<h2>Sakartvelas gali likti už borto</h2>
<p>Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) pasiekė susitarimą ir pateikė rekomendaciją, jog Ukrainai ir Moldovai būtų suteikiama narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyva ir kandidatės statusas. </p>
<p>Nors tikslus sprendimas dėl kandidačių statuso suteikimo bus priimamas Europos Vadovų Taryboje birželio 23–24 dienomis[1], daugelis ekspertų neabejoja, kad jis bus palankus šioms valstybėms, kurios karo Ukrainoje akivaizdoje, skuba prisijungti prie europinės šeimos.</p>
<p>Tačiau, EK siūlymas suteikti kandidačių statusą Ukrainai bei Moldovai nemaloniai nustebino Sakartvelą, kuris lieka už borto.</p>
<p>Šios šalies paraiška tapti ES nare taip pat buvo vertinama, tačiau priimtas jai nepalankus sprendimas: nuspręsta siūlymą pateikti po to, kai šalis įgyvendins numatytas išankstines sąlygas[2].</p>
<blockquote>
<p>EK sprendimu nusivylę kartvelai išėjo į gatves: šalies miestuose prasidėjo daugiatūkstantiniai protestai, kuriais siekiama įrodyti, kad ši Kaukazo valstybė nori ir yra pasirengusi prisijungti prie ES[3]. Tačiau, piliečių noro nepakanka. Regis, jog kelią į Europą Sakartvelui užkerta pati šalies valdžia. </p>
</blockquote>
<h2>„Ne" neišgirdo, tačiau atsakymas aiškus </h2>
<p>Nors Sakartvelas neišgirdo aiškaus „ne", Ukrainai ir Moldovai buvo pasiūlytas greitesnis kelias į ES. Tuo tarpu EK rekomendavo, kad Sakartvelas kol kas įgytų tik „europinę perspektyvą" ir būtų priimta kaip oficiali kandidatė į ES, kai įvykdys tam tikras sąlygas.</p>
<p>EK pateiktame pranešime pažymima, kad pastaruosius keletą metų politinė poliarizacija ir atsilikimas nuo demokratijos trukdė Sakartvelui siekti narystės Bendrijoje.</p>
<p>EK pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad dabartinė situacija yra didžiulis Sakartvelo žingsnis į priekį, o Europos perspektyva taip pat reiškia didelį pasiekimą.</p>
<blockquote>
<p>„Durys plačiai atvertos. Dabar Sakartvelas turi imtis būtinų veiksmų, kad galėtų judėti į priekį. Kuo greičiau pristatysite tai, tuo greičiau bus pasiekta pažanga, todėl nuo Sakartvelo priklauso, ar aiškiai išreikšite savo poziciją ir žengsite į priekį pro atviras duris", – situaciją komenatavo EK pirmininkė[4].</p>
</blockquote>
<p>Tai reiškia, kad norėdamas gauti kandidatės statusą, Sakartvelas turės įvykdyti keletą sąlygų, įskaitant politinės poliarizacijos mažinimą, teismų sistemos nepriklausomumo stiprinimo reformų įgyvendinimą ir kovos su korupcija stiprinimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-lue-8yw6tsb8tnc-unsplash-7.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vidinės problemos</h2>
<p>Dalis Sakartvelo parlamentarų ir valdančiosios koalicijos narių viešai gyrė patenkinamą EK sprendimą.</p>
<blockquote>
<p>„Sakartvelas daug metų laukė oficialaus ES Europos perspektyvos pripažinimo. Džiaugiamės, kad EK šiandien oficialiai pripažino šią perspektyvą ir pasiūlė mums konkretų planą, kaip gauti kandidatės statusą," – teigė valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė" pirmininkas Iraklijus Kobachidzė.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, tikėtina, kad realiai šalies valdžia yra nusivylusi. Ukraina, Sakartvelas ir Moldova, siekė susieti savo bendrus europinius siekius kaip „ES asocijuotoji trijulė".</p>
<p>2021 m. Kijeve vykusiame užsienio reikalų ministrų susitikime trys buvusios sovietinės respublikos oficialiai patvirtino savo bendradarbiavimą siekiant platesnio užmojo Europos integracijos.</p>
<p>„Ukraina, Sakartvelas ir Moldova dabar oficialiai yra asocijuotoji trijulė. Šiandien sujungiame jėgas mūsų europinės integracijos kelyje šiuo Kijeve nustatytu nauju formatu", – tuomet tviteryje rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba[5].</p>
<p>Kai šių metų vasario 24 d. Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, Sakartvelas ir Moldova pajuto išskirtinį pavojų: abiejų šių šalių teritorijas yra atsiriekusi didžioji kaimynė Rusija, ten įtaisyti separatistiniai režimai.</p>
<blockquote>
<p>Dėl to praėjus kelioms dienoms po įvykių Ukrainoje pradžios, visos šios trys šalys kartu pateikė paraiškas dėl narystės.</p>
</blockquote>
<p>Nors dabartinis EK vertinimas nereiškia, kad neigiamą atsakymą šalis išgirs ir iš Europos Vadovų Tarybos, Sakartvelas iš tiesų turi aibę vidinių problemų. </p>
<p>Kadaise šalis buvo viena iš pirmaujančių ES rekomenduojamų reformų įgyvendintojų, bet 2020–2021 m. joje prasidėjo krizė. </p>
<p>Po Sakartvelo parlamento rinkimų, opozicija apkaltino valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“ rinkimų klastojimu ir nepripažino jų rezultatų[6].</p>
<blockquote>
<p>Prasidėjo protestai ir parlamento boikotas. 2021 m. vasario mėnesį ministras pirmininkas Giorgi Gacharija atsistatydino dėl planų areštuoti opozicijos lyderį Niką Melia.</p>
</blockquote>
<p>Galiausiai, N. Melia buvo areštuotas, o įsisiautėjusią situaciją suvaldyti turėjo ir tarpininkauti pasisiūliusi ES[7]. Nors opozicijos lyderis buvo paleistas, politiniai neramumai paliko juodą dėmę besikuriančios demokratijos žemėlapyje.</p>
<p>Galbūt dėl to Europos lyderiai kalbėdami apie Ukrainos ir Moldovos šansus prisijungti prie Bendrijos, Sakartvelo neminėjo.</p>
<p>Birželio 15 d. prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Sakartvelas geopolitiškai yra „kitoje vietoje" nei Ukraina ir Moldova. O Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nepaminėjo šalies, kai birželio 16 d. vizito į Kijevą metu viešai parėmė kitų dviejų kandidačių statusą.</p>
<h2>Prasta valdžios reakcija</h2>
<p>Europos lyderių sprendimai nepatiko Sakartvelo valdžiai. Kai birželio 9 d. Europos Parlamentas (EP) priėmė griežtai suformuluotą rezoliuciją dėl prastos žiniasklaidos laisvės padėties ir paragino ES apsvarstyti galimybę taikyti sankcijas neoficialiam šalies vadovui Bidzinai Ivanišviliui, vyriausybė griežtai reagavo į šią rezoliuciją.</p>
<p>Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklijus Garibašvilis pavadino ją „neatsakinga ir įžeidžiančia mūsų žmones"[8]. </p>
<blockquote>
<p>I. Garibašvilio pastabos atitiko neseniai valdančiosios partijos pareigūnų ir provyriausybinės žiniasklaidos iškeltas sąmokslo teorijas, kad Vakarai gali bandyti įtraukti Sakartvelą į karą Ukrainoje, atidarydami „antrąjį frontą" prieš Rusiją.</p>
</blockquote>
<p>Birželio 14 d. Amerikos ambasadorius Tbilisyje paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad šie teiginiai yra „šimtaprocentinė Rusijos dezinformacija".</p>
<p>Tačiau, I. Garibašvilio tai neužtildė. Jis taip pat teigė, kad Sakartvelas lenkia kitas dvi kandidates (Moldovą ir Ukrainą) „pagal visus išmatuojamus parametrus", o jo šalis pralaimėjo dėl to, kad „kaip Europos lyderiai iš anksto tiesiogiai nurodė, geografinė padėtis taip pat trukdė Sakartvelui gauti kandidatės statusą".</p>
<p>Situaciją taisyti vėliau bandė šalies prezidentė Salome Zourabichvili, kuri kreipėsi į tautą, kaltindama tiek valdančiąją partiją, tiek opoziciją dėl pernelyg karštos retorikos dėl artėjančio ES sprendimo ir ragindama tautiečius susitelkti, kad viešai pademonstruotų šalies europinius siekius. </p>
<blockquote>
<p>Tačiau, ekspertai atsargiai vertina Sakartvelo galimybes ir spekuliuoja, kad kol valstybėje nepasikeis valdžia, šalies šansai prisijungti prie Bendrijos išliks gana minimalūs.</p>
</blockquote>
<p>Tbilisio analitinio centro „Georgian Institute of Politics" direktorius Kornely Kakachia teigia, kad Sakartvelas prarado galimybę: „Dar visai neseniai buvome laikomi vienais iš lyderių, tačiau dėl pastarųjų metų politikos tapome vienu iš atsiliekančiųjų trejeto".</p>
<p>Eksperto teigimu, „europinę perspektyvą" ES būtų suteikusi bet kuriai kitai šaliai ir tai buvo minimumas, kurio Europa negalėjo nepadaryti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mostafa-meraji-prmoteiuwbc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šalyje kilo protestai</h2>
<p>82 proc. kartvelų pritaria savo šalies stojimui į ES, todėl suprantama, kad daugelis dabar jaučiasi nesivylę[9].</p>
<p>EK sprendimu nepatenkinti gyventojai pirmadienį išskubėjo į gatves. Taip siekiama parodyti, kad šalis neatsisako savo tikslo tapti ES nare. </p>
<p>Mojuodami Sakartvelo, Ukrainos ir ES vėliavomis, maždaug 60 000 demonstrantų susirinko prie parlamento į „Maršą už Europą". Į mitingą susirinkę piliečiai teigė, kad jei Sakartvelas netaps ES nare, šalis atsidurs Rusijos įtakos sferoje[10]. </p>
<blockquote>
<p>Mitingo organizuotojai teigė, kad Europa yra istorinis jų pasirinkimas ir siekis, dėl kurio aukojosi visos kartos. </p>
</blockquote>
<p>Mitingą inicijavo pagrindinės šalies prodemokratinės grupės, jį parėmė visos opozicinės partijos ir prezidentė, kuri teigė, kad „šią istorinę dieną privalome mobilizuotis: mūsų žinia – mes norime europietiško Sakartvelo".</p>
