<h2>Dėl atšalusių santykių Kinija kaltina Lietuvą</h2>
<p>Akivaizdu, kad Kinija Lietuvai atleisti artimiausiu metu neketina ir progai pasitaikius, nevengia įgelti dėl prastėjančių santykių bei ne itin subtiliai priminti apie galimas rizikas. Dar rugpjūčio mėnesį šalių santykiai pašlijo, kai buvo pranešta apie Taivano planą steigti atstovybę Lietuvoje. Buvo atšaukti šalių ambasadoriai, o Lietuva pasitraukė iš 17+1 derybinio Europos Sąjungos (ES) mechanizmo su Kinija. </p>
<p>Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius teigia, kad pasiryžimas pasitraukti iš 17+1 mechanizmo nėra nutaikytas tiesiogiai prieš Kiniją ir veikiau yra vedamas proeuropietiškų tikslų:</p>
<blockquote>
<p>„Manau tai yra savotiškas žadinimo signalas, skirtas mūsų kolegoms europiečiams, kad jeigu šie nori apsaugoti demokratiją, jie ją turės ginti“, – kalba A. Pranckevičius[1].</p>
</blockquote>
<p>Tokios viceministro mintys patiktų ES partneriams Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Būtent JAV 17+1 mechanizmą laiko itin pavojingu ir galinčiu skaldyti vientisą ES diplomatiją. Aspeno saugumo forume dalyvavusio A. Pranckevičiaus teiginiai neliko nepastebėti ir komunistinės Kinijos, kurios ambasada pateikė greitą atsaką:</p>
<blockquote>
<p>„Atsakomybė už dabartinę sudėtingą padėtį Kinijos ir Lietuvos santykiuose tenka tik Lietuvos pusei. Raginame nesukti istorijos rato atgal ir nepriimti neteisingų sprendimų. Taip pat tikime, kad visos pasaulio šalys, įskaitant ir Europos Sąjungą, teisingai įvertins Lietuvos bandymą sumenkinti Kinijos suverenitetą ir teritorijos vientisumą“, – teigiama ambasados pranešime spaudai[2].</p>
</blockquote>
<p>Be to, Kinija tvirtai atremia bet kokias aliuzijas į galimą pavojaus kėlimą ES diplomatijai ir naratyvą apsuka kitu kampu. Ambasados pranešime teigiama, kad bendradarbiavimo formatas 17+1 yra atviras, o pavojų kelia būtent Lietuvos siekis užmegzti santykius su Taivanu: tai kelia iššūkių Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maximalfocus-3osq7m_qo00-unsplash.jpg" alt="ES" /></p>
<h2>ES ir Kinijos draugystė pašlijo, tačiau ar ilgam?</h2>
<p>Lapkričio 3-iąją, pirmą kartą ES delegacija apsilankė Taivane. Per trijų dienų vizitą, su delegacija susitiko aukščiausi Taivano valdžios pareigūnai. Keliomis savaitėmis anksčiau, Taivano atstovai lankėsi Briuselyje ir dalyvavo susitikime su 9 ES šalių atstovais bei neįvardintais ES pareigūnais. Žinoma, kad tokie susitikimai piktina Kiniją, nors oficialiai, ryšys su Taivanu ir yra įvardijamas ne kaip politinis[3].</p>
<p>Spalio mėnesį Europos Parlamentas parengė naujų įstatymų paketą, kuris gali sėkmingai apibrėžti bendrijos ryšius su Taivanu. Dokumentuose komunikacija tarp ES ir jos narių bei Taivano apibūdinama kaip „visapusiška sustiprinta partnerystė". Iš tiesų, tokia įstatyminė partnerystė apima daugelį Taivanui ir ES aktualių sričių, pavyzdžiui, investicijų susitarimą, ES rolę palaikant Taivaną dėl prisijungimo į tarptautines organizacijas, žmonių judėjimą, kooperaciją žiniasklaidos klausimais bei bendradarbiavimą išmaniųjų technologijų sektoriuje.</p>
<p>Be to, įsipareigota pakeisti ir europinio masto atstovybės Taivane vardą. Dabar pavadinimas skamba taip: Europos ekonomikos ir prekybos biuras. Pavadinimą pakeitus, jis skambės visiškai kitaip bei parodys akivaizdžius saitus: Europos Sąjungos biuras Taivane. Dėl tokio sprendimo buvo nuspręsta beveik vienbalsiai: „už" balsavo 580 europarlamentarų, o „prieš" tik 26.</p>
<p>Tokios ES pozicijos Kinija kritikuoti kaip ir neturi dėl ko. Vienos Kinijos politinis principas pažeidžiamas nėra, mat ES akcentuoja „status quo" palaikymą Taivano sąsiauryje, tačiau neįvardina Taivano kaip nepriklausomos teritorijos ir neskatina imtis veiksmų nepriklausomybės link. Vis dėlto, už neutralios pozicijos įvaizdžio, slypi ir akivaizdūs ekonominiai siekiai. Nors prekybiniai saitai su Kinija yra milžiniškos svarbos, Taivanas taip pat nėra maža rinka: 24 milijonai Taivano gyventojų ne tik pasižymi didžiule perkamąją galia. Teritorijoje itin sėkmingai vystomos aukštųjų technologijų industrijos, kurios gali pasiūlyti ne vieną įdomią ekonominę bei mokslinę galimybę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/xandreaswork-ri4ppsmkdus-unsplash-1.jpg" alt="Taivanas" /></p>
<h2>Neutralia ES pozicija siekiama išgelbėti ryšius su Kinija</h2>
<p>Lietuva tapo pirmąją ES nare, nusprendusia pagilinti diplomatinius ryšius su Taivanu, tačiau dabar, keičiasi visos bendrijos pozicija. Europos parlamento narė Marketa Gregorova teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Tiek diplomatiniai ryšiai su Kinija, tiek su Taivanu neša tam tikros naudos. Kinijos diplomatija tapo itin agresyvi, įkyri ir netaktiška. Tuo tarpu Taivano, demonstruoja galimą naudą, gerus kėslus ir tai, ką jie patys gali pasiūlyti".</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, ES tvirtos pozicijos neužima ir stengiasi išlaikyti tam tikrą neutralumą. Taip, užmezgamas ryšys su Taivanu piktina Pekiną, tačiau bendrija Taivanui nedalina jokių pažadų: nesiūlo palaikymo karinio konflikto scenarijaus atveju, kaip tai daro JAV, o ir komerciniai ryšiai yra gana kompleksiški[4]. </p>
<p>Kitaip tariant, bet kokia potenciali komercinė nauda iš Taivano, tikrai neatsvers to, ką gali pasiūlyti Kinija: didžiosios komunistinės valstybės supykdyti nenori niekas. O ir pati Kinija savo retorikos per daug nesirenka ir sąlygas diktuoja ne tik ES narėms, bet ir …popiežiui. Pekinas reikalauja, kad Vatikanas nutrauktų ryšius su Taivanu ir teigia, kad tik tokiu atveju užtikrins katalikų bažnyčiai didesnes sprendimų priėmimo laisves žemyninėje Kinijoje.</p>
