Estijoje vidutinis atlyginimas perkopė 2000 eurų ir beveik pasivijo Lietuvą

Estijos gyventojų atlyginimai augo

Vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas Estijoje 2024 metų antrąjį ketvirtį buvo 2007 eurai, arba 7,2 proc. didesnis nei tuo pačiu metu pernai ir pirmą kartą jis siekė daugiau nei 2000 eurų per mėnesį.^[1]

Pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas Estijoje buvo 1894 eurai, arba 8,8 proc., didesnis nei tuo pačiu metu pernai. 2023 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas siekė 1904 eurus per mėnesį.

Estijos statistikos departamento duomenimis, atlyginimo mediana antrąjį ketvirtį buvo 1641 euras, o 2023 metų tuo pačiu laikotarpiu – 1524 eurai. Atlyginimo mediana yra rodiklis, kad vienodas darbuotojų skaičius uždirba vis didesnį atlyginimą.

„Nors vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas antrąjį ketvirtį buvo didesnis nei pirmąjį, per pastaruosius keturis ketvirčius atlyginimų augimas sulėtėjo. Tai aiškiai rodo ir šių metų antrojo ketvirčio duomenys“, – teigė Evelė Volens (Eveli Voolens), Statistikos tarnybos socialinės statistikos grupės vadovė.

E.Volensas paaiškino, kad didžiausias vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas buvo informacijos ir ryšių (3468 eurai), finansinės ir draudimo veiklos (3163 eurai) bei elektros, dujų ir oro kondicionavimo (3138 eurai) srityse.

Mažiausias vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas buvo apgyvendinimo ir maitinimo (1262 eurai), kitų paslaugų veiklos (1314 eurai) ir nekilnojamojo turto veiklos (1 396 eurai) srityse.

„Palyginti su situacija prieš metus, atlyginimas labiausiai augo sveikatos ir socialinės priežiūros bei kitose paslaugų veiklos srityse“, – nurodė ji.

Taline vidutinis atlyginimas siekė per 2300 eurų per mėnesį

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas buvo Taline (2 339 eurai) ir Harju apskrityje (įskaitant Taliną 2 233 eurai) ir Tartu (2 039 eurai). Mažiausias atlyginimas buvo Valgos (1509 eurai), Hiiu (1525 eurai) ir Saare (1535 eurai) apskrityse.

„Nors daugumoje Estijos apskričių atlyginimai vis dar nesiekia šalies vidurkio, atlyginimų rodikliai vis dar auga. Lyginant su tuo pačiu laiku pernai, atlyginimas labiausiai išaugo Ida-Viru (9,4 proc.), Hiiu (8,6 proc.) ir Valgos apskrityse (8,5 proc.)“, – teigė analitikė.

Didžiausias atlyginimo mediana buvo Taline (1899 eurai), Harju (įskaitant Taliną 1828 eurai) ir Tartu apskrityje (1713 eurai). Mažiausias atlyginimo mediana buvo Valgos (1297 eurai) ir Saare (1320 eurų) bei Ida-Viru apskrityse (1322 eurai).

Statistikos tarnyba nuo 2023 metų pirmojo ketvirčio vidutiniam darbo užmokesčiui skelbti naudojasi Mokesčių ir muitinės valdybos darbo registro bei pajamų ir socialinio mokesčio deklaracijų duomenimis. Į jas įtraukiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, Valstybės tarnybos įstatymą ir tarnybos sutartį. 

Minimalus atlyginimas Estijoje šiais metais siekia 820 eurų arba 763,18 eurų „į rankas“, vidutinis atlyginimas antrąjį 2024 metų ketvirtį išaugo iki 2007 eurų arba apie 1250 eurų „į rankas“.

Palyginimui Lietuvoje 2024 metais minimali mėnesinė alga (MMA) pakilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o nepamokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Šie pokyčiai lemia, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ auga 75,22 euro ir siekia 708,4 euro.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2196,4 eurų ir, palyginti su š. m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 1,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Tai reiškia, kad „į rankas“ žmogus gauna apie 1340 eurų.

Ekonomistas: atlyginimų augimas spartesnis nei infliacija

„Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raulis Eametsas, komentuodamas vidutinio atlyginimo rodiklius, teigė, kad atlyginimų augimas yra svarbiau nei atlyginimo dydis. „Vidutinis atlyginimas, lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, padidėjo 7,2 proc., o tai yra mažesnis nei 8,8 proc. padidėjimas pirmąjį ketvirtį, bet vis tiek reikšmingas. Svarbu ir tai, kad atlyginimų augimas yra spartesnis nei infliacija, kas reiškia, kad žmonių realios pajamos didėja“, – aiškino jis.

Anot R.Eametso, nėra nieko stebėtino dėl paties atlyginimų augimo, nes užimtumo lygiai vis dar išlieka aukšti: „Jeigu darbo rinkos rodikliai yra geri, darbdaviai turi atsižvelgti į darbuotojų pageidavimus dėl atlyginimų didinimo, nes prie durų nėra bedarbių eilės“.

„Tuo atveju, jei darbuotojų atlyginimų sąnaudoms būtų įvestas saugumo mokestis (finansų ministro siūlymas), greičiausiai mokesčių išlaidas tektų padengti darbuotojams. Jau dabar yra keletas sektorių ir profesijų, kuriuose žmonės veikia kaip mažosios bendrijos arba pagal individualią veiklą, taip siekdami optimizuoti mokesčius, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, taksi, valdymo ir apskaitos paslaugų sektoriuje“, – pridūrė R.Eametsas. -– Didelė tikimybė, kad atlyginimų vokeliuose dalis didės ir tose srityse, kur didesni pinigų srautai“.

Darbo užmokestis Estijoje auga ir toliau, tačiau lėčiau nei anksčiau. Vidutinis atlyginimas Estijoje birželį siekė 1939 eurus, įvertinus metinius sezoninius svyravimus. Vidutinis atlyginimas per tris mėnesius padidėjo 1,2 proc., todėl metinis augimo tempas siekia 5 procentus. Per metus darbo užmokestis augo 7 proc. Tai reiškia, kad didžioji dalis metų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo ankstesniais ketvirčiais.

Ekonomistai džiaugtis neskuba

Leno Uskiula (Lenno Uusküla), „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, teigė, kad vidutinio atlyginimo perkamoji galia ir toliau auga. „Kadangi per metus, iki birželio, kainos padidėjo 2,7 proc., tai perkamoji galia išaugo 4,4 proc. Atotrūkis nuo 2021 m. piko vis dar yra 3,9 proc.“, – pridūrė jis. - Kadangi privalomų išlaidų dalis pirkinių krepšelyje ir toliau išlieka labai didelė, nes labiausiai išaugo šių prekių ir paslaugų kainos bei buvo didesnės būsto paskolos įmokos, laisvų pinigų suma šeimos biudžete ženkliai sumažėjo, todėl pragyvenimo lygio kritimas buvo didesnis.“

„Taip pat ne visiems darbuotojams vienodai augo darbo užmokestis. Per metus jis labiausiai augo sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos srityje, kur antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, padidėjo 11,3 proc. Taip pat išaugo ir kitos paslaugų bei nekilnojamojo turto veiklos“, – sakė L. Uskiula.

L. Uskiulos teigimu, atlyginimai Estijoje ir šiais metais toliau augs, o atlyginimų augimas ir toliau bus didesnis nei kainų augimas. „Pamažu grįžtame į tą patį lygį, kuriame buvome 2021 m. viduryje, bet tai dar užtruks. Tam įtakos turi ir nauji mokesčių pakeitimai“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Lisa Elmik (Liis Elmik) pažymėjo, kad dėl metų pradžioje padidinto minimalaus atlyginimo atlyginimų augimas buvo spartesnis apatinėje darbo užmokesčio skalės dalyje.

„Valstybiniame sektoriuje darbo užmokestis vis dar didėjo sparčiau nei privačiame, nors atotrūkis nuo privataus gerokai sumažėjo. Vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje išaugo aštuoniais, privačiame - septyniais procentais. Sparčiausiai augantys atlyginimai buvo sveikatos apsaugos srityje, kur balandžio mėnesį įvyko kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo užmokesčio didėjimas.

„Swedbank“ prognozėmis, šiemet vidutinis bruto atlyginimas padidės septyniais procentais. „Atlyginimų augimas sulėtės, nes sumažėjo darbo jėgos paklausa, o prasta įmonių ekonominė padėtis neleidžia kelti atlyginimų taip, kaip anksčiau. Sunki viešųjų finansų padėtis riboja atlyginimų didėjimą viešajame sektoriuje", – sakė L. Elmik.

Šiemet, specialistės teigimu, vidutinio neto darbo užmokesčio perkamoji galia padidės tik dviem procentais.

„Kitais metais darbo užmokesčio augimas sulėtės, kainų kilimas spartės, o mokesčių didinimas suvalgys papildomą vartotojo pajamų dalį. Todėl 2025 metais vidutinio neto darbo užmokesčio perkamoji galia sumažės dviem procentais, o pozityvių pokyčių sulauksime tik 2026 metais“, – nurodė L. Elmik. – Vidutinė pensija antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 11 procentų. Pensijos pastaraisiais metais ji augo sparčiai. Jei vidutinis neto atlyginimas kainas pasivys tik 2026 metais, tai vidutinės pensijos perkamoji galia jau atsigavo.“

L. Elmik taip pat pastebėjo, kad aukštesnės kainos ir netikrumas dėl ateities turi įtakos namų ūkių elgesiui – jie perka mažiau ir pigesnių prekių. „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis duomenys rodo, kad vasaros mėnesiais vartojimas gerokai sumažėjo.