- Orų reiškiniai per dešimtmetį padarė daugiau nei 2 trilijonus dolerių žalos
- Azija ir Okeanija dažniausiai kenčia nuo taifūnų, potvynių ir sausrų
- 2014–2023 m. užfiksuota maždaug 4 000 ekstremalių orų reiškinių
Orų reiškiniai per dešimtmetį padarė daugiau nei 2 trilijonus dolerių žalos
Per pastarąjį dešimtmetį (2014–2023 m.) ekstremalūs orų reiškiniai, susiję su klimato kaita, padarė didelę ekonominę žalą visame pasaulyje. Remiantis pasaulio meteorologijos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų duomenimis, tai paveikė per 1,6 mlrd. žmonių, tuo tarpu žala siekia 2 trilijonus dolerių[1]. Nuostoliai apima įvairius regionus.
Vien Europos Sąjungoje per pastaruosius penkerius metus su klimatu susijusi ekonominė žala siekia 170 mlrd. eurų[2]. Nemaža dalis ik šiol pamena potvynį 2021 m., užtvindžiusį Vokietiją ir Belgiją. Dėl jo padaryta daugiau nei 40 milijardų dolerių žalos. Nelaimė šiose šalyse nusinešė daugiau kaip 200 gyvybių. 2023 m. Graikijoje dėl audros „Daniel“ patirti finansiniai nuostoliai tuo tarpu įvertinti milijardais eurų.
Iš tiesų, teigiama, esą gamtinės nelaimės dažnėja ne tik pasaulyje, bet ir visoje Europoje[3]. Tai dažnai lemia ekstremalias oro sąlygas, pavyzdžiui, sausras bei miškų gaisrus.
Pavyzdžiui, rekordinę 2022 m. sausrą paaštrino miškų gaisrai, kurie pietų Europoje – Korsikos dydžio teritorijoje – suniokojo 900 000 hektarų. 2023 m. miškų gaisrai išdegino dar 500 000 hektarų, daugiausia Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje.
Azija ir Okeanija dažniausiai kenčia nuo taifūnų, potvynių ir sausrų
Pagrindinės žalą sukėlusios stichinės nelaimės pasaulyje, kaip teigiama – tai taifūnų žala Karibų jūros regione ir Pietryčių Azijoje. Pavyzdžiui, 2017 m. „Irma“ ir „Maria“ audros nusinešė gyvenimus ir padarė didžiulę žalą Puerto Rikui, Dominikos salai bei Floridai. Jos pridarė nuostolių už maždaug 300 milijardų dolerių[4].
2020 m. vasarą pietų Kiniją užliejo katastrofiški potvyniai, daugiausia kilę Jangdzės upės vidurupyje ir žemupyje[5]. 2020 m. liepos 20 d. duomenimis, nuo lietaus sezono pradžios didžiojoje Jangdzės upės baseino dalyje bendras kritulių kiekis viršijo 500 mm, o kai kuriose žemupio vietovėse siekė daugiau kaip 1 200 mm ir sumušė pastarųjų 60 metų rekordą. 2020 m. liepos 22 d. duomenimis, nuo potvynių nukentėjo 45,5 mln. žmonių, 142 žmonės žuvo arba dingo be žinios, o tiesioginiai ekonominiai nuostoliai siekė apie 116 mlrd. juanių (16,5 mlrd. JAV dolerių)[5].
Iš tiesų, Azija ir Okeanija dažniausiai kenčia nuo taifūnų, potvynių bei sausrų. Tai turi įtakos tiek žemės ūkiui, tiek infrastruktūros vystymui, taip pat socialinėms paslaugoms, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai. Ekstremalūs orų reiškiniai visame pasaulyje apskritai turi didelį poveikį maisto tiekimo grandinėms. Tai ypač paveikia besivystančias šalis, kurios yra priklausomos nuo žemės ūkio. Be to, potvyniai, audros bei karščio bangos dažnai sugadina kelių tinklus, elektros tiekimo sistemas ir pastatus, kas reikalauja didelių investicijų jų atkūrimui.
2014–2023 m. užfiksuota maždaug 4 000 ekstremalių orų reiškinių
Pasaulyje 2014–2023 m. įvyko maždaug 4 000 ekstremalių orų reiškinių. Nuo 2022 iki 2023 m pastarieji pridarė žalos už 451 bilijoną dolerių.
Per dešimtmetį nuo pastarųjų ypač nukentėjo JAV. Šalyje užfiksuoti 935 pavojingi orų reiškiniai. Būtent Šiaurės Amerikoje nuo jų nukentėjo per 206 milijonai žmonių, 18 tūkst. mirė. Puerto Rike tuo pačiu metu užfiksuoti 87 reiškiniai, Brazilijoje – 25.
Europoje skaičiai – taip pat stulbinantys. 2014–2023 m. nuo reiškinių nukentėjo 5 mln. žmonių, mirė – 125 tūkst. Ekstremalios oro sąlygos ypatingai palietė Italiją, Vokietiją ir Prancūziją – jose skaičiuojama 35, 65 ir 30 įvykių.
Afrikoje buvo paveikta per 309 mln. žmonių, užfiksuota 75 tūkst. mirties atvejų. Visgi, sąrašo „pirmūnė“ – Azija. Joje skaičiuojamas 1 bilijonas nukentėjusiųjų ir 135 tūkst. mirčių. Ekstremalūs orų reiškiniai labiausiai palietė Kiniją – grėsmingų orų skaičius siekia 268. Indijoje tuo tarpu skaičiuojama 112 reiškinių, Japonijoje – 91.
Okeanijoje drastiškos orų permainos nuo 2014 iki 2023 m. palietė 7 mln. gyventojų, mirusių – 900.
Nepaisant to, jog pasaulio ekonomikos atsparumas ekstremaliems orams ir klimato kaitos poveikiui, kaip teigiama, priklauso nuo valstybių ir tarptautinių organizacijų gebėjimo reaguoti ir investuoti į prevenciją bei atsparumo stiprinimą, plačiai aptariama ir šių nutikimų neišvengiamumo tikimybė. Mat, dalies pasauliečių manymu, klimato kaitos programos eksploatavimas neapsaugos nuo visų nelaimių – tačiau neabejotinai apkarpys žmonių pinigines, buitiškai tariant, skatinant negimdyti vaikų ar vartoti mažiau gamtai neva žalingų produktų.
Vienas iš naujausių žvėriško gamtos šėlsmo atvejų – Los Andželo dalyje siautėjantys miškų gaisrai, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių, sudegė tūkstančiai pastatų ir dešimtims tūkstančių žmonių visoje apygardoje buvo duoti nurodymai evakuotis. Manoma, kad oro sąlygos liepsnas ir toliau kurstys artimiausiomis dienomis, todėl intensyviai tikrinamas pareigūnų pasirengimas. Valdžios institucijos sako, esą žuvusiųjų skaičius tik didės. Kalbama, jog šie gaisrai – patys destruktyviausi Los Andželo istorijoje. Manoma, kad apdrausto nekilnojamo turto nuostoliai viršys 8 mlrd. dolerių. Pirminių gaisrų priežastys kol kas nežinomos. Tarp įžymybių, netekusių savo namų, yra Melas Gibsonas, Leighton Meester, Adamas Brody, Jamesas Woodsas ir Paris Hilton.
