<h2>Sieks mažinti ES šalių priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos</h2>
<p>Trečiadienį Europos Komisija (EK) paprašė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės planuotų taupyti ir mažinti šildymą, kad Bendrija galėtų atlaikyti ateinančią žiemą neimportuodama energijos išteklių iš Rusijos. Iš Briuselio net pasigirsta raginimai šalims narėms pereiti prie branduolinės energijos. Energetikos ministras Dainius Kreivys ramina, kad Lietuvos gyventojai dėl tokių EK raginimų neturėtų pajusti didesnių problemų. Visgi, atlikusi savo „namų darbus“ ir dujomis apsirūpinusi Lietuva taip pat prisuks jų vartojimą, siekdama solidarizuotis su kitomis šalimis, kad šios nepirktų dujų iš Rusijos ir neremtų karo Ukrainoje. Panašu, kad taupantiems gyventojams vis gi beliks tik retinti prausimąsi ir dirbti iš namų, kaip ir rekomenduoja vienas Vokietijos ministras.</p>
<p>EK pranešė, kad Kremlius dujas naudoja kaip ginklą ir jų ES narėms tiekia vis mažiau, todėl jau dabar dalis Bendrijos valstybių susiduria su menkesniu dujų tiekimu. Tam, kad užkardytų galimas pasekmes ir sumažintų valstybių priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos, Komisija ėmėsi veiksmų ir pasiūlė naują teisėkūros priemonę bei Europos dujų paklausos mažinimo planą su tikslu iki kito pavasario 15 proc. sumažinti dujų suvartojimą žemyne[5].</p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad priemonių, siekiant taupyti dujas, turi imtis visi vartotojai, valdžios įstaigos, namų ūkiai, viešųjų pastatų savininkai, elektros energijos tiekėjai ir pramonė.</p>
</blockquote>
<p>Naujasis teisės aktas valstybėms narėms nustatytų 15 proc. rodiklį, reiškiantį, kad per tiek procentinių punktų turi būti sumažinama dujų vartojimo paklausa laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dujos-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dujas žiemai reikia pradėti taupyti vasarą</h2>
<p>Reaguojant į susiklosčiusią situaciją valstybėms siūloma jau dabar pradėti taupyti dujas, kad jų pakaktų artėjančiai žiemai, kad būtų kaip įmanoma sumažintas neigiamas poveikis bendram vidaus produktui.</p>
<blockquote>
<p>„Ankstyvi veiksmai leidžia paskirstyti pastangas per ilgesnį laikotarpį, sumažinti rinkos nerimą ir kainų svyravimą bei sudaryti sąlygas geriau parengti taiklias, ekonomiškai efektyvias pramonės apsaugos priemones“, – skelbiama Europos Komisijos išplatintame pranešime[5].</p>
</blockquote>
<p>Nurodoma, kad prieš svarstydamos dujų apribojimus, šalys turėtų išnaudoti visas kuro pakeitimo galimybes, neprivalomas taupymo schemas ir alternatyvius energijos pakeitimo šaltinius. Nepaisant to, kad motyvuojama rinktis aplinkai mažiau žalingus energijos išteklius, neatmetama, kad gali tekti laikinai naudoti ir anglį ar branduolinę energiją.</p>
<p>„Euronews“ skelbia, kad blokas iki lapkričio 1-osios įsipareigojo užpildyti dujų saugyklų pajėgumus bent 80 proc., tačiau jau dabar svarstoma, kad šį tikslą pasiekti bus neįmanoma, mat Rusija jau dabar tiekia tik 40 proc. bloko importuojamų dujų, o kad būtų priimtos suskystintos gamtinės dujos iš alternatyvių šaltinių, iš esmės trūksta infrastruktūros[4].</p>
<p>Skelbiama, kad Rusijos valstybinė dujų bendrovė „Gazprom“ šią savaitę įspėjo, kad tiekimas dujotiekiu „Nord Stream 1“, kuriuo į Europą tiekiama maždaug trečdalis rusiškų dujų, dar labiau sumažės, kai ketvirtadienį po planuotos 10 dienų techninės priežiūros pertraukos vėl bus atnaujinta jo veikla.</p>
<blockquote>
<p>Už energetiką atsakingas Komisijos narys Kadri Simsonas atkreipė dėmesį, jog dabar ES turi maždaug 65 proc. užpildytų dujų saugyklų pajėgumų, o menkstant dujų tiekimo mastams, minėtus 80 proc. pasiekti gali tapti labai sudėtinga.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dujos-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ramina, kad tai neturės didelės įtakos gyventojams</h2>
<p>Tuo tarpu Komisijos nariai teigia, jog šie sprendimai nedarys ženklios įtakos žmonių gyvenimo kokybei.</p>
<p>Pasak EK vykdomojo pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso, daugelį galimų taupymo režimų sąjungos piliečiai gali įgyvendinti nepatirdami didelių nepatogumų. Pavyzdžiui, užtektų tokių kasdienės rutinos pokyčių kaip antai bereikalingai nedeginti šviesos, išjungti nenaudojamus elektros prietaisus, padidinti oro kondicionavimo temperatūrą ir sumažinti šildymo temperatūrą[5].</p>
<p>O štai energetikos ministras D. Kreivys, kalbėdamas apie Lietuvos situaciją, pabrėžė, kad šiuo metu dėl aukštų kainų šalyje pastebimas reikšmingas, net 25 proc. siekiantis dujų vartojimo sumažėjimas[7].</p>
<blockquote>
<p>Pasak jo, iš esmės Lietuva galėtų ir nemažinti dujų suvartojimo, mat turi pilnus terminalo pajėgumus ir galėtų leisti sau tekėti įprasta vaga. Tačiau Lietuva esą sieks solidarizuotis su kitomis valstybėmis, tad įjungtas taupymo režimas, pasak D. Kreivio, bus solidarumo ženklas.</p>
</blockquote>
<p>D. Kreivys pareiškė, kad šią žiemą gyventojams šalti sumažinant šilumą iki 15–17 laipsnių neteks, o sutaupytas dujas Lietuva skirs kitoms šalims. Ministras tikisi, kad lietuviai – sąmoningi žmonės ir, norėdami prisidėti prie menkesnio karo Ukrainoje finansavimo, laisvanoriškai sumažins dujų suvartojimo išteklius ir pritars, kad dalis dujų būtų skiriama kitoms Europos valstybėms siekiant sumažinti jų pirkimo iš Rusijos mastus.</p>
<blockquote>
<p>„Ir tą padarysime ne dėl to, kad kažkas privertė, o dėl to, kad esame solidarūs“, – teigė D. Kreivys[7].</p>
</blockquote>
<h2>Taupyti vis tiek teks</h2>
<p>Visgi, D. Kreivys neslepia, kad resursų stoka dar labiau pasijus ne artėjančią, bet dar kitą žiemą. Dėl šios priežasties Europai neliks nieko kito kaip tik taupyti. Visgi, politikas tvirtina, kad rizikos Lietuvai likti be dujų nėra.</p>
<p>O štai „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, jog labiau susispausti teks sostinei Vilniui, mat dėl vėluojančios kogeneracinės elektrinės statybų Vilnius esą vis dar reikšmingą dalį šilumos energijos pasigamina iš dujų ir dėl šios priežasties šilumos kaina sostinėje dukart didesnė nei Kaune ar Klaipėdoje[8].</p>
<blockquote>
<p>Kita vertus, „riesta“ bus tikrai ne visoms valstybėms, o tik toms, kurios iki šiol savo šildymo sistemose naudoja dujas. Tarp tokių – Jungtinė Karalystė (90 proc. šilumos energijos pagaminama iš dujų), Belgija, Italija, Vokietija, Nyderlandai, Rumunija, Vengrija, Kroatija, Bulgarija ir Slovakija.</p>
</blockquote>
<p>Manote, jog taupyti energetinius išteklius teks tik taupant elektros energiją ir bereikalingai nejunginėjant šviesos kambariuose, kuriuose nebūnate? Anaiptol. Štai taupymo „perliukų“ pažėrė pats Vokietijos federalinis ekonomikos ministras Robertas Habeckas, <a title="Rusijos agresiją siūlo įveikti nesiprausiant, nevažinėjant automobiliais ir dirbant iš namų!" href="/taupymui-nera-ribu-siulo-nesiprausti-nevazineti-automobiliais-dirbti-is-namu">pasiūlęs ne tik mažiau praustis, bet ir rečiau kelti koją iš namų</a> – verčiau rinktis darbą ten, kur ir miegate.</p>
<p>Ministras pareiškė, kad žmogui užtenka prausti vos kelias kūno dalis, jei jau nebegalima apsikęsti dėl nesiprausimo kilusio diskomforto. Jam antrino ir vokiečių dermatologė Yael Adler, teigdama, kad net ir šis diskomfortas išnyksta. Tiesa, išnyksta tik nuo paskutinės dušo sesijos praėjus 3 savaičių laikotarpiui, mat jam praėjus, odoje prasideda „savaiminio apsivalymo procesas“, kurį esą sukelia bakterijos, tiesiog „suvalgančios“ smirdančias daleles.</p>
