<h2>Elektriniai automobiliai: revoliucija transporte ar gudri apgaulė?</h2>
<p>Ekologija pastaruoju metu yra žodis, kuris dažnai vartojamas įvairiose kontekstuose. Dėl tikro susirūpinimo mūsų planetos ateitimi, kuri ne dėl ko kito, bet tik dėl mūsų pačių kaltės neatrodo itin optimistiškai nuteikianti, vis daugiau kasdieniniam gyvenimui būtinų daiktų tampa ekologiški. Taip, keisti savo įpročius bei galvoti apie aplinką verčia ir klimato anomalijos ir oro tarša, tačiau anokia paslaptis, jog dalis menamo polinkio į ekologiją yra ne kas kitas kaip aklas madų bei tendencijų vaikymasis.</p>
<p>Juk žvelgiant į transporto sektorių, dabar į darbą važiuoti dviračiu ar paspirtuku yra pagyrimo vertas pasirinkimas, rodantis, kokie „žali" ir tvarūs esame. Na, o renkantis naują automobilį ne vienas pasvajoja apie varomą elektra, gal net ir apie „Tesla" gaminį, nes tai tapo prabangos preke, rodančia ne tik gerus ketinimus, bet ir siekį priskirti save prie elito. Žinoma, negalima apibendrintai teigti, kad taip elgiasi absoliuti dauguma visuomenės. Negalime pamiršti ir verslo siekių priskirti save „žaliojo" kategorijai, puikiai suvokiant, jog tai gali padidinti pardavimus ir pelną, nes būtent to dabar reikia žmonėms.</p>
<p>Jei atidžiau pažvelgtume į dabar itin ant bangos esančią elektrinių automobilių pramonę, suvoktume, jog nors jie ir yra sąlyginai saugesni aplinkai, tačiau tikrai ne tiek, jog visas transporto sektorius būtų pertvarkomas iš pagrindų. Ekspertai teigia, kad jau artimiausiu metu išgyvensime didžiausią automobilių pramonės revoliuciją nuo 1913-ųjų, kai Henris Fordas masinei mašinų gamybai pritaikė konvejerį, kas paskatino ir industrializacijos procesus.</p>
<div class="ssrcss-uf6wea-RichTextComponentWrapper e1xue1i87" data-component="text-block">
<div class="ssrcss-18snukc-RichTextContainer e5tfeyi1">
<p class="ssrcss-1q0x1qg-Paragraph eq5iqo00">Dalis rinkos senbuvių tiki ir tuo, jog jau greit elektromobilių pardavimai pralenks įprastų dyzelinių ir benzininių mašinų pardavimus. Be to, didžiosios pasaulio automobilių gamintojos greitai pasiūlys ir savo elektromobilių versijas: „Jaguar" tokias mašinas pristatys 2025-ais, „Volvo" 2030-ais, o britų lenktyninių automobilių gamintoja „Lotus" savuosius modelius į rinką paleis 2028-ais[1]. Žinoma, tokias sparčias permainas atlikti verčia ir valstybių vyriausybės, gana greitai planuojančios įprastus automobilius uždrausti, neleisti jais įvažiuoti į miesto centrus bei apmokestinti.</p>
<p class="ssrcss-1q0x1qg-Paragraph eq5iqo00">Tuomet, tarsi į didžiausią išsigelbėjimą žvelgiama į elektra varomą transportą. Iš tiesų, mašinos sudaro net 72% viso į aplinką išmetamo anglies dioksido, palyginimui, lėktuvai sudaro vos 10%[2]. Tačiau, ekspertai nesutaria, ar tikrai turėtume žvelgti tik į transporto priemonės vairavimo metu paliekama taršą, bei užmerkti akis gamybai. Juk jei atsižvelgtume į pramonę, galėtume pamatyti, kad ir elektromobiliai nėra tokie saugūs, kaip skelbia žinomiausi pasaulio gamintojai ir pseudo ekologijos šalininkai.</p>
<p class="ssrcss-1q0x1qg-Paragraph eq5iqo00"><img src="77_CDN_URL/images/chuttersnap-xjlshl0hiik-unsplash.jpg" alt="Elektriniai automobiliai" /></p>
</div>
</div>
<h2>Elektomobilių gamybos tarša – paslaptis, kurią geriau nutylėti</h2>
<p>Elektromobiliai yra įkraunami elektra, tačiau tam, kad transporto priemonė tikrai būtų saugesnė aplinkai, elektra turėtų būti išgaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, saulės, vėjo ar vandens. Tarkime, jei jūsų elektrinė mašina yra įkraunama naudojant deginant iškastinį kurą gauta elektra, apie ekologiją galite pamiršti: į aplinką jau paleistas milžiniškas kiekis anglies dioksido.</p>
<p>Iškastinis kuras, bent jau JAV, padeda pagaminti net 62,7% visos šalies elektros energijos, tad galima daryti prielaidą, jog daugiau nei pusė amerikiečių, nors ir vairuoja elektrinę transporto priemonę, vis tiek prisideda prie aplinkos taršos. Tačiau didžiausia problema slypi net ne čia, bet pačioje elektromobilių pramonėje, apie kurią, dažnai yra tiesiog patogiai nutylima.</p>
<p>Elektromobilio gamyba yra ciklinis procesas, menkai besiskiriantis nuo kitų automobilių surinkimo. Visgi, yra ir skirtumų, štai, elektromobiliuose yra įtaisytos didžiulės baterijos, kurios ir yra įkraunamos bei kaupia energiją. Tačiau, šios baterijos yra gaminamos iš žemėje iškasamų elementų, dažniausiai ličio, nikelio, kobalto[3]. Šie elementai yra taip giliai žemėje, kad padidėjus baterijų paklausai, padvigubėja ir kasybos mastai, o kasyba kaip žinia, itin teršia mūsų planetos aplinką.</p>
<p>Mokslininkai ir tyrėjai elektros gavybai siekia pritaikyti daugiau alternatyvių šaltinių, tačiau ir tai gali daugiau pakenkti, ne iš tiesų padėti. Tuomet vėl naudojama energija: tos pačios vėjo jėgainės, nepastatysi be modernių įrankių, kuriems naudoti taip pat reikia elektros. Taip įsisukamą į tarsi užburtą ratą: nors pagal idėją elektrinis transportas ir yra mažiau taršus, tačiau pažvelgus geriau į visą gamybos kelią viskas tampa žymiai sudėtingiau.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/israel-palacio-imcukz72ous-unsplash.jpg" alt="Elektra" /></p>
<h2>Baterijos turi būti masiškai perdirbamos, tačiau ir to gali nepakakti</h2>
<p>Viena akivaizdžiausių elektrinių transporto priemonių problemų yra ta: kur gi dėti iš automobilio išimtas, nebetinkamas baterijas? Baterijų gyvavimo trukmė dažniausiai yra nuo 10 iki 15 metų, tad kol kas pasaulyje dar nepakankama duomenų, juk elektromobiliai vis dar yra naujovė. Ekspertai tikina, kad tokių baterijų surinkimo stotelės turi būti įrenginėjamos dar sparčiau, nei kuriamos naujos transporto priemonės: tik taip bus galima užtikrinti, jog pasibaigus jų galiojimui, baterijos bus surinktos, tvarkingai laikomos, o vėliau, dar kartą prikeliamos gyvenimui.</p>
<p>Vis tik, pagrįstas abejones dėl to, ar tvarkingas baterijų kaupimas apskritai gali būti realybė išvaikyti yra sunku. Pavyzdžiui, ličio jonų baterijose yra gana specifinio chemikalų mišinio, kuris gali sutrukdyti baterijas perdirbant. Europos Sąjungoje ličio baterijos apskritai yra perdirbamos vangiai, dar prieš dešimtmetį buvo pasiekti vargingi 5%, o absoliučiai didžioji dalis baterijų tiesiog atsidūrė sąvartynuose.</p>
<p>Nors taip kaip ir transporte, taip ir perdirbimo technologijose viskas greitai keičiasi ir yra tobulinama, be aiškios ekonominės paskatos perdirbti bateriją, o ne tiesiog įsigyti kitą, pasaulis greit gali susidurti su didžiule aplinkosaugine problema. Dar labiau pasigilinus į situaciją paaiškėja ir tai, kad baterijų gamintojai galimiems perdirbėjams neatskleidžia savo gaminio sudedamųjų dalių. Taigi, perdirbimo įmonės, kurios ir taip turi prisitaikyti prie skirtingų gamintojų ir parinkti perdirbimui tinkamiausią būdą dar ir nežino, ar tai apskritai yra saugu[4]. </p>
<p class="cyhZ9">Nors kai kurie mokslininkai bei aplinkosaugininkai bando įtikinti gamintojus, jog baterijų perdirbimas gali būti tinkamiausias variantas, iš tiesų, baterijos gyvavimo laikas būtų žymiai trumpesnis, tad po kelerių metų ir vėl būtų sprendžiamas tas pats aplinkosauginis klausimas: kur dėti elektromobiliams nebetinkamas baterijas? Atrodo, kad kol kas, vieno realaus atsakymo negali pateikti nei gamintojai, nei didžiausi elektromobilių šalininkai.</p>
