<h2>Tariamas Baltarusijos prezidentas neliko patenkintas tarptautiniu dėmesiu</h2>
<p>Primename, kad gegužės 23 d. Atėnai-Vilnius reisu skridęs avialinijos „Ryanair“ lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Baltarusijoje pasitelkiant naikintuvą „MiG-29“ bei karinį sraigtasparnį „Mi-24“. Tuo metu buvo sulaikytas lėktuvu skridęs Baltarusijos opozicijos atstovas Romanas Protasevičius ir kartu su juo skridusi Lietuvoje studijuojanti Sofija Sapega. Pažymėtina, kad ES lyderiai jau pirmadienį paragino Minską paleisti sulaikytuosius jaunuolius bei kitus politinius kalinius.</p>
<p>A. Lukašenkai nevykdant reikalavimų ir neatsižvelgiant į ES prašymus, buvo imtasi sankcijų – boikotuodamos režimą ES šalys nutraukė oro susisiekimą su šia Baltarusija. Tačiau visai netrukus, gegužės 26 dieną, A. Lukašenkai, panašu, kad persipildė kantrybės taurė. A. Lukašenka kreipėsi į parlamento narius ir pabrėžė, kad šie jau peržengę visas ribas:[1]</p>
<blockquote>Kaip ir prognozavome, mums bloga linkintieji namuose ir užsienyje pakeitė valstybės puolimo metodus. Jie peržengė daugybę raudonų linijų ir peržengė sveiko proto bei žmogiškos moralės ribas.</blockquote>
<p>Tariamas Baltarusijos prezidentas, kalbėdamas apie savo veiksmus, pabrėžė, jog jis „elgėsi teisėtai ir norėjo apsaugoti Baltarusijos žmones“.[2] Kilus tarptautiniam pasipiktinimui, A. Lukašenka taipogi rėžė, jog jie stabdė narkotikus ir migrantus, mat dabar patys turėsime juos „valgyti ir gaudyti“. Atsakydama į šį teiginį, I. Šimonytė neslėpė, kad Baltarusijos režimas yra neprognozuojamas ir iš jo tikėtis galima visko:[7] „Komentuoti A. Lukašenkos pasisakymus iš kokio nors sveiko proto pozicijų labai seniai yra ne tai, kad sunku, bet beveik neįmanoma. Tai yra toks pats režimas kaip Kremliaus režimas, kuris savo veiksmų pateisinimui sugalvos bet kokią, net ir pačią absurdiškiausią legendą“, – kalbėjo premjerė.</p>
<p>Primename, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio lėktuve, internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje kalbėjo R. Protasevičius, esą jam viskas gerai ir pareigūnai su juo elgiasi „pagal įstatymą“. Tiesa, Baltarusijos aktyvistė Svetlana Cichanouskaja netruko pastebėti, kad R. Protasevičius yra akivaizdžiai sumuštas ir patiria spaudimą:[4]</p>
<blockquote>Neabejojama, kad jis gali būti kankinamas. Jis buvo paimtas įkaitu kaip ir 421 politinis kalinys ir tūkstančiai žmonių, kurie dar nepripažinti politiniais kaliniais, bet yra už grotų. </blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/flags.jpg" alt="Tarptautinės sankcijos" /></p>
<h2>ES atsakas A. Lukašenkos režimui – bus imtasi sankcijų</h2>
<p>ES tarptautinėje arenoje kilo tikros aistros – didžiųjų valstybių lyderiai jau skatina nubrėžti ribas santykiuose su Baltarusija. Štai Prancūzijos prezidentas Emaniuelis Makronas paskelbė, kad santykius reikia apibrėžti ne tik su Baltarusija, bet turi būti skiriamas dėmesys ir Rusijai. Esą šiuo metu esame tokioje situacijoje, kuomet gali būti priimamos politinės sankcijos. Tačiau E. Makrono nuomone, sankcijų politika nėra veiksminga ir efektyvi.[5]</p>
<p>Panašu, kad šiuo klausimu pasisakė kone visos didžiosios valstybės, o tarp jų karčių žodžių negailėjo ir Vokietija. Gegužės 25 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas išreiškė pasipiktinimą A. Lukašenkos veiksmams, esą šis turi suvokti, jog už tokius veiksmus sumokėsiantis „karčią kainą“. H. Maso teigimu, svarbu atskirti, kad sankcijos yra taikomos Baltarusijos režimui, o ne paprastiems gyventojams:[6] „Mūsų tikslas visuomet buvo taikyti šias priemones Lukašenkai ir jo valdžios aparatui, o ne civiliams gyventojams, kurie ir taip pakankamai kenčia nuo šio režimo“.</p>
<p>Pažymima, kad gegužės 25-26 dienomis Lisabonoje vyks neformalus Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimas, į kurį taipogi vyks G. Landsbergis. Susitikime bus iškeliamas klausimas dėl Baltarusijos vaidmens paskutiniuose įvykiuose. G. Landsbergio teigimu, bus taipogi aptariami ir santykiai su Rusija, kurie, anot užsienio reikalų ministro, yra kylančių konfliktų iniciatorė, siekianti bet kokia kaina išlaikyti savo įtaką regione. Tad susitikimo metu bus sprendžiami klausimai dėl ES vaidmens sustiprinimo Rytų kaimynystėje.[7]</p>
<p>S. Cichanouskaja taipogi nepraleido progos pasidalinti savo baimėmis dėl kaimynų puolimo – esą Baltarusijos grėsmė yra reali:[8] </p>
<blockquote>Baltarusija dabar kelia grėsmę tarptautinėms organizacijoms ir tarptautinei bendrijai.</blockquote>
<p>Tiesa, nepamirškime, kad teiginys „rusai puola“ dabar virto „baltarusai puola“ ir yra dažnai vartotinas Lietuvoje siekiant sukompromituoti visuomenę. Tačiau kiek metų Lietuvos dar niekas „neužpuolė“, o tokios frazės jau tapo kasdienybe, kai norima nukreipti dėmesį nuo šalies vidaus problemų, kurias būtina spręsti čia ir dabar. Įdomu, ar girdint tokius pasakymus ir esant išties realiai grėsmei, lietuviai vis dar kreips į jas dėmesį, mat jau pripratome prie rusų priespaudos baimės.</p>
<h2>Rusijos pozicija – draugystė „iš išskaičiavimo“</h2>
<p>Pažymėtina, jog Rusija nuolat siekia regione būti „ta vienintele“ ir nuolat stiprinti savo galią ir įtaką. Todėl tiek Baltarusijos, tiek Rusijos vadovai yra kiek nepatogūs sąjungininkai, todėl, tikėtina, jog jų draugystė labiau yra paremta būtinybe nei ištikimais ir draugiškais santykiais. Baltarusijai Rusija suteikia ekonominį bei politinį ramstį, o ypatingai A. Lukašenkai – kuris vadovauja Baltarusijai jau beveik trečią dešimtį. Visgi, nauda nėra vienpusė ir Rusija už paslaugas taipogi pasiima savo „duoklę“ – per Baltarusiją ši gali daryti įtaką regione ir atlieka atramos funkciją. Putino požiūriu, Europa kėsinasi į tokias Rusijos buvusias teritorijas kaip Ukraina.</p>
<p>Ekspertų teigimu, Putinas apie šį Lukašenkos žingsnį priverstinai nutupdyti lėktuvą ir sulaikyti opozicijai priklausantį R. Protasevičių žinojo – mat Lukašenka dabar ypatingai yra priklausomas nuo Putino dėl išlikimo pareigose, todėl nebūtų rizikavęs savo santykiais su Kremliumi, nusprendęs žengti tokį žingsnį. Pažymėtina, jog praeitų metų rugsėjį Baltarusija iš Putino gavo net 1,5 mlrd. dolerių paskolą, taip pat sutiko skatinti prekybą. Atkreiptinas dėmesys, kad antradienį, gegužės 25 dieną, Kremlius atmetė bet kokį teiginį, sakantį, kad Rusija dalyvavo lėktuvo nusileidimo procese ir tokius kaltinimus atmetė kaip „antirusiškus“. Mat net Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Maskva šiais laikais yra viskuo nepagrįstai kaltinama.[9]</p>
<p>„CNBC“ naujienų portalas skelbia, kad Europos politinės rizikos konsultacijų direktorius Emre Pekeris pirmadienį pažymėjo, kad „Ryanair“ lėktuvo „užgrobimas“ galimai naudingas ir Rusijai, esą Putinas galėtų tai priimti kaip problemą, skatinančią atotrūkį tarp Baltarusijos ir Vakarų:</p>
<blockquote>Tuo tarpu įtarimai dėl Rusijos dalyvavimo dar labiau apsunkins ES galimybes veiksmingai reaguoti į Baltarusiją. Maskva apkaltino ES ir jos nares, kad šios remiasi dvigubais standartais ir pareiškė, kad gins Minsko elgesį po šio incidento. Todėl bet kokios naujos sankcijos Rusijai pasirodys kaip Vakarų kišimasis. Nors Berlynas sieks stiprios ES reakcijos, jei Protasevičius nebus paleistas, vargu, ar Vokietija taikysis į „Nord Stream 2“ ryšium su „Ryanair“ incidentu, – „CNBC“ skelbiamas E. Pekerio pasisakymas.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/world-map.jpg" alt="Geopolitinė situacija" /></p>
