<h2>Lenkijai nesitaikstant su ES – didžiulė bauda</h2>
<p>Spalio 27-ąją, trečiadienį, Lenkiją pasiekė itin nemaloni žinia. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė įpareigojantis valstybę narę mokėti po 1 mln. eurų per dieną kaip baudą už nurodymo sustabdyti reformą, Briuselio nuomone, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą[1].</p>
<p>ESTT dar šių metų liepos mėnesį nurodė, kad Lenkijos Konstitucinis teismas privalo sustabdyti naująją teisėjų drausminimo sistemą dėl, kaip minima, didelio šališkumo. Kadangi Lenkija į tokius nurodymus nesureagavo, Europos Komisija rugsėjo mėnesį paprašė Bendrijos aukščiausios teismo institucijos skirti kasdienes baudas nepaklūstančiai šaliai.</p>
<p>Kaip teigiama ESTT „Twitter“ paskyroje, paskirtoji bauda yra būtina siekiant išvengti nepataisomos žalos Europos Sąjungos teisinei tvarkai ir jos pamatinėms vertybėms:</p>
<blockquote>
<p>„Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Lenkija įpareigota kasdien mokėti 1 mln. eurų baudą už atsisakymą laikinai įšaldyti nacionalinius įstatymus, susijusius su Aukščiausiojo Teismo drausminimo kolegijos jurisdikcija“, – rašoma pranešime. </p>
</blockquote>
<p>Dar prieš savaitę Europos Parlamente kalbėjęs Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis pažadėjo, kad teisėjų drausminimo kolegija greitu metu bus panaikinta, tiesa, konkrečios datos nenurodė, o ir šiuo metu institucija tebėra funkcionuojanti. Konkretaus dokumento dėl kolegijos panaikinimo pateikta nėra.</p>
<p>Minima institucija arba kitaip, Aukščiausiojo Teismo drausminimo kolegija nėra nešališka: įgaliojimus jai suteikė būtent valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). Spekuliuojama, kad tokios institucijos įgalinimas gali tapti tikru korupcijos židiniu.</p>
<p>Pastaraisiais metais korupcija Lenkijoje ir taip pasiekė dugną. „Transparency International" duomenimis, praėjusiųjų metų reitinge Lenkija užima 45-ąją vietą, o sąrašo kaimynės – tokios šalys kaip Kosta Rika ir Botsvana. „Transparency International" grafikuose korupcijos lygis valstybėse pateikiamas žemėjančia tvarka: kuo žemesnę vietą užima šalis, tuo problematiškesnė situacija iš tiesų yra[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kamil-gliwinski-xcpw1-5ohtk-unsplash.jpg" alt="Lenkija" /></p>
<h2>Du keliai: pasiduoti arba priešintis</h2>
<p>Lenkija atsiduria itin keblioje situacijoje. Dabar teks rinktis: arba ir toliau priešintis ES manipuliacijoms, arba pasiduoti ir sutikti su bloko diktuojamomis sąlygomis. Pirmasis variantas reikštų atsisveikinimą su milžiniškais pinigais. Be to, ES jau anksčiau grasino nutraukti finansinę paramą Lenkijai. Kadangi ES neturi konkretaus veiksmų plano kaip pašalinti šalį-narę iš bloko, imamasi gąsdinimų finansinėmis sankcijomis, o Lenkijos atveju tai gali būti veiksmingiausias įmanomas žingsnis iš EU perspektyvos ir bet kokio stuburo demonstravimo pabaiga kaimynei.</p>
<p>Iš Briuselio Lenkija siekia gauti 36 milijardus Eur siekiančią išmoką, kad atstatytų pandemijos paveiktą šalies ekonomiką. Iki 2027-ųjų šalis turi gauti dar daugiau – 121 milijardą Eur, kuriuos bendrija skiria besivystančioms valstybėms narėms[3]. Dalis centrinės ir vakarų Europos šalių ima kvestionuoti savo finansinę paramą valstybei, kuri garsiai teigia nenorinti būti bloko nare. Vis tik, akivaizdu, kad finansine parama Lenkija nesiskundžia: problema kyla, kai pačiai valstybei reikia įgyvendinti savus įsipareigojimus. Ne paslaptis, kad šalys kaip Lenkija, o kartu ir Lietuva ar Rumunija sulaukia daug finansinių injekcijų. Šios šalys tampa finansinio srauto gavėjomis, tačiau pačios gali pasiūlyti mažai, nebent pigią darbo jėgą turtingoms Europos šalims. </p>
<p>Kita vertus, praktika rodo, kad „vertingoms" šalims ES gali tiesiog užmerkti akis ir padaryti akivaizdžias nuolaidas. Praėjusiais metais Vokietijos Konstitucinis teismas atidėjo Europos Centrinio Banko (ECB) obligacijų pirkimo programos patvirtinimą Berlyno vyriausybėje, nors jai pritarė kiti Europos teismai. Tuomet Briuselis teigė, kad ECB veiksmus reglamentuoja ES, o ne Vokietijos teisė ir pradėjo ruoštis teismų procesui su pačia Vokietija. Vis tik, šalis didelių nemalonumų išvengė, o ir tikėtis kitaip sudėtinga: Vokietija yra viena iš stambiausių žemyno ekonomikų, be to, viena iš šešių valstybių steigėjų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/brian-wertheim-ax6mfev6mpy-unsplash.jpg" alt="Politika" /></p>
<h2>Lenkija ieško paramos tiek bloko viduje, tiek tarp ekstremistinių pažiūrų partijų</h2>
<p>Nors Lenkija kovoje su ES kol kas laikosi stoiškai, akivaizdu, kad problema niekur nedingsta ir artimiausiu metu nedings, todėl ieško partnerių. Vienas pirmųjų parėmusių Lenkijos poziciją ginče su ES yra Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Dėl kai kurių vertybinių skirtumų Vengrija pati dažnai konfliktuoja su Briuseliu[4].</p>
<p>Vengrijos ministras pirmininkas yra teigęs, kad pritaria Lenkijos veiksmams:</p>
<blockquote>
<p>„Lenkija? Geriausia šalis Europoje – nėra reikalo jokioms sankcijoms, tai juokinga," – teigia V. Orbanas.</p>
</blockquote>
<p>Kadangi Vengrija užmezga vis tvirtesnius ryšius su prancūzų kraštutinių dešiniųjų partija ir jos lydere Marine Le Pen, tikėtina, kad paramos čia ieškosis ir Lenkija[5]. Viešėdama Budapešte, M. Le Pen išreiškė paramą ES nemalonę užsitraukusiai Lenkijai ir bendriją vadino „imperialistine". Su vis sparčiau augančiu kraštutinių pažiūrų populiarumu, galima manyti, kad tokia parama Lenkijai yra ypač svarbi ir reikalinga.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lenkija.jpg" alt="Lenkija" /></p>
