip pat derėtų asmenis sveikinti su gruodžio mėnesio šventėmis: atsisakyti „Linksmų šv. Kalėdų", vietoje to, naudojant pasakymą „Linksmų švenčių".</p>
<p>Vis tik, vertinga paminėti, kad toks siūlymas, nėra nei itin inovatyvus, nei naujas. Tikėtina, kad palinkėjimas „Linksmų švenčių" bet kuriuo atveju yra itin prigijęs visuomenėje. Dabartiniais laikais, dalis asmenų, teoriškai esančių krikščionimis, iš tiesų religijos nepraktikuoja ir šv. Kalėdų nešvenčia pagal bažnytines tradicijas. Daliai žmonių, didžiųjų švenčių laikotarpis siejamas ne su Jėzaus gimimu, bet su laisvadieniais, todėl neutralesnis šventinis palinkėjimas vargiai siejamas su neutralumo kalba, o tiesiog su realaus gyvenimo atspindžiu.</p>
<p>Be to, asmenys, bendraujantys su, pavyzdžiui, žydu, nelinkės „Linksmų šv. Kalėdų", o akcentuos Chanukos šventę. Priešingu atveju, kultūrinis nesusivokimas labiau sietinas su individualiu neišmanymu ir atsilikimu, ne liberalumu. Svarbu paminėti, kad dabar itin aptarinėjamame dokumente raginama atsisakyti ir kreipinio „ponios ir ponai“, pakeičiant jį kreipiniu „brangūs kolegos“. Taip pat, vengti tokių angliškų išsireiškimų kaip „man-made" ar žodžių „panelė" arba „ponia", kurie gali nustatyti moters šeimyninį statusą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/caleb-miller-0bs3et8fyyg-unsplash.jpg" alt="Vatikano pozicija" /></p>
<h2>Pasipiktinimą naujais siūlymais išreiškė ir Vatikanas</h2>
<p>Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas nesutinka su EK siūlymais, nors ir pažymi, kad užkirsti kelią diskriminacijai yra svarbu[2]. Bažnyčios atstovas teigia, kad naujieji siūlymai nėra tinkamas būdas diskriminacijai stabdyti, nes taip naikinamas ir žlugdomas žmogus:</p>
<blockquote>
<p>„Mes, žinoma, negalime pamiršti, kad vienas svarbiausių indėlių, jeigu ne pats svarbiausias, buvo pati krikščionybė. Todėl naikinti skirtumus ir naikinti savo šaknis reiškia naikinti asmenybę“, – pabrėžė Šventojo Sosto valstybės sekretorius.</p>
</blockquote>
<p>Kritikos siūlymams tipiškai negaili ir konservatyvių pažiūrų politikai bei visuomenės veikėjai, o pasaulio spauda trimituoja, kad tokioms gairėms nepritaria ir dalis EK narių. Vis tik, atidesni galbūt atkreipia dėmesį, kad bene analogiškomis gairėmis Europos parlamentas bei EK vadovaujasi jau nuo 2018-ųjų, tiesa, tada nebuvo pateikti konkretūs pavyzdžiai, todėl dalis visuomenės liko nesusipratusi apie komunikacinės Europos galingųjų pataisas.</p>
