Estija juda link pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos
Estijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, kuriuo šalis pasitrauks iš Otavos konvencijos, draudžiančios naudoti priešpėstines minas. Projektas dabar bus teikiamas Estijos parlamentui (Riigikogu), kur jam reikės dviejų svarstymų ir daugumos balsų, kad būtų priimtas.
77.lt primena, jog praėjusį mėnesį Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija paskelbė ketinančios trauktis iš Otavos konvencijos, o po kelių savaičių prie jų prisijungė ir Suomija. Šis sprendimas esą atspindi augančias saugumo grėsmes regione, ypač dėl Rusijos agresijos.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pabrėžė, kad pasitraukimas iš konvencijos yra aiškus signalas Rusijai.
„Rusija, mūsų didžiausia saugumo grėsmė, nėra Otavos konvencijos narė ir užminavo daugiau nei 100 000 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos“, – sakė jis[1].
Anot ministro, Estijos gynybos pajėgoms būtina turėti „didesnį lankstumą ir laisvę renkantis ginklų sistemas, atsižvelgiant į mums kylančias grėsmes ir potencialaus priešo elgesį“.
M. Tsahkna taip pat pabrėžė, kad pasitraukimas iš konvencijos esą nepakeis Estijos įsipareigojimų laikytis tarptautinės ir humanitarinės teisės. „Mes ir toliau laikysimės tarptautinės teisės normų“, – tikino ministras.
Otavos konvencija draudžia itin pavojingų priešpėstinių minų naudojimą ir gamybą
Otavos konvencija, oficialiai vadinama Konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo, buvo priimta 1997 m. rugsėjo 18 d. Osle ir įsigaliojo 1999 m. kovo 1 d.[2]. Ši sutartis draudžia naudoti, gaminti, kaupti ar perduoti priešpėstines minas – ginklus, kurie detonuoja automatiškai, kai ant jų užlipama ar praeinama šalia. Konvenciją pasirašė ir ratifikavo daugiau nei 160 šalių, įskaitant visas Baltijos šalis. Tačiau tokios šalys kaip Rusija, JAV, Kinija, Indija ir Izraelis prie jos neprisijungė.
Otavos konvencija laikoma svarbiu humanitariniu pasiekimu, nes priešpėstinės minos kelia didelę grėsmę civiliams gyventojams, ypač po karinių konfliktų. Jos dažnai lieka aktyvios dešimtmečiais, žaloja ar nužudo žmones ir trukdo atkurti normalų gyvenimą.
Per daugiau nei du dešimtmečius konvencija padėjo sunaikinti milijonus minų, sumažinti jų gamybą ir aukų skaičių – nuo daugiau nei 20 000 kasmet iki mažiau nei 5 000. Vis dėlto Rusijos invazija į Ukrainą parodė, kad šių ginklų grėsmė niekur nedingo: Ukraina šiuo metu laikoma labiausiai užminuota šalimi pasaulyje.
Lietuva irgi ruošiasi pasitraukti iš Otavos konvencijos
Lietuva Otavos konvenciją ratifikavo prieš kiek daugiau nei du dešimtmečius, 2003 metais.
Tačiau dabar mūsų šalis, kaip ir Estija, Latvija, Lenkija bei Suomija, taip pat paskelbė ketinanti pasitraukti iš Otavos konvencijos. Šių metų kovo 18 d. Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai bendru pareiškimu rekomendavo atsisakyti konvencijos, argumentuodami, kad Rusijos keliama grėsmė esą verčia ieškoti naujų gynybos priemonių[3].
Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė tuomet pabrėžė, kad toks sprendimas siunčia „aiškią žinią“ apie regiono šalių ryžtą ginti savo sienas.
