Europa praranda savo pramonę, skubančią „emigruoti“ į Ameriką
Europinės pramonės įmonės vis dažniau žvalgosi už Atlanto ir ten perkelia dalį savo naujų projektų. Kodėl? Dėl to kaltinti galima JAV prezidento Joe Bideno administracijos parengtą Infliacijos mažinimo įstatymą (IRA).
Tai subsidijų paketas, kurio tikslas atsispindi jo pavadinime – siekis sumažinti infliaciją, o kartu, dar ir prisidėti prie kovos su klimato kaita. Iš IRA fonde esančių maždaug 430 mlrd. dolerių, net 370 mlrd. dolerių yra skirti CO2 mažinimo technologijoms skatinti.
Pačios paketo subsidijos ir kitos įmonėms taikomos lengvatos yra siejamos būtent su tuo, kad kompanijos savo pramonėje naudoja amerikietiškus produktus arba gamina savo produktus pačiose Jungtinėse Valstijose.
Dėl to dalis Europos pramonės gigančių jau yra pristačiusios ne vieną savo veiklos plėtros planą Amerikoje ir taip siekia gauti didžiulių lengvatų. Taip kenčia europinė pramonė, o dėl tokių JAV veiksmų ypač neigiamai veikiamos yra didžiosios Europos ekonomikos, pavyzdžiui, Vokietija.
Nors pati Europos Sąjungos (ES) lengvatų bei paskatų politika bent jau teoriškai yra panaši į JAV, problema vis dažniau tampa Bendrijos narių ginčai. Net ir dabar, pastebint akivaizdų neigiamą amerikiečių IRA poveikį Europai, nepavyksta susitarti dėl vieningo europinio atsako.
Šiaurės šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai ir Švedija, nenori, kad Europa savo teisės aktus pakeistų. To nenori ir Vokietija, tačiau ši šalis vis dažniau susiduria su stambių pramonės įmonių pasitraukimu į Ameriką.
Problema kyla ir dėl to, kad net ir pasiekus konsensusą, europinė programa yra daug sudėtingesnė: ji negali būti įgyvendinama taikant paprastą mokesčių lengvatą kaip amerikietiškasis mechanizmas, ir yra apraizgyta biurokratijos, kuri atgraso verslą.
Didžiausias pramonės įmonių nutekėjimo pavojus – Vokietijoje
Vokietijos pramonės įmonės, nuo pačių mažiausių iki žinomų visame pasaulyje, vis labiau domisi Amerika. Remiantis Vokietijos ir JAV pramonės ir prekybos rūmų duomenimis, apie 5 600 vokiečių bendrovių jau yra investavusios JAV.
Tokios bendrovės kaip „Siemens“, „Volkswagen“ ar „Linde“ Amerikoje rengiasi statyti ištisas naujas gamyklas. „Audi“ svarsto galimybę statyti savo pirmąją gamyklą JAV, BMW, „Schaeffer“ ar „Aurubis“ plečia anksčiau pastatytų gamyklų veiklą.
Visa tai vyksta būtent dėl JAV pristatytos dosnių subsidijų sistemos. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų apklausos duomenimis, kas dešimta vokiečių įmonė planuoja perkelti savo gamybą į JAV. Šią situaciją paskatino ne tik JAV skiriama finansinė parama įmonėms, tačiau ir geopolitinė situacija.
Pasak Kylio pasaulio ekonomikos instituto, Inovacijų ir tarptautinės konkurencijos tyrimų centro vadovo Dirko Dohse, daugelis Vokietijos įmonių JAV dabar laiko „saugiu uostu“, kuris būtų mažiau paveiktas karo, labiau nei bet kada anksčiau grasinančio aprėpti visą Senąjį žemyną.
Tačiau jei verslo plėtra į kitus žemynus įprastai yra vertinamas kaip pozityvus ženklas, Vokietijoje ir kitose Europos valstybėse skamba pavojaus signalai.
Dabar vis dažniau kyla grėsmė, kad suplanuotos statybos Europoje bus sustabdytos. Tai neigiamai veikia Europos šalių, kaip palankių verslui plėtoti, vertinimą: tyrimo „AmCham Germany“, atlikto Vokietijoje, duomenimis, 2023 m. šalies reitingas sumažėjo trečius metus iš eilės.
Praėjusių metų „Verslo barometro“ apklausoje 59 proc. JAV įmonių Vokietijoje savo galimybes plėtoti verslą įvertino labai gerai, tačiau 2023 m. šis rodiklis sumažėjo iki 34 proc.
Nors daug pagyrimų Vokietijoje sulaukė darbo jėgos kokybė, tiekėjų tinklai, moksliniai tyrimai ir jų plėtra, tik 38 proc. JAV įmonių tikėjosi, kad per ateinančius trejus ar ketverius metus Vokietijos, kaip verslui tinkamos vietos, padėtis pagerės.
Kaip pagrindinius trūkumus Vokietijoje amerikiečių verslininkai įžvelgia darbo jėgos kainoje, skaitmeninėje infrastruktūroje ir kvalifikuotų darbuotojų trūkume, o daugiausiai kritikos strėlių Vokietijai atitenka dėl palyginti aukštų energijos kainų.
Kaip pažymi Vokietijos elektros ir skaitmeninės įrangos gamintojų asociacijos (ZVEI) generalinis direktorius Wolfgangas Weberis, dar vienas neigiamas veiksnys gali būti skirtumas tarp požiūrio į finansus. Pažymima, kad JAV vyriausybė sprendimus dėl subsidijų priima ypač greitai, taip verslui suteikdama milijonus.
Tuo tarpu Europoje įsitraukiama į nesibaigiančių diskusijų ratą. Pavyzdžiui, JAV mikroschemų gamintoja „Intel“ Vokietijoje dabar prašo papildomų subsidijų planuojamai statyti gamyklai Magdeburge.
Vietoj 6,8 mlrd. eurų dėl kurių buvo susitarta anksčiau, dabar kalbama apie dešimties milijardų eurų poreikį, tačiau vokiečių ekonomistai kritiškai vertina tokias verslo užgaidas ir kvestionuoja, ar vienai gamyklai verta išleisti tokias sumas.
Verslo konkurencingumo srityje Europa nuo Amerikos atsilieka šviesmečiais
Fredrikas Perssonas, Europos darbdavių organizacijos „Business Europe“, vienijančios 35 Europos šalių darbdavius, vadovas teigia, kad šiuo metu būtina realistiškai suvokti, kad Europos verslas ir pati Europa akivaizdžiai atsilieka konkurencingumo srityje.
„Kai klausiame savo narių, kaip jie vertina investicinį klimatą Europoje, didžioji dauguma, 90 proc., atsako, kad per pastaruosius trejus metus jis pablogėjo. Tiesioginės užsienio investicijos 2019-2021 m. sumažėjo dviem trečdaliais; galėtume sakyti, kad tai pandemijos poveikis, tačiau tuo pat metu matome, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose tiesioginės užsienio investicijos didėja tiek pat“, – sako F. Perssonas.
Europos darbdavių organizacijos „Business Europe“ vadovo teigimu, taip yra dėl to, kad Amerikoje energijos kaina yra daug mažesnė, ilgalaikių sutarčių kaina ten taip pat yra perpus ar net trečdaliu mažesnė nei Europoje. Europa atsilieka ir inovacijų srityje, daugelyje šalių verslo planus neigiamai veikia infliacija bei vietinės politikos kryptys.
„Jei nusprendžiate pradėti verslą, natūralu, kad kyla neaiškumų. Bet, jei norite, pavyzdžiui, Europoje įrengti vėjo jėgainę, leidimas užtrunka nuo 7 iki 10 metų. Kaip įmanoma įgyvendinti ekologinį perėjimą, jei tokie yra terminai? Kad būtų aišku: nesakau, kad leidimų išdavimo tvarką reikėtų palengvinti, bet kad juos reikėtų pagreitinti. Pavyzdžiui, medicinos technologijų pramonėje leidimas naujai įrangai JAV išduodamas per 3-4 metus, o pas mus jis išduodamas per dvigubai ilgesnį laiką“, – pabrėžia F. Perssonas.
Aklai sekti JAV Europai nederėtų
Tačiau ekspertai perspėja, kad staiga atsisakius savo dabartinės politikos ir tiesiog ėmus kopijuoti JAV IRA modelį, Europa tikrai netaps laimėtoja. Priešingai, dalis verslininkų ir analitikų mano, kad užuot bandžiusi prilygti JAV subsidijų politikai, Europa turėtų pradėti laikytis labiau nuosaikaus požiūrio, paspartinti leidimų išdavimą ir galiausiai, net pripažinti galimus JAV paskatų privalumus bei pradėti jais naudotis.
Ekspertai pažymi, kad IRA modelis Amerikoje tikrai nereiškia visiško Europos pramonės nuosmukio. Priešingai, kai kurie teigia, kad JAV šios politikos negalės taikyti amžinai, nes tai yra labai brangu.
Juk bent jau kol kas IRA gamybos mokesčių lengvatos yra neribotos, o tai reiškia, kad galutinės išlaidos sieks ne vieną ar kitą milijoną, tačiau milijardus. Be to, šie finansai kainuos būtent eiliniams JAV mokesčių mokėtojams, kurių dalis, nepajus jokios naudos dėl europinių kompanijų atėjimo į Ameriką.
Dar praėjusį mėnesį Norvegijos startuolio „Freyr Battery SA“ įkūrėjai investuotojams teigė, kad jiems suteiktos JAV mokesčių lengvatos gerokai viršys 1,7 mlrd. dolerių vertės jų startuolio gamyklos Džordžijoje statybų išlaidas. „Freyr Battery SA“ bendrovės vadovai teigė, kad panašaus projekto Norvegijoje kapitalo išlaidos būtų skiriamos „nuosaikiau“.
Nors pačios verslo įmonės džiaugiasi kol kas neišsenkančiais JAV finansais, ekspertai pripažįsta, kad dėl amerikietiško modelio kyla pavojus, jog verslas ims mažiau stengtis. Įmonės bus apdovanotos už investicijas į anglies dioksido išmetimo mažinimą, tačiau net ir be subsidijų kai kuriais atvejais jos ir taip turi prisitaikyti prie aplinkosauginių normų.
Nors didžiosios Europos valstybės, bent netolimoje ateityje, tikrai susidurs su pramonės kompanijų nutekėjimu už Atlanto, ekspertai ragina suprasti, kad Europa tikrai visko nepraranda: verslas savo gamybos pajėgumus vis tiek turi paskirstyti visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, jei automobilių gamintojai yra įsikūrę ir Vokietijoje, akumuliatorių gamyklos taip pat turėtų būtų išdėstytos netoliese. O jei Europos automobilių gamintojai bandytų atsisakyti savo vidaus rinkos ir eksportuoti iš JAV, ES neabejotinai nustatytų didesnius tarifus.
