Belgijos pateikta idėja kelia daug aistrų
Prieš porą dienų Briuselyje susitikę ambasadoriai bandė susitarti dėl reglamento, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus internete, formuluotės. Pastaroji numato, kad šifruotų pranešimų paslaugas, tokias kaip „WhatsApp“ ir „Messenger“, turėtų papildyti stebėjimo technologija, kuri nuskaitytų visų naudotojų vaizdus.[1]
Ši technologija, žinoma kaip „įkėlimo stebėjimas“, yra dalis kompromiso, kuriuo siekiama išeiti iš aklavietės užsitęsusiose derybose dėl seksualinės prievartos prieš vaikus (CSAM) reglamento. Derybose dėl reglamento projekto, kuris buvo pasiūlytas dar 2022 m., vyko nesutarimai tarp šalių ir Europos Parlamento dėl to, kiek sprendimas gali apeiti tiesioginį šifravimo ryšį – technologiją, kurią naudodami tik siuntėjas ir gavėjas gali skaityti pranešimus – nerimaujant, kad pasiūlymas gali pažeisti pilietines laisves ir sudaryti sąlygas masiniam sekimui.
ES pirmininkaujanti Belgija gegužę pateikė „Įkėlimo moderavimo“ projektą ir tai paskutinis bandymas rasti kompromisinį sprendimą. Ką siūlo kompromisinis sprendimas ir kokia yra šalių padėtis?
Bus stebimos visos nuotraukos, vaizdo įrašai ir URL?
Naujasis pakeitimas priverstų šifruotas pranešimų siuntimo paslaugas, tokias kaip „WhatsApp“, „Messenger“, „Signal“ ar „Telegram“, integruoti nuskaitymo technologiją į savo sistemas, kad būtų galima stebėti nuotraukas, vaizdo įrašus ir URL. Šie skaitytuvai analizuotų turinį, kad nustatytų seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdus ir praneštų apie tai valdžios institucijoms.
Naudotojams būtų rodomas iššokantis langas, leidžiantis sutikti su nuskaitymu, tačiau jeigu jie atsisakytų, paslauga bus apribota: teksto pranešimai vis tiek galėtų būti siunčiami, bet nepraeitų nuotraukos, vaizdo įrašai ar URL.
Įkėlimo moderavimas pasiūlytas kaip kompromisas
Pakeitimą gegužės 28 d. pateikė pirmininkaujanti Belgija, siekdama išeiti iš aklavietės derybose dėl reglamento dėl seksualinės prievartos prieš vaikus. 27 valstybių narių diplomatų diskusijose suskirto privatumo gynėjų ir tų, kurie teikia pirmenybę saugumui, nuomonės, kas kelis mėnesius stabdė pažangą, nes blokuojanti dauguma priešinosi kompromisinio šifravimo variantui.
Belgai siūlė įkėlimo moderavimą kaip kompromisą, nes tai techniškai neturės įtakos šifravimui, turinys būtų nuskaitomas prieš jį išsiunčiant, o tai reikštų, kad pats pranešimas liktų užšifruotas. Kelios šalys, įskaitant Prancūziją, priešinosi bet kokiam pasiūlymui, kuris paveiktų šifravimą, bet pasiūlyti pokyčiai leido deryboms judėti į priekį.
Pasiūlymas kelia susirūpinimą dėl masinio sekimo ir privatumo pažeidimų
Kritikai perspėja apie galimą posūkį link masinio sekimo.
„Esame ant tokio ekstremalaus stebėjimo režimo slenksčio, kokio dar nematėme jokioje laisvojo pasaulio vietoje. Net Rusijai ir Kinijai nepavyko įsibrauti į mūsų kišenes taip, kaip tai ketina padaryti ES“, – teigia Patrikas Brejeris (Patrick Breyer). Vokietijos piratų partijos europarlamentaras.
Kalumas Voge (Callum Voge), privatumo gynėjas iš Interneto visuomenės, sutinka, kad „siūloma kompromisinė kalba… vis tiek atvers duris neteisėtam masiniam sekimui ir pakenks sumažins visiško šifravimo, garantavusio saugumą bei privatumą, vertę“. Netgi Pačios ES Tarybos teisės tarnyba išreiškė abejonių dėl to, ar siūlomas tekstas suderinamas su žmogaus teisių įstatymais, draudžiančiais bendrą stebėseną.
Prekybos asociacijos taip pat iškėlė klausimų, ar pasiūlymas yra įgyvendinamas praktiškai. „Trūkumų turintis Belgijos pasiūlymas gali sukelti daug klaidingai teigiamų rezultatų ir per daug blokuoti nekaltus vartotojus. Tai taip pat jis gali užgožti teisėsaugos pranešimų teikimo sistemas“, – įspėjo Klaudija Kaneles Kuaroni (Claudia Canelles Quaroni), CCIA – pagrindinės ryšių ir technologijų įmonėms atstovaujančios prekybos asociacijos vyresnioji politikos vadovė.
Ela Jakubovska (Ella Jakubowska) Europos skaitmeninių teisių, tarptautinės advokatų grupės, politikos vadovė, apibūdino šią technologiją kaip „ekspertų plačiai atmestą šnipinėjimo programą, kuri iš esmės sukuria „šešėlines“ duris į kiekvieno žmogaus įrenginį, kurias įsilaužėliai, piktnaudžiautojai ir kiti piktavaliai gali išnaudoti“.
Savo laiške slaptą susirašinėjimo programėlę „Signal“ valdančios įmonės prezidentė Meredit Vitaker (Meredith Whittaker) išreiškė nepritarimą įkėlimo moderavimui, teigdama, kad tai „sukurs pažeidžiamumą, kurį gali išnaudoti įsilaužėliai ir priešiškos nacionalinės valstybės, pašalindamos nepalaužiamų algoritmų apsaugą, pakeičiant ją lengvai pažeidžiamomis sistemomis“. M.Vitaker taip pat pagrasino sustabdyti „Signal“ veiklą ES, jei taisyklė bus įgyvendinta.
Ambasadoriams susitarus, turėtų būti rengiamos trišalės derybos
Jei ambasadoriai susitars, tai sudarys sąlygas pradėti Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos derybas, vadinamas „trišaliu dialogu“. Tikėtina, kad oficialus sprendimas nebus priimtas anksčiau nei 2024 m. rudenį, nes reikia galvoti apie naujai išrinkto Parlamento darbo pradžią, o Tarybai pirmininkaujanti Vengrija – Vengrija nuo liepos pradžios pakeis Belgiją – turės organizuoti trišalius susitikimus.
Pristatydama savo pirmininkavimo prioritetus Vengrija įsipareigojo „parengti ilgalaikį teisinį sprendimą, skirtą vaikų seksualinės prievartos internete prevencijai ir kovai su juo, taip pat persvarstyti direktyvą prieš seksualinį vaikų išnaudojimą“.
Tikimasi, kad vykstančios diskusijos bus intensyvios, atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas atmetė bet kokį ištisinio šifravimo apėjimą.
Valstybės narės ir Parlamentas susitarimą turi pasiekti iki 2026 m. balandžio mėn. Po to nustos galioti išimtis , leidžianti socialiniams tinklams savarankiškai tvarkyti turinį, o tai gali nepalikti kliūčių dalytis jautriais vaizdais.
