Kas žinoma apie atnaujintą tyrimą
Estija nusprendė atnaujinti prieš 29 metus nuskendusio kelto „Estonia“ žūties, nusinešusios 852 gyvybes, aplinkybių tyrimą. Tarptautinė specialistų grupė, apsiginklavusi povandeniniais robotais, ištyrė laivą ir jo žūties vietą bei iškėlė į paviršių laivo priekį. Tikimasi, kad dabar specialistai galės įvardinti tikrąsias tragedijos priežastis. [1]
Įvykio vietoje dirbę specialistai paėmė grunto mėginius. Taip pat jie į paviršių iškėlė kelis išpjautus kelto fragmentus. Povandeniniai dronai nufilmavo laivo vidų bei išorę ir užfiksavo dešiniajame borte matomus pažeidimus.
Paskutiniame tyrimų etape specialistai iškėlė priekinę laivo dalį, kuri vėliau buvo pristatyta į Estijos Paldiski uostą. Tikėtina, kad vėliau ji bus nugabenta tolimesniems tyrimams. „Iš pradžių mes dokumentuosime aparelės [priekinės dalies] būklę tokią, kokia ji yra, o tuomet, tikėtina, paimsime pažeistų paviršių mėginius“, – nurodė Su saugumu susijusių incidentų tyrimo centro darbuotoja Tauri Rozipu (Tauri Roozipuu).
Kaip įvyko tragedija
Iš Talino į Stokholmą plaukęs keltas „Estonia“ paskendo 1994 m. rugsėjį. Išviso jame buvo 989 keleiviai ir ekipažo nariai, 852 žmonės žuvo. Ši katastrofa buvo didžiausia iš taikos metu įvykusių Baltijos jūroje ir ją galima prilyginti „Titaniko“ tragedijai. [2]
Po nelaimės išgyvenusieji dalinosi prisiminimais apie ją. Keleivis Mikaelis Yjunas (Mikael Yun) prisiminė, kad jau miegojo, bet jį pažadino krentančio žadintuvo garsas. „Tuomet prasivėrė durys, pagalvė nuslinko ir man pasirodė, kad atsistojau nesistodamas. Išbėgau iš kajutės. Denyje mirksėjo šviesos ir skambėjo pavojaus signalas. Laivas pasviro, žmonės griebėsi turėklų, daugelis krito ir rėkė“, – pasakojo gelbėjimo valtį pasiekęs vyras.
Kitas išgyvenęs, Urbanas Lambertsonas (Urban Lambertsson) pasakojo, kad nelaimės metu buvo karokės bare. „Daina nutrūko per vidurį. Vedantysis bandė nuraminti keleivius, bet patalpoje prasidėjo chaosas, – prisiminė vyras. – Aš pasiekiau kaminą. Laivas darėsi vis tamsesnis ir vienu momentu pasiuntė signalą – du trumpus, žemus garsus. Prisiverčiau šokti į vandenį.“
Į laivo pasiųstą nelaimės signalą sureagavo keli kiti keleiviniai laivai, atskrido sraigtasparniai. „Vietoje išvydome siaubingą vaizdą – iš vandens bandė prasimušti šviesa. Elektra laive atsijungė, bet tuomet pradėjo veikti atsarginiai generatoriai“, – prisiminė pilotas Vadimas Bazykinas. Pasak jo, gelbėjant žmones sraigtasparnis nusileido iki pusantro metro iki vandens, o ekipažo nariai padėjo keleiviams įlipti.
Šiuo metu žinomos versijos
Iš karto po nelaimės buvo suformuota oficiali tyrimo komisija, kurią sudarė Estijos, Švedijos ir Suomijos ekspertai. Atlikę tyrimą jie priėjo išvados, kad katastrofos priežastimi tapo laivo gamybos metu įvykusi klaida. Komisijos teigimu, priekinis vizorius (priekinė laivo dalis, kuri pakyla priimant keleivius ir transportą) neatitiko instrukcijų. Taip pat nekokybiškai buvo atlikti virinimo darbai. Tai lėmė, kad štormo metu vizorius neatlaikė smūgių ir nutrūko. Tuomet vanduo pateko į krovinių skyrių ir keltas ėmė skęsti.
Išvados tiko ne visiems. Pasibaigus oficialiam tyrimui, pasirodė daugybė alternatyvių versijų. Remiantis viena iš jų, keltas gabeno slaptą, po TSRS žlugimo Estijoje likusią, karinę techniką. Šios teorijos šalininkų nuomone, krovinys galėjo sprogti. Laivas esą tikrai galėjo nuskęsti dėl štormo, bet valdžia šią informaciją nuo visuomenės nuslėpė. Kita versija teigė, kad keltas susidūrė su povandeniniu laivu, kuris dalyvavo Baltijos jūroje vykusiuose NATO mokymuose.
Gandus dar labiau paskatino Švedijos, Suomijos ir Estijos valdžios sprendimas, kelto žūties vietoje uždrausti bet kokius tyrimus ir nardymus. „Estonia“ tapo pirmu laivu pasaulyje, kurio atžvilgiu galioja tokie draudimai. Valdininkai net planavo, apliejus keltą betonu, suformuoti sarkofagą, tačiau vėliau buvo apsiribota keliomis tonomis grunto.
2020 metais, kai televizijos kanalas „Discovery“ parodė nelaimei skirtą filmą, katastrofa vėl buvo prisiminta. Žurnalistams pavyko apžiūrėti laivą. Dešinėje jo pusėje jie rado 4 m aukščio ir 1,2 m pločio skylę, nors oficialios komisijos ataskaitoje apie tai nebuvo užsiminta. Pasirodžius šiai informacijai tyrimą buvo nuspręsta atnaujinti.
Kas laukia toliau
Nors kelto avarijos priežasčių tyrimas atnaujintas, Estijos valdžia tarsi žino jo rezultatus. „Neradome jokių įrodymų to, kad oficiali ataskaita yra klaidinga. Neužfiksavome nei sprogmenų, nei susidūrimo su kokiu nors objektu pėdsakų. Manau, kad nieko naujo prie turimų duomenų pridėti negalime“, – pareiškė Estijos saugumo incidentų tyrimo centro vadovas Majartas Otsas (Maiart Ots). Galutiniai tyrimo rezultatai turėtų būti paviešinti kitų metų pabaigoje.
