Kitose Baltijose šalyse planuojama didinti mokesčius
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie Lietuvos mokesčių sistemą. Vieni teigia, kad augant šalies finansiniams poreikiams, ypač gynybos srityje, mokesčius didinti yra tiesiog gyvybiškai svarbu. Kiti vis dėlto teigia, kad toks ėjimas būtų klaidingas.
Pastarasis teiginys yra grindžiamas Estijos pavyzdžiu, kai ilgą laiką ekonomikos srityje puikius rezultatus demonstravusi šalis, dabar susiduria su dideliais iššūkiais. O jų gali būti ir dar daugiau, nes jau 2025 m. tiek Estija, tiek ir Latvija rengiasi didinti savo mokesčius.
Skelbiama, kad šalyje bus didinamas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, o Estijoje augs ir pridėtinės vertės (PVM) bei pelno mokesčiai[1].
Mokesčių didinimas Estijoje siejamas su būtinybe didinti finansavimą krašto apsaugai ir gynybai. Dėl to, nuspręsta peržvelgti šalies mokestinę sistemą. Jeigu dabar Estijoje PVM siekia 22 proc., nuo 2025 m. liepos mokestis sieks iki 24 proc. Be to, nuo sausio 2 proc. didės ir GPM, kuris dabar siekia 20 proc. Estijoje kalbama ir apie pelno mokestį. Šis dabar siekia 20 proc., bet nuo 2025 m. pasieks 22 proc. ribą ir vėliau, tikėtina, bus didinamas iki 24 proc.
Latvijoje taip pat kalbama apie mokestines permainas. Kaimyninėje šalyje, 20 proc. GPM keisis, bus apmokestinama 23 proc. pajamų dalis, o viršijant 6 508 eurus – net 31 proc. Be to, šalies valdžia siekia, kad ajamos iki 8 775 eurų per mėnesį būtų apmokestinamos 25,5 proc., o viršijančios sumą – 33 proc.
Tokie mokesčių didinimai kelia nerimą ekspertų gretose. Akcentuojama, kad didėjantys mokesčiai paskatins lėtesnį vartojimą, be to, tai mažins šalies patrauklumą investuotojams. Dėl kalbų apie mokesčių didinimą nerimauja ir verslas, tačiau į valdžią ateisiančios partijos savo planuose esančio mokesčių didinimo neatsisako.
Rinkimus laimėjusios partijos kalba apie mokesčių pertvarką
Sekmadienį pasibaigė seimo rinkimai. Juos užtikrintai laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kalbama, kad valdančiąją koaliciją rinkimų laimėtojai formuos su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Nors rinkiminės kampanijos metu, visos politinės jėgos nešykštėjo gražių pažadų rinkėjams, daugelis jų savo rinkiminėse programose taip pat kalba ir apie visuomenėje įprastai nepopuliarią mokesčių didinimo idėją.
Patys socialdemokratai teigia, kad turtingi turi daugiau prisidėti prie šalies viešųjų paslaugų finansavimo, todėl ir žada įgyvendinti mokesčių sistemos pakeitimus[2]. LSDP teigimu, šalyje surenkamų mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu Lietuvoje – vienas mažiausių Europoje, todėl stinga pinigų socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui. Dėl to, biudžeto pajamas socialdemokratai pasiryžę kasmet padidinti 3 mlrd. eurų. Tam, žinoma, reikia mokestinių pokyčių.
Socialdemokratai programoje mini ir kitus mokesčius, pvz., finansinių sandorių, kapitalo, kalba apie didesnį pelno mokestį ir mokestį prabangiam turtui.
Koreguoti mokesčius yra pasiryžę ir „Vardan Lietuvos“. Partija yra pasisakiusi apie tai, kad būnant valdžioje, įvestų tris tarifus didžiausioms pajamoms.
Vis dėlto, kalbant apie didesnes valstybės išlaidas, beveik neišvengiama ir diskutuoti apie augančius mokesčius. Tiesa, tam gali būti pritaikomi skirtingi keliai.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, yra skirtingi mokesčių modeliai, o ir pačios turtingiausios, pažangiausios pasaulio valstybės, turinčios mažiausią skurdą, esančios konkurencingiausių valstybių dešimtuke, kartais turi labai skirtingus mokesčių modelius[3].
Ekonomistas pažymi, kad tokios šalys kaip Švedija arba Danija, turi aukštus mokesčius, daug viešųjų paslaugų ir yra konkurencingos, bet yra ir tokios valstybės kaip Šveicarija, Singapūras, Airija, net iš dailies Jungtinės Amerikos valstijos, kurios iš dalies taip pat yra tarp konkurencingiausių pasaulio valstybių, turi žemą skurdo lygį, bet per biudžetą perskirsto mažiau nei Lietuva ir beveik dvigubai mažiau nei ta pati Švedija.
N. Mačiulio teigimu, valstybės klestėjimą, žemą skurdą, aukštą pragyvenimo lygį, galima pasiekti su įvairiomis mokesčių sistemomis, bet švediškas ar skandinaviškas modelis veikia tik tada, kai yra aukšta mokesčių mokėtojų moralė: verslas ir gyventojai supranta mokesčių poreikį, yra pasiruošę mokėti mokesčius, neveikia šešėlyje.
„Tai užtikrinama tada, kai viešasis sektorius yra efektyvus, valstybė nešvaisto pinigų, gyventojai pasitiki politikais ir mano, kad šalyje yra mažas korupcijos lygis“, – sako ekonomistas.
Verslas prašo valdžios nepadidinti mokestinės naštos
Jeigu Lietuvoje mokesčiai taptų dar didesni, verslo teigimu, šalis taptų mažiau patraukli investuotojams. Iš esmės, tai jau buvo pastebima pastaraisiais metais, kai dalis verslo paliko šalį. Mokesčių inspekcijos duomenimis, turto perkėlimo pajamas 2020–2023-iaisiais deklaravusios 140 įmonių sumokėjo 3 mln. eurų vadinamojo išėjimo mokesčio.
Dėl to, dar prieš seimo rinkimus, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) būsimą valdžią viešai paragino nedidinti mokesčių, įvesti nulinį pelno mokestį reinvestuojamam pelnui, padidinti šalies gynybos pramonės pajėgumus bei siūlo kitų priemonių, kurios padėtų išlaikyti tvarų šalies ekonomikos augimą[4].
„Verslui Lietuvoje mokesčiai šiemet jau buvo pakelti. Gynybos stiprinimui skirtos mokesčių reformos pagrįstumu neabejojame. Tačiau iš politikų girdime apie dar dvi mokesčių reformas. Viena iš jų gali įvykti tarpuvaldžiu, iškart po rinkimų, kai gali būti priimami dabar Seimo darbotvarkėje palikti gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai. Apie kitą reformą kalbama iškart po koalicijos pasikeitimo, ir čia taip pat įvardinami reikšmingai keliami mokesčiai verslui – net 4 proc. būtų didinamas pelno apmokestinimas“, – pranešime sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pramonininkai taip pat siūlė 2024-2026 metais nekeisti mokesčių, o nuo 2026-ųjų, jų teigimu, bet kokie pokyčiai turėtų būti teikiami kartu su išsamiu poveikio ekonomikai ir investicijoms vertinimu.
Be to, dar vasarą, kai seimas pradėjo svarstyti mokesčių reformą, 54 šalyje veikiančios verslo ir profesinės asociacijos ragino valdžią nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo. Asociacijos kreipėsi į parlamentines frakcijas ir komitetus, įspėdamos, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką[5].
