<h2>Vakarų valstybės smerkia Rusiją, tačiau visiškai atsiriboti nuo šalies negali</h2>
<p>Rusijos pradėtas karas Ukrainoje vyksta jau beveik mėnesį. Agresijos akivaizdoje Vakarų valstybės susivienijo kaip niekuomet anksčiau ir šalį agresorę suvaržė aibe sankcijų. </p>
<p>Vienas iš didžiausių smūgių Rusijai neabejotinai tapo JAV įvestas rusiškų naftos, anglies ir dujų importo embargas. Apie laipsnišką nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių kalba ir Europos valstybės, tačiau, tokiose diskusijoje bene garsiausias balsas, kaip visuomet, tenka Lietuvai ir kitoms Baltijos ar Rytų Europos šalims.</p>
<p>Vakarų partneriai nors ir smerkia Vladimiro Putino įsakymu Ukrainoje vykdomus karo nusikaltimus, griežtinti tono nenori. Jie apeliuoja į pragmatiškumą, o mūsų šalies politikai kalba apie Europos Sąjungos „nuovargį" taikyti sankcijas ir žada, kad ramybės kolegoms neduos bei toliau reikalaus partnerių imtis griežčiausių veiksmų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gleb-albovsky-sbpi02mzqxs-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos užtruks</h2>
<p>Pirmadienį Lietuvos prezidentas susitiko su Nyderlandų premjeru Marku Rutte. Susitikimo metu aptarta šiandien opiausia problema – Rusijos karas Ukrainoje.</p>
<p>Tačiau, prezidentui G. Nausėdai raginant ES partnerius maksimaliai greitai užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, Nyderlandų ministras pirmininkas išlaiko atsargesnį toną ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti savuosius poreikius tam, kad Europa nepritrūktų dujų ir naftos[1].</p>
<blockquote>
<p>„Spaudimas naftos tiekimo įmonėms nebenaudoti naftos iš Rusijos nėra protingas, nes šiuo metu vis dar esame priklausomi nuo tų energijos šaltinių”, – teigia M. Rutte. </p>
</blockquote>
<p>Nyderlandų premjeras viliasi, kad Europos Sąjungai pavyks bent iki šių metų pabaigos bent dviem trečdaliais sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių.</p>
<p>Tačiau Lietuvai tokie pažadai neatrado pakankami: G. Nausėda akcentuoja, kad Lietuva daug investavo į energetinį saugumą per pastaruosius dešimtmečius, todėl yra pasirengusi svariau prisidėti prie Rusijos energetikos išteklių boikoto.</p>
<p>Taip kalba ir Lietuvos ekspertai. Jie teigia, kad šaliai nebūtų sunku atsisakyti rusiškų dujų ir elektros, o naftos atsisakyti nors ir nepavyktų, tačiau jos importą galima ženkliai sumažinti.</p>
<p>Tuo tarpu griežtesnio tono ir realių darbų, o ne pažadų nematome Vakarų partnerių veiksmuose.</p>
<p>G. Nausėda pažymi, kad ES institucijos per ilgai diskutavo, kokie santykiai turi būti palaikomi su Rusija.</p>
<blockquote>
<p>„Šiandien šitos diskusijos, kurioms išleidome per daug laiko, yra beprasmės, visi šiandien pamatėme, su kuo susidūrėme ir kai kaukės nukrito, yra lengviau judėti į priekį, atsisakyti tam tikrų stereotipų ir įgyvendinti tuos sprendimus, kurie, Lietuvos požiūriu, absoliučiai būtini, norint Europai jaustis saugesne, labiau nepriklausoma ir atsparia išorės šokams“.</p>
</blockquote>
<h2>Atsiskyrimas nuo rusiškų energetinių šaltinių gali tapti ilgu ir lėtu procesu</h2>
<p>Energetiniai svertai yra Rusijos pusėje, o tai supranta ir Vakarų valstybės, atsidūrusios kryžkelėje: visuomenės vis garsiau reikalauja imtis veiksmų stabdant Rusijos agresiją, tačiau vyriausybės yra įpareigotos pasirūpinti būtinųjų išteklių užtikrinimu ir savųjų piliečių gerove.</p>
<p>Todėl, atsiskyrimas nuo rusiškų energetinių šaltinių gali tapti ilgu ir lėtu procesu. Be to, būtina užsitikrinti alternatyvas. Japonija, kuri taip pat smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą, jau ragina Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) padidinti naftos gavybą ir padėti stabilizuoti padėtį rinkoje[2].</p>
<p>Japonija gauna apie trečdalį importuojamos naftos iš JAE, tačiau JAE iki šiol nėra pažadėję didinti gavybos, pabrėždami, jog laikosi OPEC+, į kurią įeina ir Rusija, strategijos. Naftos gamintojai neturi laisvų pajėgumų pakeisti Rusijos eksportą ir vengia įžiebti nesutarimų su savo OPEC+ partnere, bijodami sukelti rinkos paniką.</p>
<h2>D. Peskovas: „Šis sprendimas smogs visiems“</h2>
<p>Toks Vakarų siekis atsiriboti nuo rusiškos energetikos nepatinka Kremliui. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad embargas Rusijai rimtai paveiktų visą pasaulio naftos rinką bei energetinę pusiausvyrą Europos žemyne.</p>
<blockquote>
<p>„Amerikiečiai dėl to nei išloš, nei praloš – tai akivaizdu – ir jausis kur kas geriau nei europiečiai. Europiečiams bus nelengva, t. y., šis sprendimas smogs visiems“, – teigia D. Peskovas[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/chris-liverani-xlfu0pm5qsg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Europa negali jausti nuovargio dėl sankcijų</h2>
<p>Šiuo metu Rusijai taikomos sankcijos beprecedentės savo mastu. Tačiau be papildomos ginkluotės tiekimo ar visiškų prekybos ryšių su Rusija nutraukimo, ko gi dar gali imtis JAV ir Vakarų šalys, tiesiogiai neįsitraukdamos į konfliktą?</p>
<p>Karui tęsiantis galima numanyti, kad valstybių reakcija į Rusijos nusikaltimus tik slops. Dėl to, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina neatsipalaiduoti.</p>
<blockquote>
<p> „Europa negali sukurti įspūdžio, jog yra pavargusi. Negalime pavargti taikant sankcijas, negalime pavargti siūlydami pagalbą Ukrainai, turime rimtai įvertinti Ukrainos prašymą pradėti kandidatės į ES procesą“, – kalba ministras[4].</p>
</blockquote>
<p>Anot G.Landsbergio, „yra neišvengiama“ diskusija apie tolesnes sankcijas prieš Rusijos energetikos sektorių, pirmiausia, naftos importo boikotą.</p>
<p>Tam pritaria ir prezidentes G. Nausėda, sakantis, kad privalu maksimaliai greitai užtikrinti ES priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių[5].</p>
<p>Tačiau, ES tokio ryžto stokoja ir rodo pirmuosius nuovargio ženklus: nors valstybės kaltina Rusijos kariuomenę karo nusikaltimais Ukrainoje, naujų sankcijų, apimančių turto įšaldymą ir kelionių draudimą, nebus imtasi[6].</p>
