<h2>Po devyniais užraktais slepiamas planas turėtų gelbėti pandemijos paveiktą šalies ekonomiką</h2>
<p>Siekiant pertvarkyti ir atgaivinti pandemijos nusiaubtą šalies ekonomiką, per artėjančius 6 metus bus panaudota daugiau nei 2,2 mlrd. eurų investicijų iš Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo. Nors laiko iki plano pristatymo Europos Komisijai (EK) galutinės datos, lieka vis mažiau, jį kritikuoja ne tik eiliniai piliečiai, tačiau ir Seimo nariai bei šalies vadovas Gitanas Nausėda.</p>
<p>Nors plano detalės laikomos paslaptyje, aišku bent tiek, jog ekonomikos gaivinimo investicijos bus skiriamos prioritetinėms žaliojo kurso ir ekonomikos skaitmeninimo kryptims bei reformoms, kurias rekomendavo Europos Komisija (EK) Lietuvai 2019-2020 m. Tai apims tiek atsinaujinančios energetikos ir gamtai saugesnio transporto vartojimo skatinimą, tiek ir daugiabučių renovaciją. Taip pat, naujųjų technologijų pritaikymą švietimo, sveikatos apsaugos bei kitose srityse[1]. </p>
<p>Finansų ministerija gana abstrakčiai pristatė nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą ir sritis, kurioms žadama pagalba, tačiau politikai ir visuomenė kritikuoja ministerijos paslaptingumą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ibrahim-boran-r0zrjwhew2g-unsplash.jpg" alt="Parama" /></p>
<h2>Kritikos projektui negaili nei prezidentas, nei Seimo nariai</h2>
<p>Nors tiksi paskutinės minutės iki plano pateikimo datos, kritikos lavina projektui nesiliauja. Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad dalis 2,2 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo plano projektų iki šiol yra neviešinami, o pats planas buvo rengiamas slapta[3].</p>
<p>R. Budbergytė teigia, kad Seimo nariams nėra aišku, koks galutinis dokumentas bus teikiamas Europos Komisijai (EK). „Situacija išties kelia nerimą. Iki šiol slepiami arba yra neprieinami konkretūs šio milžiniškos vertės plano projektai. Finansų ministrė Gintarė Skaistė padarė didžiulę klaidą plano rengimą nuslėpdama ir jo neviešindama, nesitardama su savivaldybėmis, Seimo komitetais ir taip toliau. Išvis nėra aišku, koks galutinis dokumentas bus teikiamas EK“, − ELTA cituoja Seimo narę.</p>
<p>Buvusios finansų ministrės teigimu, 178 lapų plano projekte, su kuriuo ji susipažino, yra daug neatsakytų klausimų.„Perskaičius šį dokumentą – įspūdis slogus. Vardijama daugybė projektų, kurie tikėtina seniai gulėjo stalčiuose, tik visa tai apkaišiota nauja retorika. Daug visokių seklių ir nuvalkiotų frazių, kaip viską „žalinsim“, „skaitmeninsim“ ir panašiai. Plane, kurį turiu, yra, pavyzdžiui, viena priemonė, kuri parengta vasario mėn. Vadinasi, buvo slepiama, visa tai ištraukta tik balandžio 15 d.“, − parlamentarės svarstymus skelbia ELTA.</p>
<p>LR Prezidentas G. Nausėda, susitikęs su finansų ministre Gintare Skaiste, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Ričardu Juška, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu prof. Eugenijumi Valatka, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi, taip pat aptarė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.</p>
<p>Prezidento manymu, paviešintas detalus reformų ir investicijų planas yra teisingame kelyje, jame dominuoja žaliasis kursas ir skaitmenizacija. Tačiau dar svarbiau, iš kokių projektų planas sudarytas ir kaip bus užtikrinta jo įgyvendinimo kokybė. Pastaraisiais aspektais kyla nemažai klausimų, dėl to produktyvi diskusija turi įvykti[3].</p>
<p>Kaip skelbia Prezidentūra, šalies vadovas pabrėžė, kad Vyriausybės pateikto plano įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo socialinių partnerių įsitraukimo ir indėlio, kurio iki šiol pristigo. Nors liko tik 11 dienų iki formalaus termino, kai planas turi būti pateiktas Europos Komisijai, jis turi būti kokybiškai suderintas su savivalda, nevyriausybiniu sektoriumi, verslu, kitais socialiniais partneriais, kaip to ir reikalauja Europos Sąjungos reglamentas.</p>
<p>Kaip rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime, Lietuvos vadovas šiuo metu mato kelias esmines tobulintinas plano sritis: jis per daug orientuotas į viešąjį sektorių ir per mažai – į likusią ekonomikos dalį, taip pat daugiau dėmesio plane turi būti skirta investicijoms į smulkiojo ir vidutinio verslo transformavimą ir atsparumo didinimą.</p>
<p>Prezidento nuomone, per mažai dėmesio plane skirta regioninei atskirčiai, savivaldos įtraukimui į regionų transformaciją, išmaniųjų miestų ir regionų kūrimo skatinimui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-lue-8yw6tsb8tnc-unsplash.jpg" alt="Europos Sąjunga" /></p>
<h2>Dėmesio regionams ir atskirties mažinimui pasigenda ir parlamentarai</h2>
<p>Daugiau dėmesio regionams ir žemės ūkiui pageidauja ir Seimo nariai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Bronis Ropė piktinasi, kad iš 2,2 mlrd. eurų, skirtų Lietuvai iš ES atsigavimo fondo, valdančiųjų parengtame priemonių plane neatsirado nė vieno euro kaimui, žemės ūkiui[4].</p>
<p>„Sakyčiau, kad žemės ūkis turėtų būti prioritetiškai remiama sritis, nes įsipareigojimai, reikalavimai žemdirbiams su Europos žaliuoju kursu yra didinami. Vadinasi, finansinė našta jiems didėja. Tuo tarpu Lietuvos žemdirbiai gauna vienas mažiausių ES tiesiogines išmokas, tad jiems tenka konkuruoti nesąžiningoje, iškreiptoje konkurencinėje kovoje su kitais Europos ūkininkais,”- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos portale svarsto politikas.</p>
<p>Seimo narys piktinasi, jog didžiąją paramos dalį gali susižerti sostinė ir kiti miestai, tuo tarpu rajonai liks užmiršti. „Apgailestauju, bet kaip ir minėjau, iš Lietuvai skirtos ES atsigavimo fondo dalies – 2,2 mlrd. Eur – dabartinė valdžia žemės ūkio ir kaimo vystymui nieko neplanuoja skirti. Priešingai – šias investicijas ketinama sukoncentruoti ir taip jau ES vidurkį pagal žmonių pragyvenimo lygį viršijančiame Sostinės regione. Tai visiškai nesiderina su ES sanglaudos tikslais. Vietoj to, kad atsigavimui skirtą paramą paskirstytų tolygiai ir taip palaikytų socialinės bei ekonominės atskirties mažinimą tarp skirtingų regionų, valdantieji ją didina, radę progą apeiti tikruosius sanglaudos tikslus ir toliau skurdinti labiausiai nepasiturinčius” – teigia B. Ropė.</p>
<p>Šis planas iki 2021-ųjų balandžio 30 d. turi būti pateiktas tvirtinti EK, kuri planą turėtų patvirtinti dar iki vasaros pabaigos. </p>
