Karas Persijos įlankoje ir atakos Raudonojoje jūroje sukėlė didžiausią fizinį energijos išteklių tiekimo sutrikimą pasaulio istorijoje
Europos vairuotojai susiduria su nauju degalų brangimo etapu. Rugsėjo 22 dieną pasaulinė naftos kaina vėl viršijo 100 JAV dolerių už barelį, o kai kuriose Europos valstybėse benzinas jau kainuoja daugiau kaip 2,40 euro, dyzelinas – daugiau kaip 2,50 euro už litrą. Naujausią kainų šuolį sukėlė sutrikęs naftos ir jos produktų tiekimas iš Artimųjų Rytų, kur karinės operacijos paveikė du strategiškai svarbius pasaulinės prekybos maršrutus.
Hormūzo sąsiauryje, jungiančiame Persijos įlanką su Omano įlanka ir Arabijos jūra, laivyba smarkiai sumažėjo po rugpjūtį įstrigusių JAV ir Irano derybų bei atsinaujinusių karinių veiksmų. Naujausia Irano atakų banga sumažino kasdienį krovininių laivų praplaukimų skaičių iki mažiau nei 20. Tuo metu Irano remiami Jemeno hučiai tęsia išpuolius Bab el Mandebo sąsiaurio regione, kuris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka.
Rugsėjo 23 dieną „Euronews“ paskelbtoje analizėje dabartinė krizė apibūdinama kaip didžiausias fizinis energijos išteklių tiekimo sutrikimas pasaulinės energetikos rinkų istorijoje. Problema neapsiriboja išaugusiomis naftos kainomis: sutrikęs žaliavos pristatymas perdirbimo gamykloms, sumažėjusi degalų gamyba ir apsunkintas jau pagamintų naftos produktų transportavimas. Dėl šių priežasčių benzino, dyzelino ir aviacinio kuro kainos skirtingose šalyse auga nevienodu tempu.
Nyderlanduose benzinas kainuoja 2,43 euro, o Danijoje dyzelino kaina pasiekė 2,52 euro už litrą
Rugsėjo 22 dienos degalų kainų stebėsenos duomenimis, brangiausias benzinas Europoje buvo Nyderlanduose, kur vidutinė litro kaina siekė 2,43 euro. Antroje vietoje buvo Danija – 2,35 euro, trečioje Suomija – 2,32 euro. Prancūzijoje vairuotojai už litrą benzino mokėjo vidutiniškai 2,23 euro, o Graikijoje – 2,20 euro. Tai skirtingų šalių vidurkiai, todėl konkrečiose degalinėse kainos gali būti tiek didesnės, tiek mažesnės.
Dyzelino rinkoje kainų šuolis dar ryškesnis. Danijoje jo litras rugsėjo 22 dieną kainavo vidutiniškai 2,52 euro, Prancūzijoje – 2,40 euro, Italijoje – 2,36 euro. Palyginimui, Šiaurės Makedonijoje dyzelino kaina siekė apie 1,70 euro, Andoroje – 1,72 euro. Taigi už tą patį kiekį degalų skirtingose Europos valstybėse vairuotojai moka labai nevienodai.
50 litrų dyzelino bakas Danijoje pagal šias kainas kainuotų 126 eurus, Prancūzijoje – 120 eurų, Italijoje – 118 eurų. Šiaurės Makedonijoje toks pat kiekis kainuotų apie 85 eurus. Skirtumas tarp Danijos ir Šiaurės Makedonijos siektų 41 eurą už vieną degalų bako papildymą.
Tačiau vien nominali litro kaina neatskleidžia tikrojo ekonominio poveikio gyventojams. Turtingesnėse šalyse didesnę degalų kainą gali iš dalies kompensuoti aukštesnės pajamos, o valstybėse, kuriose atlyginimai mažesni, net ir pigesni degalai gali sudaryti didesnę namų ūkio išlaidų dalį.
Bosnijos ir Hercegovinos gyventojams degalų pirkimas sudaro didžiausią naštą, o Europos Sąjungoje labiausiai išsiskiria Graikija
„Euronews“ analizėje degalų kainos buvo įvertintos atsižvelgiant į valstybių perkamąją galią. Skaičiuota, kiek kainuoja 50 litrų degalų ir kokią santykinę ekonominę naštą ši suma reiškia skirtingose šalyse. Tam naudotas bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, pakoreguotas pagal perkamosios galios skirtumus.
Pagal šį vertinimą didžiausia degalų našta tenka Balkanų regionui. Bosnija ir Hercegovina išsiskiria tuo, kad 50 litrų degalų kainuoja daug, palyginti su šalies ekonominiu pajėgumu. Nors nominalios benzino ir dyzelino kainos čia gerokai mažesnės nei Nyderlanduose ar Danijoje, mažesnė gyventojų perkamoji galia reiškia, kad degalų pirkimas gali pareikalauti didesnės turimų lėšų dalies.
Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį labiausiai išsiskiria Graikija. Ji atsiduria pirmoje vietoje tiek vertinant benziną, tiek dyzeliną. Graikijos degalų kainos yra vienos didžiausių Europoje, o šalies ekonominis pajėgumas mažesnis nei turtingiausių Šiaurės ir Vakarų Europos valstybių.
Vis dėlto BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą nėra tas pats, kas vidutinis ar medianinis atlyginimas. Todėl šis metodas leidžia palyginti bendrą šalių ekonominį pajėgumą, tačiau tiksliai neparodo, kokią konkrečios šeimos mėnesio biudžeto dalį sudaro išlaidos degalams. Tam reikėtų papildomai vertinti namų ūkių pajamas, automobilio naudojimo intensyvumą ir viešojo transporto prieinamumą.
Lietuvoje dyzelinas jau kainuoja apie 2,29 euro, o benzinas artėja prie 2 eurų už litrą
Lietuva taip pat jaučia pasaulinės degalų krizės pasekmes. Rugsėjo 24 dienos rytą „fuel-prices.eu“ skelbiami Lietuvos energetikos agentūros duomenimis paremti vidurkiai rodė, kad A95 benzino litras Lietuvoje kainavo apie 1,99 euro, o dyzelino – apie 2,29 euro. Tai naujesni duomenys nei rugsėjo 22 dienos Europos šalių palyginimas, todėl šių dviejų datų kainų nereikėtų laikyti vienu metu užfiksuotu reitingu.
Pagal rugsėjo 24 dienos ryto vidurkius 50 litrų benzino bakas Lietuvoje kainuotų apie 99,40 euro, o toks pat dyzelino kiekis – apie 114,70 euro. Dyzeliną naudojančio automobilio savininkas už pilną baką sumokėtų maždaug 15 eurų daugiau. Kainų skirtumas svarbus ne vien privatiems vairuotojams: dyzelinas naudojamas krovininiame transporte, žemės ūkyje ir įvairioje pramoninėje technikoje.
Lietuvos degalinėse skelbiamos kainos nevienodos. Stebėsenos sistemoje benzino kainos svyravo maždaug nuo 1,84 iki 2,10 euro, dyzelino – nuo 2,15 iki 2,40 euro už litrą. Tai rodo, kad net ir nedidelėje rinkoje pasirinkta degalinė gali pastebimai pakeisti galutinę išlaidų sumą.
Degalų brangimas Lietuvoje gali paveikti platesnę vartojimo prekių ir paslaugų rinką. Didėjant transportavimo sąnaudoms, papildomas spaudimas tenka logistikos įmonėms, maisto tiekėjams ir kitoms bendrovėms. Tačiau tai, kokia papildomų išlaidų dalis bus perkelta galutiniams vartotojams, priklausys nuo verslo konkurencijos, sutarčių, degalų kainų kitimo ir bendros ekonominės padėties.
Pasaulio naftos perdirbimo gamyklos prarado beveik 5 mln. barelių dienos gamybos, o smūgiai Saudo Arabijoje ir Kuveite dar labiau sumažino pasiūlą
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, 2026 metų liepą pasaulio naftos perdirbimo gamyklų gamybos apimtis buvo beveik 5 mln. barelių per dieną mažesnė nei 2025 metų liepą. Šis sumažėjimas padeda paaiškinti, kodėl dyzelino ir kitų jau perdirbtų naftos produktų kainos kyla net tada, kai žaliavinės naftos rinkoje trumpam sumažėja įtampa.
Naftos perdirbimo gamyklos negali be papildomų sąnaudų pakeisti vienos rūšies žaliavos kita. Skirtingų telkinių nafta skiriasi tankiu, sieros kiekiu ir kitomis savybėmis, o perdirbimo įrenginiai pritaikyti tam tikroms žaliavų rūšims. Nutrūkus įprastam tiekimui iš Persijos įlankos, gamykloms tenka ieškoti alternatyvių tiekėjų, keisti logistiką arba mokėti daugiau už tinkamą žaliavą.
Situaciją pablogino tiesioginiai dronų smūgiai naftos perdirbimo objektams Saudo Arabijoje, Kuveite ir Bahreine. Dėl atakų kai kuriose gamyklose gamyba buvo sustabdyta arba sumažinta. Tuo pat metu sutrikęs jau pagamintų degalų transportavimas iš regiono riboja galimybes operatyviai papildyti atsargas kitose pasaulio rinkose.
Dėl šių priežasčių rinkoje vienu metu trūksta ir žaliavinės naftos, ir tam tikrų galutinių produktų. Dyzelino bei aviacinio kuro kainoms tai ypač svarbu, nes jų paklausa susijusi su transportu, pramone ir tarptautine prekyba.
Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms dar labiau padidino konkurenciją dėl dyzelino
Prie Artimųjų Rytų krizės prisidėjo ir Rusijos karo prieš Ukrainą poveikis pasaulinei degalų rinkai. Ukrainos bepiločiai orlaiviai pastaraisiais mėnesiais atakavo Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, saugyklas ir kitus energetikos objektus. Rugsėjo 20 dieną surengta didelio masto ataka prieš Maskvos naftos perdirbimo gamyklą tapo dar vienu šios kampanijos epizodu.
TEA vertinimu, Europai šių smūgių poveikis pasireiškia netiesiogiai. Rusijos naftos produktų importas į Europos Sąjungą jau smarkiai apribotas, tačiau Rusijos degalų perdirbimo pajėgumų sutrikimai paveikia kitas pasaulio rinkas. Tokios valstybės kaip Turkija ir Brazilija, kurios perka rusiškus naftos produktus, gali būti priverstos ieškoti papildomų dyzelino kiekių iš kitų tiekėjų.
Taip didėja konkurencija dėl degalų, kuriuos perka ir Europos valstybės. Jeigu papildomų tiekimo šaltinių nėra pakankamai arba jų pristatymas brangus, padidėjusi paklausa kelia kainas platesnėje tarptautinėje rinkoje. Todėl naftos perdirbimo gamyklos veiklos sutrikimas Rusijoje gali paveikti Europos degalų kainas net ir nesant tiesioginių prekybos ryšių su konkrečia Rusijos įmone.
Europos Centrinio Banko ekspertai prognozuoja, kad dyzelino perdirbimo maržos aukščiausią tašką pasieks spalį
„Euronews Business“ kalbinti Europos Centrinio Banko (ECB) ekspertai, remdamiesi Londono vertybinių popierių biržos grupės (LSEG) duomenimis apie būsimųjų sandorių rinką, nurodė, kad dyzelino perdirbimo maržų pikas laukiamas spalį. Benzino perdirbimo maržos, jų vertinimu, aukščiausią tašką jau buvo pasiekusios rugpjūtį.
Perdirbimo marža parodo skirtumą tarp žaliavinės naftos kainos ir iš jos pagaminto produkto rinkos vertės. Ji nėra tapati grynajam gamyklos pelnui, nes dar reikia įvertinti energijos, darbo, logistikos ir kitas sąnaudas. Tačiau didėjanti marža paprastai rodo įtampą konkretaus naftos produkto rinkoje.
Rugsėjo 23 dienos „Euronews“ analizė leidžia išskirti dvi skirtingas tendencijas. Benzino rinkoje dalis spaudimo galėjo būti stipriausia jau rugpjūtį, o dyzelino rinkoje didžiausios įtampos tikimasi vėliau. Tai svarbu Europai, kur dyzelinas plačiai naudojamas komerciniame transporte ir krovinių pervežimo grandinėse.
Vis dėlto prognozuojamas perdirbimo maržų pikas spalį savaime nereiškia, kad tą patį mėnesį būtinai pradės pigti dyzelinas degalinėse. Galutinė litro kaina priklauso ir nuo žaliavinės naftos kainos, mokesčių, valiutų kursų, transportavimo išlaidų bei degalinių konkurencijos. Jei kariniai veiksmai Hormūzo ir Bab el Mandebo sąsiauriuose tęsis, tiekimo rizika gali išlikti ir po prognozuojamo maržų piko.
Šaltiniai:
„Euronews“. Alessio Dell’Anna, Doloresz Katanich. (2026). ‘Largest global fuel supply disruption in history’: Which Europeans are paying the most for fuel? https://www.euronews.com/2026/09/23/largest-global-fuel-supply-disruption-in-history-which-europeans-are-paying-the-most-for-f
„Tarptautinė energetikos agentūra“. (2026). Sheltering From Oil Shocks. https://www.iea.org/reports/sheltering-from-oil-shocks
„Fuel Prices Europe“. (2026). Live Fuel Prices Europe Today — Real-Time Petrol & Diesel. https://www.fuel-prices.eu/live/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie degalų kainų augimą Europoje, jo priežastis ir poveikį gyventojams. Tai aktuali tema, kuri domina daugumą skaitytojų.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie degalų kainų pokyčius Europoje ir jų priežastis, remiasi patikimais šaltiniais, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja esamą degalų kainų krizę Europoje, kuri tiesiogiai veikia vairuotojus ir namų ūkius. Be to, jis pateikia svarbią informaciją apie kainų skirtumus tarp šalių, kas gali būti naudinga Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie degalų kainų augimą Europoje, susijusį su pasauliniais tiekimo sutrikimais, ir analizuoja ekonominį poveikį skirtingose šalyse. Tai naudinga skaitytojams, siekiantiems suprasti dabartinę situaciją ir jos pasekmes.
Straipsnis skatina nerimą dėl didėjančių degalų kainų ir energetikos krizės, tačiau trūksta psichologiškai saugaus tono ir optimistinių sprendimų. Tai gali sukelti neigiamas emocijas skaitytojams.
