Estijoje siūlo leisti savivaldos rinkimuose balsuoti tik „smerkiantiems Rusijos karą“

Estijoje turėtų balsuoti tie Rusijos piliečiai, kurie nepritaria karui Ukrainoje

SDE laikosi tam tikro naratyvo, besiformuojančio atitinkame geopolitiniame fone.

Pastarieji pateikė koalicijai, kuriai jie priklauso, pasiūlymą, jog savivaldos rinkimuose būtų leidžiama balsuoti tik tiems Estijoje registruotiems ilgalaikiams gyventojams užsieniečiams, kurie smerkia Rusijos karą Ukrainoje^[1]. Pagal SDE pasiūlymą, Vidaus saugumo tarnybai (ISS) būtų suteikti įgaliojimai išbraukti iš rinkėjų sąrašų asmenis, kurie laikomi „nepageidaujamais“. L. Läänemets sakė, kad dėl to du trečdaliai Rusijos, Baltarusijos ir vadinamųjų „pilkųjų pasų“ turėtojų greičiausiai negalėtų dalyvauti vietos valdžios rinkimuose.

Pagal galiojančius įstatymus, visi trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra ilgalaikiai Estijoje registruoti gyventojai, gali balsuoti savivaldos rinkimuose, kurių artimiausi vyks po metų. L. Läänemetsai pažadėjo savo koalicijos partneriams parengti savo pasiūlymą dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisės balsuoti savivaldos rinkimuose, sprendžiant dalyvavimo vietos rinkimuose klausimą. Pastarasis tikina, esą balso teisę turės tik tie asmenys, kurie yra susirūpinę dėl saugumo Ukrainoje; visi kiti laikomi neigiamai nusiteikusiais Estijos atžvilgiu.

Vis tik, yra išimčių.

Bus leista balsuoti Rusijos opozicijos atstovams, kurie negali atsisakyti Rusijos pasų ir pilietybės, nes Rusija jiems to neleidžia. Esą su siūloma alternatyva, be įprastinių rinkėjų sąrašų galima sudaryti užsienio piliečių rinkėjų sąrašą, skirtą vietos rinkimams. Tai reiškia, jog į jį būtų įtraukti visi užsienio piliečiai, nuolat gyvenantys Estijoje. 

Pagal įstatymą, „pilkųjų pasų“ turėtojai taip pat laikomi užsienio piliečiais. Tad sąrašas būtų panašus į tuos, kurie naudojami Europos Parlamento rinkimuose: jei Prancūzijos pilietis nuolat gyvena Estijoje, jis gali registruotis ir balsuoti Europos Parlamento rinkimuose Estijos teritorijoje.

Logika tokia, kad visi užsienio piliečiai, turintys nuolatinį ir ilgalaikį leidimą gyventi Estijoje ir norintys dalyvauti rinkimuose, turi užsiregistruoti kaip rinkėjai. Tai reiškia, kad jie patvirtintų, jog supranta Estijos Konstituciją ir laikosi Estijos konstitucinės santvarkos. Ši procedūra būtų lygiai tokia pati, kokios reikalaujama iš asmenų, prašančių Estijos pilietybės.

„Teigiamai nusiteikusių Estijos atžvilgiu“ naratyvo atveju, įvedus registruotą sąrašą, maždaug trečdalis Rusijos ir Baltarusijos piliečių, gyvenančių Estijoje, gali išeiti balsuoti. Visgi, kad juos atrinkti, teks nemenkai pavargti.

Jei asmuo, tarkime, nepadarė jokio veiksmo, dėl kurio galėtų būti panaikintas jo leidimas gyventi šalyje ir jis galėtų būti išsiųstas iš šalies, tačiau vis tiek „parodė savo jausmus“, kur nors matomoje vietoje iškabindamas raidę „Z“, jis galėtų sulaukti bausmės ir būti išbrauktas iš rinkėjų sąrašo. Visa tai, kaip manoma, bus įgyvendinta 2025 m. savivaldos rinkimuose.

Rinkėjų lojalumo deklaracija gali pažeisti pagrindines teises

Svarstoma, esą SDE pasiūlymas, iš tiesų, sukurtų daugiau problemų nei jų išspręstų. O tai, kaip manoma, turės įtakos ir vietos rinkimų rezultatams. Juk žmonės, kurie šiuo metu Estiją vertina teigiamai, gali nusivilti ar jaustis atstumti.

Konstitucijoje yra įtvirtintas principas, kad visi žmonės turi galimybę dalyvauti vietos gyvenime. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, Estijos ir ES piliečiai, taip pat kiti užsieniečiai, turintys ilgalaikį leidimą gyventi arba teisę nuolat gyventi Estijoje, kurie rinkimų dieną yra sulaukę 16 metų ir turi nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, įtrauktą į Estijos gyventojų registrą, gali dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Kiti savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2025 m. spalio 19 d. „Pilkojo paso“ turėtojai – tai asmenys, kurie yra registruoti kaip nuolatiniai Estijos gyventojai, bet neturi jokios šalies pilietybės. Jiems išduodamas tokios spalvos kelionės dokumentas, kad jie galėtų keliauti už Estijos ribų^[2].

Estijos SDE nurodo mokesčių už atsinaujinančią energiją panaikinimą

Socialdemokratų partijos (SDE) pirmininkas Lauri Läänemetsas tarybos Tartu mieste metu rinko idėjas naujai partijos ekonominei programai. Läänemetsas sakė, kad šiuo metu Estijos aktualiausias uždavinys – pasukti ekonomiką augimo link, o kaip vieną iš priemonių šiam tikslui pasiekti jis nurodė mokesčių už atsinaujinančią energiją panaikinimą. Be to, jo nuomone, turtingi žmonės turėtų labiau prisidėti prie visuomenės gerovės, o Europos Sąjunga – peržiūrėti dabartinę migracijos politiką.

„Socialdemokratai pasiūlė, jog tiek privatūs vartotojai, tiek daug energijos naudojančios pramonės šakos būtų atleistos nuo mokesčio už atsinaujinančią energiją, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir sumažintos įmonių gamybos sąnaudos. Mes Vyriausybėje taip pat sutarėme dėl atsinaujinančios energijos mokesčio panaikinimo rudenį patvirtintoje valstybės biudžeto strategijoje, todėl, mano nuomone, turėtume kuo greičiau pradėti įgyvendinti šį planą“, – sakė jis, prasitardamas, esą gamintojams gali būti mokamos subsidijos už atsinaujinančiąją energiją CO2 lėšų ir elektros energijos akcizo sąskaita.

Socialistai energingą atsinaujinančiosios energijos pajėgumų plėtrą laiko ilgalaikiu sprendimu, mat pigi ir ekologiška energija suteikia Estijai, kaip šaliai, konkurencinį pranašumą, leidžiantį pritraukti dideles užsienio investicijas.

„Atsižvelgiant į tai, kad ateityje mūsų elektros energijos suvartojimas didės, o atsinaujinančioji energija sudaro tik trečdalį dabartinio elektros energijos suvartojimo, socialdemokratų tikslas – padidinti šiandieninę atsinaujinančiosios elektros energijos gamybą iki penkių kartų – padengtų visą dabartinį Estijos elektros energijos suvartojimą, taip pat numatomą elektros energijos suvartojimo augimą“, – sakė Läänemetsas.

Pastarasis aiškina, jog užtikrinant švarios energijos prieinamumą, į Estijos ekonomiką bus pritraukiama trijų milijardų investicijų ir sukuriama daugiau kaip 2 000 naujų darbo vietų su didesniu darbo užmokesčiu energijai imlioje pramonėje; neva kuo greičiau bus judama elektros energijos gamybos, saugyklų ir kontroliuojamų pajėgumų srityse, tuo didesnį pranašumą Estijos įmonės turės užsienio rinkose.

Siekiama išvengti papildomo neturtingųjų apmokestinimo

Läänemetsas pabrėžia vieną svarbu dalyką: priimant sprendimus tiek dėl ekonomikos, tiek dėl valstybės finansų, svarbiausia nepamiršti, kad galimi nauji įsipareigojimai nebūtų užkraunami ant mažesnes pajamas gaunančių žmonių pečių vien dėl to, jog dešiniosios politinės partijos visada taip darė.

„Turime rimtai kalbėti apie tai, kad šiandien pasiturinčiais tapę žmonės daugiau prisidėtų prie Estijos visuomenės – visiems prieinama medicinos pagalba ir geriausias švietimas turi būti mūsų bendras tikslas. Jei ir toliau tik konfrontuosime – ką ne kartą buvo bandoma daryti per neseniai vykusį mokytojų streiką – supriešinant mažesnes pajamas gaunančius mokytojus, pavyzdžiui, su valstybės tarnautojais ir pan. – tuomet negalėsime taip judėti į priekį“, – konstatavo jis.

Pasak Läänemetso, mokytojų streikas buvo ne tik atlyginimo, bet ir Estijos ateities klausimas. Tuo tarpu švietimas ir protingi žmonės esą yra tikrasis ekonomikos pagrindas, tad oriai profesijai reikia ne tik gero atlyginimo, bet ir gerų darbo sąlygų. Tai dar vienas pavyzdys, kaip reikia (drąsiai) ginti kažką svarbaus užuot konkuravus ir kovojus. Mat lemiamą reikšmę turi bendradarbiavimas bei solidarumas. 

SDE siekia gauti dvi vietas Europos Parlamente

Socialdemokratų partija tikisi pavasarį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose laimėti dvi vietas.

„Mes dar rengiame rinkimų programą ir sąrašą, tačiau socialdemokratai dalyvauja rinkimuose siekdami gauti dvi vietas Europos Parlamente. Svarbiausias šių rinkimų klausimas vis dar yra saugumas visomis prasmėmis – šalies viduje ir už jos ribų, taip pat ekonominis saugumas, kalbant apie kasdienį žmonių pragyvenimą. Taipogi turime skleisti vienybę, kurią iki šiol galėjome pademonstruoti veikdami Ukrainos labui“, – sakė socialdemokratų pirmininkas.

„Manau, kad Europos Parlamente daugiausia dėmesio skiriame ne tik saugumui, bet ir ekonomikai, darbo vietoms, taip pat migracijai. Kitaip tariant, manome, kad į visą migraciją reikėtų žiūrėti kitaip. Kad kiekvienas žmogus, kuris nori atvykti per rytinę sieną, nėra karo pabėgėlis, bet iš tikrųjų šiandien jis naudojamas kaip hibridinis ginklas. Visa Europos Sąjunga yra tokia didelė, kad ji būtų pajėgi įgyvendinti šį pokytį pasaulyje, nes migraciją vertiname pasauliniu lygmeniu“, – pridūrė Läänemetsas.