Elektros tiekėjai ieško naujų pajamų: „Ignitis“ svarsto įvesti abonentinį mokestį

„Ignitis“ svarsto apie galimybę įsivesti abonentinį mokestį

Energetikos reguliavimo tarybos vadovas Renatas Pocius prakalbo apie būtinybę elektros vartotojams įvesti abonentinį mokestį, argumentuodamas tuo, kad neva elektros tiekėjai turintys pastovius kaštus sąskaitų išrašymui, tad reikia juos amortizuoti. Gyventojai jau svarsto, kad vadovaujantis tokia logika, veikiausiai reikėtų papildomai mokėti ir už čekius, išspausdinamus parduotuvėse.

Visuomeninis elektros tiekėjas „Ignitis“ svarsto įvesti abonementinį mokestį trečiajame liberalizacijos etape likusiems gyventojams. Tai reikštų, kad elektros kaina būtų skaičiuojama pagal dvinarį tarifą – fiksuotą pastovią kainos dalį ir kintamą mokestį už sunaudotą energiją. Pasak Energetikos reguliavimo tarybos pirmininko R. Pociaus, toks modelis jau taikomas nepriklausomų tiekėjų ir leidžia sumažinti kilovatvalandės kainą^[1].

R. Pocius pabrėžia, kad „Ignitis“ patiria tuos pačius administravimo kaštus kaip ir nepriklausomi tiekėjai, todėl abonentinis mokestis yra tik laiko klausimas. Nors tai leistų mažinti energijos tarifą, gyventojams gali tekti papildomai mokėti už paslaugos prieinamumą, nepriklausomai nuo sunaudotos elektros kiekio. Ar naujoji kainodara bus įvesta, priklausys nuo reguliuotojų sprendimo ir „Ignitis“ derybų su Energetikos reguliavimo taryba.

Gyventojai: elektros tiekėjų godumui ribų nėra

Tokius užmojus suskubo įvertinti ir elektros vartotojai, kurie ir taip, šalyje prasidėjus elektros liberalizacijai, kone visiškai prarado pasitikėjimą valstybiniais ir nepriklausomais elektros tiekėjais.

Galimybe įsivesti fiksuotą mokestį už elektrą, šie pavadino dar vienu godžiu „reketininkų“ sprendimu. O štai kiti teiravosi, ar vadovaujantis tokia abonentinio mokesčio įvedimo logika, derėtų apmokestinti ir čekius parduotuvėse?

O štai dar kiti svarstė, kad jei jau norima pastovius kaštus dengti per fiksuotą mokestį, tai galbūt reikėtų panaikinti tiekėjo dedamąją dalį prie biržos planų.

Elektros rinkos liberalizavimas stringa: tiekėjai baiminasi galimų piktnaudžiavimų

Tuo tarpu Energetikos ministerijos siūlymas iki 2030 m. leisti smulkiems ir socialiai pažeidžiamiems vartotojams likti reguliuojamoje elektros rinkoje sukėlė nepriklausomų tiekėjų nepasitenkinimą. Jie ragina liberalizavimo procesą užbaigti iki 2026 m., kaip buvo planuota, argumentuodami, kad didesnė konkurencija užtikrintų geresnes kainas visiems vartotojams^[2].

Tiekėjai baiminasi, jog naujoji tvarka gali paskatinti piktnaudžiavimą – didesni elektros vartotojai galėtų pereiti prie visuomeninio tiekimo ir mokėti mažiau, o skirtumą padengtų kiti gyventojai.

Tiekėjai „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ siūlo, kad reguliuojama kaina būtų taikoma tik mažai elektros suvartojantiems gyventojams, o „Ignitis“ tikina, kad didelių pokyčių rinkoje nebus, nes pagrindiniai elektros tiekėjai vis tiek liks nepriklausomi tiekėjai. Ekspertai įspėja, kad dalis vartotojų gali pradėti manipuliuoti sistema, „migruodami“ tarp tiekėjų, priklausomai nuo kainų svyravimų.

Visuomeninės kainos subsidijavimas gali lemti didesnes išlaidas tiems, kurie jau pasirinko nepriklausomą tiekėją. Kol politikai svarsto galimus įstatymo pakeitimus, energetikos sektorius laukia aiškumo dėl elektros rinkos ateities.

Premjeras G. Paluckas: elektros kainų kompensacijos nereikės, rinka stabilizuojasi

Vyriausybė neplanuoja taikyti elektros kainų švelninimo priemonių gyventojams, nes situacija rinkoje gerėja, teigia premjeras Gintautas Paluckas. Pasak jo, dėl palankesnių oro sąlygų ir stabilizuojančios pasiūlos kainų šuoliai yra laikini, todėl valstybės įsikišimo neprireiks. Nors praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango 55%, ekspertai prognozuoja, kad jau prasidėjus pavasariui kainos ims kristi^[3].

Visgi, energetikos rinkos specialistai pastebi, kad neseniai kilusį elektros kainų šuolį lėmė ne tik atšalęs oras ir sumažėjusi vėjo bei saulės energijos gamyba, bet ir infrastruktūrinės problemos – sugedęs „EstLink 2“ kabelis tarp Suomijos ir Estijos bei brangus šiluminių jėgainių kuras. Nepaisant to, tiek valdžios atstovai, tiek elektros tiekėjai įsitikinę, kad situacija jau greitai normalizuosis, todėl ilgalaikių kainų reguliavimo priemonių neprireiks.

Vos Lietuvai atsijungus nuo BRELL, netikėtai fiksuotas elektros kainos šoktelėjimas

Sutapimas ar ne, tačiau praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo 54% ir pasiekė 0,194 Eur/kWh. Vasario mėnesį ši kaina buvo net 75% didesnė nei sausį. Vis dėlto, nepaisant didmeninės rinkos svyravimų, nepriklausomi tiekėjai fiksuotos kainos planus šiek tiek atpigino – vidutiniai tarifai sumažėjo 0,3–1%^[4].

Šiuo metu 12 mėn. fiksuotos kainos planai vidutiniškai siekia 0,241 Eur/kWh (viena laiko zona) ir 0,230 Eur/kWh (dvi laiko zonos), o 24 mėn. planų tarifai nukrito iki 0,246 Eur/kWh ir 0,236 Eur/kWh.

Tuo tarpu pasirinkusiems nefiksuotą elektros kainą tenka susitaikyti su dideliu šuoliu – šios savaitės vidutinė kaina siekia 0,364 Eur/kWh, t. y. 30% daugiau nei prieš savaitę. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, tokias kainas lemia dideli biržos svyravimai bei sezoniškumas, tačiau ilgalaikėse sutartyse vartotojai kol kas gali rasti stabilumo.