ES šalys „praranda kantrybę“: narės spaudžia Budapeštą dėl teisinės valstybės principų
Pirmadienį Briuselyje susirinkę ES reikalų ministrai pradėjo posėdį, kuriame nagrinėjama padėtis Vengrijoje pagal ES sutarties 7 straipsnį. Ši procedūra, pradėta dar 2018 m., taikoma dėl galimų teisinės valstybės pažeidimų, ypač susijusių su žiniasklaidos laisve ir teismų nepriklausomumu.
Vengrijos vyriausybė, vadovaujama Viktoro Orbáno, neseniai pristatė teisės aktų paketą, įvardijamą kaip „pavasario valymas“. Tarp jų ir įstatymo projektas dėl viešojo gyvenimo skaidrumo, kuriuo galimai būtų ribojama nepriklausomos žiniasklaidos ir NVO veikla, bei draudimas organizuoti „Pride“ eitynes Budapešte. Šie klausimai tai pagrindinės ES narių pastabos šioje procedūroje.
Vengrijos ministras Jánosas Bóka pareiškė, kad kritika dėl „Pride“ renginių draudimo yra nepagrįsta. „Vengrijoje nėra tokio dalyko kaip eitynių draudimas. Šiandien kolegoms paaiškinsiu mūsų teisinį ir konstitucinį kontekstą. Tikiuosi, jie išeis iš šio posėdžio su labiau subalansuotu požiūriu“, sakė jis žurnalistams.
Nors ES institucijos ir daugelis valstybių narių vis garsiau reiškia kritiką Vengrijos vidaus politikai, vis dažniau kyla klausimų, ar ši reakcija nėra politizuota ir selektyvi. Dabartinis spaudimas Budapeštui kelia pagrįstų abejonių dėl ES nuoseklumo bei pagarbos valstybių narių konstituciniam identitetui.
ES dažnai akcentuoja įvairovės ir pliuralizmo svarbą, tačiau tuo pat metu nepalieka erdvės alternatyvioms, konservatyvioms visuomenės tvarkos sampratoms. Tai griauna pasitikėjimą Bendrijos neutralumu ir gilina susiskaldymą tarp Vakarų Europos milžinių ir Vidurio Europos tautų, kurios puoselėja savitą istoriją, kultūrą ir vertybes.
Jau 17 valstybių ragina keisti įstatymus
Prieš posėdį 17 ES šalių paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame griežtai pasmerkė Budapešto „Pride“ eitynių draudimą. „Mus labai neramina šie įvykiai, kurie prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, lygybei ir pagarbai žmogaus teisėms“, teigiama dokumente.
Pareiškime pažymima, kad nauji įstatymai numato baudas renginių dalyviams ir organizatoriams bei galimybę jų tapatybes nustatyti naudojant išmaniąsias kameras su dirbtiniu intelektu. Šalys paragino Vengriją peržiūrėti šias priemones ir ragino Europos Komisiją pasitelkti visus galimus teisinės valstybės užtikrinimo mechanizmus.
Pareiškimą pasirašė Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Švedija ir Ispanija. Vėliau prie jų prisijungė ir Prancūzija su Vokietija, kurių pozicija gali būti lemiama tolimesnių sprendimų atžvilgiu.
Spaudimas Komisijai auga į grasinimus: kalbama ir apie „branduolinę opciją“
Nepaisant didėjančio spaudimo, šiuo metu ES valstybės dar nėra pasiruošusios aktyvuoti 7 straipsnio sankcijų etapo, nes tam trūksta reikiamos daugumos. Vis dėlto Briuselis išlaiko spaudimą: Europos Komisija šiuo metu yra sustabdžiusi 18 mlrd. eurų lėšų skyrimą Vengrijai dėl teisinės valstybės pažeidimų.
Kai kurie pareigūnai, tarp jų ir Švedijos Europos reikalų ministrė Jessica Rosencrantz, perspėjo, kad dabartinė situacija tampa absurdiška. „Turėjome septynerius metus ir septynis klausymus. Jei Vengrija nepakeis požiūrio, turime rimtai kalbėti apie kitus žingsnius“, sakė ji.
Vokietijos ministras Guntheris Kirchbaumas taip pat pridūrė: „Negalima mūsų apkaltinti kantrybės stoka. Tačiau ateina momentas, kai reikia apsispręsti.“
Pareigūnai kalba apie galimą „branduolinę opciją“, Vengrijos balsavimo teisių ES Taryboje suspendavimą. Tam reikėtų keturių penktadalių balsų dėl pažeidimo konstatavimo ir vėliau 26 iš 27 šalių balsų dėl balsavimo teisių atėmimo.
Diplomatai teigia, kad šiuo metu 19 šalių remia tolesnį 7 straipsnio procesą: trijų šalių dar trūksta iki pirmojo slenksčio. Prancūzijos ir Vokietijos parama šiuo atveju gali tapti lemiama. „Niekas nenori paspausti mygtuko nežinodamas, kad laimės“, sakė vienas ES diplomatas.
