<h2>Netikėtu sprendimu siekiama sumažinti infliaciją</h2>
<p>Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmą kartą per 11 metų padidino palūkanų normas. Nors skelbiama, kad šiuo sprendimu siekiama sumažinti sparčiai augančią infliaciją euro zonoje, drastiškas palūkanų normų pakėlimas nustebino ne vieną.</p>
<p>ECB nustebino tiek rinkas, tiek finansų ekspertus staiga padidindamas savo bazinę palūkanų normą 50 bazinių punktų ir sumažindamas indėlių palūkanų normą iki nulio. Nors diskusijos apie artėjantį ECB sprendimą netilo keletą savaičių, prekybininkai tikėjosi mažesnio, maždaug 25 bazinių punktų palūkanų normų padidinimo[1].</p>
<p>Tačiau, kaip teigiama ECB išplatintame pranešime spaudai, Valdančioji taryba nusprendė, kad tikslinga žengti didesnį pirmąjį žingsnį palūkanų normavimo politikos kelyje.</p>
<p>ECB jau anksčiau signalizavo, kad liepos ir rugsėjo mėnesiais didins palūkanų normas, nes vartotojų kainos ir toliau sparčiai kyla.</p>
<p>Vis tik buvo sunku įsivaizduoti, kad palūkanų normos galėtų būti sumažintos iki nulio. Dabar banko indėlių palūkanų norma yra 0 %, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma – 0,5 %, o ribinio skolinimosi galimybė – 0,75 %.</p>
<h2>Ieškoma būdų išvengti finansų krizės</h2>
<p>Euro zoną veikiant rekordinei infliacijai, ECB Valdančioji taryba nutarė nieko nelaukti ir iškart imtis 50 bazinių punktų palūkanų normos didinimo. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos iki 0,50 %, 0,75 % ir 0,00 %, ir bus taikomos nuo 2022 m. liepos 27 d[2].</p>
<p>Kaip skelbiama ECB pranešime spaudai, Valdančioji taryba ėmėsi šių svarbių veiksmų, siekdama užtikrinti, kad infliacija grįžtų į siekiamą 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį.</p>
<blockquote>
<p>„Valdančioji taryba mano, kad tikslinga daryti didesnį negu buvo paskelbta jos ankstesniame posėdyje, pirmąjį žingsnį politikos palūkanų normų normalizavimo procese", – teigiama pranešime[3].</p>
</blockquote>
<p>Sprendimas priimtas vadovaujantis Valdančiosios tarybos atnaujintu infliacijos rizikos vertinimu ir atsižvelgiant į tai, kad pinigų politikos perdavimo veiksmingumą dar padidins naujoji politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė.</p>
<p>Viliamasi, kad tai padės grąžinti infliaciją į Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tikslinį lygį, nes padės labiau įtvirtinti infliacijos lūkesčius ir užtikrinti, kad paklausos sąlygos būtų tinkamos jos norimo lygio infliacijai vidutiniu laikotarpiu pasiekti.</p>
<div>Banko pranešime taip pat akcentuojama, kad kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą.</div>
<p>Apie ketinimus didinti palūkanų normas bent 25 baziniais punktais, pinigų politikos formuotojai paskelbė po birželio pradžioje įvykusio susitikimo Nyderlanduose.</p>
<div>
<p>Vienas iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių tokias diskusijas yra infliacija. Pagal birželio mėnesį skelbtas Banko ekspertų prognozes, 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad kainų augimo tempas sumažės atitinkamai iki 3,5 ir 2,1 proc.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/robert-anasch-wnp7qnhhtyw-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ekspertai nenumatė tokio drastiško ECB žingsnio</h2>
</div>
<p>Vos tik paskelbus apie sprendimą, ECB pirmininkė Christine Lagarde šį žingsnį įvardino kaip ypač svarbų, sakydama, kad infliacija tebėra nepageidautinai didelė ir, kaip manoma, kurį laiką išliks didesnė už ECB tikslą.</p>
<blockquote>
<p>„Naujausi duomenys rodo, kad ekonomikos augimas lėtėja, o tai temdo 2022 m. antrojo pusmečio ir vėlesnių metų perspektyvas", – teigia ECB pirmininkė.</p>
</blockquote>
<p>Ekspertai įžvelgia finansinės krizės grėsmę ir teigia, kad šis ECB sprendimas anaiptol nebuvo priimtas lengvai. Bendrovės „Principal Global Investors" vyriausioji strategė Seema Shah teigia, kad ECB griežtina savo politiką ne stipraus ekonomikos augimo sąlygomis ir tikrai tai daro ne lengva ranka. </p>
<p>„ECB griežtina griežtinimą smarkiai lėtėjant ekonomikai, susidurdamas su rimtu stagfliacijos šoku, kuris yra visiškai nekontroliuojamas", – teigia S. Shah ir priduria, kad nėra kito išsivysčiusių rinkų centrinio banko, kurio padėtis būtų blogesnė už ECB[4].</p>
<p>Carsten Brzeski, ING Vokietijos pasaulinės makroekonomikos padalinio vadovas, pabrėžia, kad ECB pirmą kartą nuo 2011 m. padidino palūkanų normas ir padarė tai su trenksmu.</p>
<blockquote>
<p>„Palūkanų normų padidinimas 50 bazinių punktų ir ateities gairių sušvelninimas rodo, kad ECB mano, jog langas palūkanų normų didinimo serijai greitai užsidaro."</p>
</blockquote>
<p>JAV investicinio banko „Evercore" politikos ir centrinių bankų strategijos vadovas Krišna Guha teigia, kad didžiulis stagfliacijos šokas, kurį sukelia Rusijos energetikos manipuliacijos ir politinė krizė Italijoje yra didžiulė problema ECB. </p>
<p>Tuo tarpu ekonomistas iš Lietuvos Marius Dubnikovas taip pat įžvelgia situacijos rimtumą ir teigia, kad euro zonos pagrindinėje ekonomikoje Vokietijoje mes matome 40 metų nebuvusią infliaciją ir tai yra siekiama suvaldyti, bandant suteikti šiek tiek laiko pietinei Europai, kad ekonomikos užsikurtų ir iškęstų padidėjusias palūkanas[5].</p>
<blockquote>
<p>„Akivaizdu, kad laikas, kai galima laukti, baigiasi ir galbūt jau netgi šiek tiek buvo pavėluota. Todėl didinimas yra 0,5 proc. punkto ir, tikėtina, kad dar šiais metais sulauksime bent vieno kilimo tikrai", – teigia jis. </p>
</blockquote>
