<h2>Statybos leidimo reikia bet kokio dydžio namui</h2>
<p>Pernai prasidėjęs gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkimo bumas neslopsta. Pasak architekto-projektuotojo, UAB „Projektavimo sprendimai“ savininko ir direktoriaus Karolio Sankausko, išsirinkti žemės sklypą nėra lengva užduotis ir tai daryti reikėtų laikantis tam tikrų taisyklių.</p>
<p>Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį, kokia parduodamo sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdas. „Idealu, jei žemės sklypas priskiriamas kitos paskirties žemei, o naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos“, – teigė K. Sankauskas. Tokiu atveju, apribojimai statyboms yra mažesni, pavyzdžiui, Vilniaus mieste statyti galima net 3 arų dydžio sklype, taip pat galima iš karto kreiptis į savivaldybę su prašymu suteikti statybos leidimą.</p>
<p>Tačiau labai populiarios ir statybos žemės ūkio paskirties sklypuose. Jei naudojimo pobūdis – Mėgėjų sodų žemės sklypai, ir yra įsteigta sodų bendrija, tokiame sklype galima statyti vieną vieno buto gyvenamąjį namą su priklausiniais (garažu, ūkiniais pastatais, šiltnamiu ir pan.). Jei sodų bendrijos nėra, paskirtį reikia pirmiausia pakeisti į kitos paskirties, naudojimo būdą – į gyvenamųjų teritorijų.</p>
<p>Jei žemės ūkio paskirties sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, gyvenamoji statyba joje įmanoma tik tokiu atveju, jei sklypo plotas – ne mažesnis nei 50 arų. Statybos leidimo tokiame sklype galima prašyti tik gavus ūkininkavimo pradmenų kursų baigimo pažymėjimą ir savivaldybėje patvirtinus kaimo plėtros projektą. „Kursus pabaigti galima per du-tris mėnesius, susitvarkyti kaimo plėtros projektą užtruks iki 8 mėnesių, dar tiek pat laiko prireiks gauti statybos leidimą, taigi statybas bus galima pradėti ne mažiau kaip po pusantrų metų“, – didžiausią minusą įvardijo K. Sankauskas.</p>
<p>Nuo 2017 m. bet kokio ploto gyvenamajam namui, nesvarbu ant kokios paskirties ir naudojimo būdo žemės jis statomas, reikalingas projektas ir statybos leidimas, tačiau mažesniam nei 80 m² namui jis suteikiamas supaprastinta tvarka.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/karolissankauskas0101-anastastasijazaburdiajevaite.jpg" alt="" /></p>
<h2>Būtina išsiaiškinti ar nėra specialiųjų žemės naudojimo sąlygų</h2>
<p>„Svarbu atkreipti dėmesį, kad žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo žemės sklypuose ir kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, galima statyti tik rekreacinės paskirties pastatus, o miškų ūkio paskirties žemėje iš viso draudžiama statyba, išskyrus pavėsines ir nedidelius pastatus, kurie yra be sienų“, – atkreipė dėmesį specialistas.</p>
<p>Taip pat svarbu sužinoti, ar sklypas nepatenka į draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų teritoriją. Draustiniuose, rezervatuose, atkuriamuosiuose sklypuose statyba nėra leidžiama, tuo tarpu nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose statyba galima, tačiau ribojama. „Dažniausiai ribojamas užstatymo tankis, pastatų plotas, aukštingumas, gali būti ir estetinių reikalavimų – pavyzdžiui, leidžiama statyti tik dvišlaitį stogą, draudžiama namą dažyti ryškiomis spalvomis. Konkrečius reikalavimus reikėtų gauti iš paties parko administracijos“, – paaiškino K. Sankauskas.</p>
<p>Būtina išsiaiškinti ir tai, ar sklypui netaikomos kitos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – gal per sklypą eina elektros tinklai ar dujotekis, jis ribojasi su keliu, žemė yra melioruota arba sklype yra melioracijos statinių, jis yra šalia vandens telkinio, o galbūt jį ar jo dalį sudaro natūralios pievos ir ganyklos – kai kuriais atvejais statyba gali būti iš viso neleidžiama, kitais – ribojama.</p>
<p>Šie ribojimai, taip pat visi sklypui priklausantys tarnaujantys bei viešpataujantys servitutai nurodomi nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime bei sklypo plane – abu šiuos dokumentus galima už nedidelį mokestį gauti Registrų centre pateikus sklypo unikalųjį numerį. „Svarbu, kad išrašas būtų naujas, nes jame taip pat matosi, ar sklypas nėra areštuotas ar įkeistas. Tiesa, tai neturėtų gąsdinti, tiesiog apmokėjimas už jį vyktų kitaip, tai turėtų paaiškinti sandorį įforminsiantis notaras“, – sakė K. Sankauskas.</p>
<p>Jei sklypo planas – apytikslis, t.y. nėra padaryti kadastriniai matavimai, juos padarius sklypas gali nežymiai sumažėti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/miskas0101-elkekarinlugert-unsplash.jpg" alt="Miskas0101" /></p>
<h2>Komunikacijų įrengimas gali kainuoti brangiau nei pats sklypas</h2>
<p>Labai svarbu įvertinti koks kelias veda į sklypą. „Atvažiuoti keliuku, vedančiu per pievą, vasarą nesudarys problemų, tačiau dar turime pavasarį ir rudenį, kai daug purvo, automobiliai klimpsta, o žiemą pasnigus irgi gali būti sudėtinga išvažiuoti“, – sakė vyras. Nors savivaldybės privalo valyti visus kelius, mažesniuosius valo paskutinius – kartais sulaukti jos darbuotojų užtrunka net iki savaitės. „Vieni bičiuliai, neapsikentę tiesiog nusipirko traktorių ir kelią valosi patys“, – sakė jis. Nusitiesti kelią kainuoja itin daug. Pavyzdžiui, 150 m žvyrkelio atsieis apie 10.000 eurų, o tokį pat nuotolį išasfaltuoti – jau apie 30.000 eurų.</p>
<p>Labai brangiai gali kainuoti ir įsivesti elektrą. „Neseniai vienas klientas vedėsi ir jam tai kainavo brangiau nei pats sklypas – apie 18.000 eurų, – perspėjo ekspertas. – Taigi, perkant pigesnį sklypą toli nuo komunikacijų, tam kartui sutaupysite, bet galų gale suma vis tiek išeina tokia pati, ar net dar didesnė“.</p>
<p>Apytikslią elektros įvedimo kainą galima sužinoti Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) internetinėje svetainėje atsidarius įvedimo skaičiuoklę ir susiradus sklypą žemėlapyje, o tikslią gali sužinoti sklypo savininkas, parašęs jiems paštu arba elektroniniu paštu.</p>
<p>Jei nėra vandentiekio ir nuotekų tinklų, tai taip pat atsieis papildomai. Pasak K. Sankausko, įsirengti artezinį gręžinį kainuos apie 3000-4000 eurų, ir maždaug tiek pat – nuotekų valymo įrenginius. Jei kaimynai norėtų kooperuotis, šias išlaidas būtų galima dalintis.</p>
<h2>Svarbu ir sklypo reljefas, dirvožemis bei kaimynai</h2>
<p>Žinoma, labai svarbu įvertinti kurioje vietoje yra sklypas. Kuo arčiau Vilniaus ar kitų didžiųjų miestų, tuo jis bus brangesnis. Reikia apgalvoti, ar name bus gyvenama, ar jis bus skirtas tik poilsiui. Jei gyvenama – kaip toli reikės važinėti į darbą ar vežioti vaikus į mokyklą. „Reikia įvertinti, kiek laiko kasdien prarasite, kiek atsieis kuras. Kai žmonės tai paskaičiuoja, dažnai būna nustebę, jog išeina žymiai daugiau, nei manė“, – sakė pašnekovas. Labai gerai, jei netoli sklypo yra visuomeninio transporto stotelė – ji tikrai pagelbės sugedus automobiliui, ar tuomet, kai žiemą sniegas bus užpustęs kelią. Taip pat jei sklypą ar namą ateityje prireiks parduoti, stotelė bus nemažas privalumas. Svarbu pastudijuoti savivaldybių bei konkrečių vietovių bendruosius planus – ar ateityje aplinkui numatoma statyti kelius, komercines zonas. Šiuos planus pateikia Valstybės žemės fondas.</p>
<p>Svarbu ir sklypo reljefas – paprasčiausia ir pigiausia namą statyti lygiame sklype, o jei reljefas nelygus, reikės ieškoti tinkamų sprendimų, pavyzdžiui, įrengti cokolinį aukštą, o tai pabrangina tiek projektavimo, tiek statybos darbus. Taip pat svarbios ir pasaulio kryptys – ar bus įmanoma parinkti vietą namui taip, kad jis stovėtų atsuktas į pietus, rytus ar vakarus, o ne į šiaurę?</p>
<p>Reikėtų apžiūrėti koks dirvožemis, pavyzdžiui, statant ant durpyno reikia į žemę leisti specialius polius, kitaip namas grims, be to tokiame name labai brangiai atsieis įsirengti rūsį, mat reikės specialių konstrukcijų ir papildomos hidroizoliacijos, kad jame nebūtų drėgmės. Jei kyla įtarimų dėl grunto, prieš perkant vertėtų papildomai atlikti geologinius tyrimus.</p>
<p>Apžiūrint sklypą reikėtų įvertinti ir kaimynystę, jei yra įmanoma, susipažinti, pasišnekėti su aplinkui gyvenančiais. „Galbūt šalia gyvena asocialių, girtaujančių asmenų. Daug kas į tai numoja ranka, tačiau kasdien tokia kaimynystė gali labai varginti. Netoli tėvų gyvena žmogus, į savo teritoriją nuolat tempiantis visokį „chlamą“ ir ją pavertęs kone sąvartynu, o pažįstami neseniai persikėlė į namą, kur kaimynai augina šešis ar septynis didelius šunis – jie nuolat loja, pabėga iš teritorijos – aplinkui gyvenantiems ne tik tenka kęsti nuolatinį triukšmą, bet ir pavojinga“, – keletą pavyzdžių davė vyras.</p>
<p>Žinoma, svarbiausia – ar sklypas patinka, kelia malonias emocijas. „Čia teks praleisti daug laiko, tad svarbu išsirinkti sklypą, kuris arti širdies“, – sakė jis. Idealu, jei prieš perkant būtų galimybė apsilankyti sklype keletą kartų.</p>
