<h2>Europinė krizė įtakoja visą pasaulį</h2>
<p>Specialistai vis garsiau skambina varpais, o žiniasklaida trimituoja, kad Europai gresia viena rimčiausių energetikos krizių per visą istoriją. Naftos rezervuarai beveik visiškai išsunkti, srautai iš Norvegijos ir Rusijos buvo apriboti. Žemyne įsivyravus ramiems orams, vėjo jėgainės pagamina mažai elektros. Senstančios atominės elektrinės genda, susiduria su saugumo problemomis. Degalai tampa būtinybe, o kainos per pastaruosius metus pakilo rekordiniais 500%.</p>
<p>Prognozės niūrios ir paliesiančios ne vieną sektorių. Dabar jau vis garsiau kalbama, kad krizė paveiks ne tik senąjį žemyną, bet ir visą pasaulį. Iki neregėtų aukštumų išaugusios degalų kainos sujaukia trąšų gamintojų planus[1]. Šie mažina gamybos apimtis, o nuo to kenčia ūkininkai, jau dabar gąsdinama, kad augs ir maisto produktų kainos. Visas šis chaosas pastebimas jau dabar, rudeniui dar net neįpusėjus. Su nerimu laukiama žiemos ir tikimasi, kad ji nebus itin atšiauri.</p>
<p>JAV energetikos saugumo vadovai prognozuoja, kad jei žiema bus šalta, kai kuriuose Europos kraštuose nepakaks dujų šildymui. Niūrios prognozės buvo įžvelgiamos dar vasarą. Energijos suvartojimas augo, tačiau dujų atsargos menko. Prie ištikusios krizės prisidėjo ir prastai organizuotas dujų tiekimas. Augančios kainos tapo atsaku į situaciją Kinijoje, kur energijos trūkumas pasijuto pirmiausia. </p>
<p>Kinijoje energetikos krizę pirmiausia pajuto fabrikai. Analitikai jau dabar prognozuoja, kad kai kuriuose fabrikuose darbai apskritai gali sustoti[2]. Apsukos ir taip nebuvo tokios sparčios, atsižvelgiant į su virusu susijusius ribojimus. Daugelis pasaulio valstybių su nerimu laukia kaip gi ši krizė išsispręs. Dabar siekiama užtikrinti sklandų ir greitą dujų bei degalų tiekimą, tačiau pasineriama ir į kaltųjų paieškas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kwon-junho-cdw4daf5i7q-unsplash.jpg" alt="Dujos" /></p>
<h2>Kieno kaltė: Covid-19, „Brexit" ar Rusijos?</h2>
<p>Ši krizė žymiai rimtesnė nei gali pasirodyti perskaičius naujienų portalų antraštes. Augančios degalų kainos neišvengiamai paliečia kiekvieno piniginę, tačiau globaliu mastu kenčia tiek pasaulinė ekonomika, tiek daugelis kitų sričių. Užsidarius fabrikams, pasaulinė tiekimo grandinė žlunga. Tą jau matėme, kai pasaulį sukaustė pandemija. Dabar, bandant vaduotis iš Covid-19 gniaužtų, dar viena krizė prarajon gali pastūmėti ne vieną verslą.</p>
<p>Gamybos ir tiekimo trikdžiai reiškia, kad daug produktų nebus pristatyti laiku. Tai būtų pražūtinga artėjant svarbiam ir įtemptam švenčių sezonui lapkričio-sausio mėnesiais, kai pardavimai išauga beveik visuose pasaulio kraštuose. Su problemomis susiduriama jau ir dabar. Pavyzdžiui, technologijų gigantė „Apple", neseniai pristačiusi naujus „iPhone" telefonus jau vėluoja juos pristatyti pirkėjams. Stringa tiek gamyba, tiek tiekimas.</p>
<p>Natūralu, kad ieškoma kaltų. Šiuo atveju, Covid-19 tampa dar vienu papildomu, tačiau ne pagrindiniu veiksniu. Europos Sąjungos šalys pradeda žvalgytis į Rusiją ir spėlioja ar šalis yra prikišusi nagus ir šioje situacijoje. Spekuliuojama, kad Rusija pakels dujų kainas taip, kad Vokietijai, o kartu ir visai Europai neliks nieko kito, kaip tik skubiai sutikti su kontraversišku<br />„Nord Stream 2" projektu, kuris jau yra pabaigtas, tačiau itin kritikuojamas Rytų Europos valstybių.</p>
<p>Rugsėjo 17-ąją 40 Europos parlamento narių, daugiausiai iš Lenkijos bei Baltijos šalių, paprašė ištirti, ar „Gazprom", rusų dujų milžinė nepažeidžia rinkos taisyklių[3]. „Gazprom" bet kokias spekuliacijas atmeta ir teigia, kad Europos demonstruojamas nepasitikėjimas yra ne kas kitas kaip rusofobija. Vis tik, nerimauti yra dėl ko. Dujų gigantė sparčiai pildosi nacionalinius dujotiekius, o tai gali reikšti, kad žiemos sezonu mažiau dujų galės parduoti kitiems. Kompanijos vadovas Aleksiejus Milleris tikina, kad „Gazprom| gali padidinti dujotiekio pajėgumą ir teikti papildomus dujų kiekius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jason-blackeye-s1w1sguzti-unsplash.jpg" alt="Energija" /></p>
<h2>Kritinė situacija Jungtinėje Karalystėje: dėl visko kaltas „Brexit"?</h2>
<p>Europos Sąjungai bandant suvaldyti situaciją tikras chaosas matomas ir Jungtinėje Karalystėje. Dėl augančių dujų dar mėnesio pradžioje čia vėl pradėjo veikti seniai iš sistemos išjungta medžio anglies gamykla. Imta kvestionuoti ir ekologiniai įsipareigojimai: pastebima, kad augant kainoms, aplinkosauga nustumiama į antrą planą[4].</p>
<p>Tiesa, dabar užterštas oras Jungtinėje Karalystėje menkiausia problema. Per pastarąsias kelias savaites šalyje bankrutavo 10 energetikos kompanijų, o krizė ima priminti 2008-uosius. Rugsėjo 27-ąją įvesta kariuomenės parengtis: paniškas pirkimas sukėlė degalų krizę, kai dėl benzinvežių vairuotojų trūkumo išseko degalinių atsargos[5].</p>
<p>Kadangi britų vyriausybė teigia, kad krizės priežastis – vairuotojų trūkumas, imta kalbėti, kad tai yra įtakota „Brexit". Juk iš šalies išvykę imigrantai galimai dirbo tokius darbus, o dabar jų atlikti nėra kam. Kol situacija lieka tokia įtempta, belieka tikėtis, kad degalai vėl sugrįš į Jungtinės Karalystės degalines, o dujų kainos vėl taps pastovios. Tiesa, bent kol kas, teigiamų ženklų nėra daug.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jk.jpg" alt="Brexit" /></p>
