<h2>Energetikos krizės akivaizdoje – tikra kainų svyruoklė</h2>
<p>Lietuviams nerimaujant dėl augančių šildymo sąskaitų, situaciją dar labiau komplikuoti gali ir į rekordines aukštumas šoktelėjusios elektros kainos. Tokia tendencija pastebima visoje Europoje ir sparčiai artėjant žiemai, tikrai nenuteikia optimistiškai. Apie elektros kainų augimą Lietuvoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė dar gegužės mėnesio pabaigoje, kai paskelbė, kad visuomeninis tiekėjas UAB „Ignitis" taikys aukštesnius 2021 m. II pusmečio elektros energijos tarifus daugeliui buitinių vartotojų. </p>
<p>Tuomet buvo pranešta, jog „standartinis" vienos laiko zonos tarifas padidės 7,8 proc. iki 15,2 ct/kWh (su PVM), dviejų laiko zonų – 9,9 proc. iki 17,7 ct/kWh (dienos) ir 6 proc. iki 10,6 ct/kWh (nakties ir savaitgalio)[1]. Vis tik, situacija Lietuvoje toli gražu nėra blogiausia. Pavyzdžiui, padėtis Ispanijoje yra beveik kritinė. Per pastaruosius metus vidutinė mėnesinė sąskaita už elektrą šalyje padidėjo 62%, tad vyriausybė skubos tvarka turėjo parengti planą, leidžiantį sumažinti elektros išlaidas.</p>
<p>Dar vasarą, pajautusi spaudimą iš visuomenės bei politinių oponentų, Ispanijos vyriausybė laikinai sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris buvo skaičiuojamas į sąskaitas už elektrą nuo 21 % iki 10%[2]. Nors vietos politikai tikėjo, kad elektros kainas pavyks sumažinti, jei nukris ir dujų kaina, akivaizdu, kad tai dabar jau nėra realus variantas. Europoje akivaizdžiai stinga ir dujų, o artėjant žiemai apskritai neaišku, ar dalis gyventojų neliks be šildymo.<strong><br /></strong></p>
<p>Senajame žemyne įsivyraujanti energetikos krizė paveikė ir Prancūziją, tačiau čia nuspręsta visiškai įšaldyti elektros ir dujų kainas, kol situacija Europoje nesusinormalizuos. Šalies ministras pirmininkas Jean'as Castex'as teigia, kad elektros kainos bus įšaldytos, tačiau situacijai nekintant, augimas, maždaug 4% gali būti neišvengiamas kitais metais[3]. Prancūzijos valdžia žada paramą šalies gyventojams: net 6 milijonams namų ūkių teks suteikti kompensacijas.</p>
<p>Išaugęs dujų poreikis, kainos ir senkantys šaltiniai paveikė elektros kainas. Tokie pokyčiai siejami su šalių išsivadavimu iš karantino ir pandemijos gniaužtų. Vėl užsikuriančiai ekonomikos mašinai reikia daugybės sąnaudų. Vis tik, energetikos krizė verčia atsigręžti ir į aplinkosauginius faktorius. Šiuo metu atrodo, kad Europos žingsnis žaliuoju keliu šimtams milijonų gyventojų stipriai kerta per piniginę, o dalį veda net prie skurdo ribos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/matthew-henry-yetqklnhsui-unsplash-1.jpg" alt="Krizė" /></p>
<h2>Gamtos apsauga kainuoja brangiai</h2>
<p>Klimato kaita yra daug ir plačiai aptarta tema, kuri neabejotinai yra svarbi kiekvienai šaliai individualiai ir Europos Sąjungai kaip bendrijai. Pasiryžimas eiti žaliuoju, tvaresnės energijos keliu yra sveikintinas tiek kitų šalių valdžios pareigūnų, tiek aplinkosaugininkų. Tačiau, ar tai gali privesti prie energijos trūkumo ir smarkiai išaugusių kainų?</p>
<p>Deja, bet akivaizdu, jog atsakymas yra teigiamas. Europos Sąjungos klimato nuostatai prisidėjo prie dabartinės krizės. Ekspertai teigia, kad energijos kainos auga dėl susidariusio neaiškumo, kiek ilgai aplinkai tarši technika bei verslai dar bus leidžiami veikti. Juk Europos Sąjunga teisiškai įsipareigojo sumažinti anglies dioksido taršą per pusę iki 2030-ųjų. Tai 9-erių metų laikotarpis, kuris tokio masto planui nėra ilgas. Be kita ko, tarša iki 2050-ųjų apskritai turėtų būti nulinė.</p>
<p>Regis, kad rinkos dėsniai pagaliau ima atspindėti tokias ateities tendencijas. Jei situacija ir galėtų būti suvaldyta atsisakant žaliųjų idėjų, tai galėtų veikti tik laikinai[4]. Ilgalaikėje perspektyvoje vienintelė išeitis yra kliautis tvaria energija. Vis tik, ir šioje srityje, regis, nusimato krizė. Dilema tarp energijos prieinamumo ir aplinkos saugos užtikrinimo atrodo lyg realus scenarijus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/american-public-power-association-eibth5dxw9w-unsplash.jpg" alt="Atsinaujinantys energijos šaltiniai" /></p>
<h2>Atsinaujinantys šaltiniai diktuoja sąlygas dabartinėje energetikos rinkoje</h2>
<p>Sumažėjus atsinaujinančių išteklių gamybai, rugsėjį augo šiluminių elektrinių generacija, kurios gamybos savikaina išlieka aukšta Europoje augant gamtinių dujų kainoms. Be to, kritus vėjo elektrinių generacijai, nuo vasaros pradžios stebimas išaugęs ir intensyvus hidroelektrinių naudojimas, dėl to sumažėjo hidroelektrinių rezervuarų vandens lygiai.</p>
<p>Europos elektros kainų priklausomybę nuo atsinaujinančių išteklių iliustruoja Vokietijos situacija. Valandinė elektros kaina rugsėjo 23 d. 7 valandą dar siekė 154 Eur/MWh, o 13 valandą maksimalaus suvartojimo metu, kuomet išaugo saulės ir vėjo generacija, jau buvo nukritusi iki 0,12 Eur/MWh[5].</p>
<p>Vis tik, rugsėjį pastebimas vėjo generacijos sumažėjimas, tačiau dėl išaugusių didmeninių elektros energijos kainų vėjo elektrinių pajamos ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo daugiau nei dvigubai. Tiesa, bent kol kas pozityviai nuteikia spalio mėnuo, mat jau pirmosiomis mėnesio dienomis pastebima išaugusi vėjo generacija.</p>
